Norinčius įsigyti būstą, ragina skubėti, nors kainos jau beveik neįkandamos

Nekilnojamas turtas
NT objektai didmiesčiuose tik dar labiau brangs. Tierros Mallorcos/Unsplash nuotrauka.

<h2>Geriausias laikas įsigyti nuosavą būstą yra dabar</h2>
<p>Karas Ukrainoje sutrikdė besiruošiančius įsigyti nuosavą būstą. Dauguma stabtelėjo ir laukia tolimesnių prognozių, tačiau tokie veiksmai, anot ekspertų, nėra pasverti ir naudingi. Radus tinkamą būstą Vilniuje ar Kaune, ekspertai ragina nedvejoti ir jį pirkti, mat pasiūla vis labiau mažėja, o statybinių medžiagų kainos dar labiau auga. Prognozuojama, kad jau visai netrukus būstas didmiesčiuose gali tapti sunkiai įkandamu „malonumu“, o tai labiausiai liečia planuojančius įsigyti pirmąjį būstą ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje.</p>
<p>Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo stebimas nekilnojamojo turto (NT) kainų šuolis, ypatingai išryškėjęs pandemijos metu, kai gyventojai suskubo investuoti savo lėšas į NT objektus ar tiesiog pakeisti gyvenamąją vietą į didesnę. Buvo stebimas įdomus momentas – kai NT burbulas išsipūtė taip, jog paklausa gerokai viršijo pasiūlą, galutinė turto kaina derybų metu būdavo ne nuleidžiama, bet dar labiau išaugdavo pačių pirkėjų pageidavimu, kurie norėdavo užsitikrinti norimo objekto įsigijimą.</p>
<blockquote>
<p>NT ekspertai tikina, kad laukti būsto kainų kritimo jau nebėra nebėra prasmės, nes kainos gali tik dar labiau kilti.</p>
</blockquote>
<p>Jei ir toliau atidėliosite būsto įsigijimą, jau netrukus jis gali tapti nebeįperkamas, atkreipė dėmesį „Luminor“ banko būsto kredito vadovė Žydra Rakauskaitė[1]. Anot jos, stebint statybinių žaliavų ir medžiagų bei darbų kainų augimą, galima daryti išvadą, jog statybos ateityje taip pat neturėtų pigti.</p>
<p>Neramu ir dėl to, kad kuriuose statybų objektuose jau pastebimi medžiagų tiekimo trikdžiai, tačiau Ž. Rakauskaitė tikina, kad esminių neigiamų pokyčių nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose nėra, bendras nuosmukis statybų sektoriuje  neprognozuojamas.</p>
<p>Pokyčiai gali įvykti tik dėl naujos statybos būstų. Norintiems įsigyti tokį būstą, teks plačiau praverti piniginę nei perkant senos statybos būstą, tačiau reikia nepamiršti paskaičiuoti ir laukiančių investicijų į seną būstą, kurį gali tekti renovuoti, kad jame būtų padidintas energetinis efektyvumas.</p>
<p>Dėl šių priežasčių Ž. Rakauskaitė pataria neatidėlioti būsto įsigijimo, tačiau taip pat nepamiršti ir įsivertinti finansines galimybes kreipiantis į bankus dėl kredito, mat gali kilti EURIBOR palūkanų norma, o dėl to gali didėti ir įmokos bankui. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ntt-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rezultatai rodo, kad būsto rinka kiek aprimo</h2>
<p>Tačiau kiek kitokias tendencijas pastebi nekilnojamojo turto agentūra „Ober-Haus“, kuri teigia, kad nors butų kainos didmiesčiuose šiais metais dar labiau augo, jau yra pastebimas kainų augimo lėtėjimas[2].</p>
<blockquote>
<p>Remiantis „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksu (OHBI) penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, pastebima, kad bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėn. Lietuvos didmiesčiuose išaugo 21,1 proc., o vasarį metinis augimas siekė net ir 22,6 proc.</p>
</blockquote>
<p>Pavyzdžiui, 2022 m. kovo mėn. duomenimis, Vilniuje buvo užfiksuotas 0,8 proc. butų pardavimo kainos augimas, o kvadratinio metro kaina pasiekė net 2 158 eurus. Tuo tarpu didžiausias butų kainų padidėjimas buvo užfiksuotas Klaipėdoje (1,1 proc.), o kvadratinio metro kaina čia pakilo per 15 eurų ir pasiekė 1 429 eurus.</p>
<p>Kaune ir Panevėžyje buvo fiksuotas kiek mažesnis, bet nedaug besiskiriantis, 0,7 proc. butų kainų augimas. Kaune butai išliko brangesni nei Panevėžyje. Štai Kaune kaina už kvadratinį metrą jau siekia 1 506 eurus, o Panevėžyje – 938 eurus už kv. m.</p>
<p>Anot „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, nekilnojamojo turto rinka jau kiek aprimo, o tam didelės įtakos turėjo ir karas Ukrainoje, kai besiruošę įsigyti nuosavą būstą gyventojai nusprendė palaukti ramesnio laikotarpio. Tai turėjo lemiamos įtakos ir būsto rinkos pasiūlai, mat šiuo metu perkant būstą yra daug paprasčiau derėtis su pardavėjais nei 2021-aisiais.</p>
<p>O R. Reginio žodžius pagrindžia ir VĮ Registrų centro duomenys, rodantys, kad lyginant šių ir praėjusių metų kovą, bendras parduotų butų skaičius buvo net 6 proc. mažesnis. O senesniuose nei dviejų metų pastatuose įregistruotų butų įsigijimo sandorių skaičius šių metų kovą yra net 10 proc. mažesnis nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/duomenys-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karas Ukrainoje pakoregavo gyventojų planus</h2>
<p>Panašias nuotaikas, kuomet vis daugiau gyventojų nusprendžia nuosavo būsto įsigijimą atidėti geresniems laikams, pastebi ir nekilnojamojo turto ekspertų bendrovės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius, kuris atkreipia dėmesį, kad tai gali būti tik „momentinis stabtelėjimas“, bet spėja, kad artimiausiu metu rinkos apsukos vis tik dar labiau lėtės[4].</p>
<p>Remiantis išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, lyginant šių metų sausio ir vasario mėnesius, NT sandorių skaičius šalies sostinėje kiek išaugo. Pavyzdžiui, per sausio mėnesį Vilniuje buvo rezervuota 418 naujų būstų, o per vasarį – 440[4].</p>
<p>Karo įtakos NT rinkai nelinkęs pervertinti „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Jo teigimu, būsto rinkos sulėtėjimą mes jau išgyvenome tiek Krymo aneksijos, tiek pandemijos metu.</p>
<p>Kitas ekspertas, „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Taručis LRT teigė, jog pokyčiai rinkoje bus, bet ne dramatiški, o dėl medžiagų stokos baimintis taip pat neverta, mat „Citus“ kuruojamuose projektuose baltarusiškų ir rusiškų medžiagų dalis yra nereikšminga, todėl tiekimo grandinė ir toliau esą nesustosianti.</p>
<p>Tuo tarpu kiti ekspertai nuogąstauja, kad „užrišus“ medžiagų tiekimą iš Rusijos ir Baltarusijos, kaštai statybų įmonėms tik dar labiau išaugs, o tai reiškia, kad brangs ir patys būstai.</p>
<blockquote>
<p>Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigia, kad rinka susidurs su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, kur įsigyti plieną, armatūrą, kuriuos NT plėtotojai įsigydavo iš Rusijos, kur įsigyti gelžbetonį, kuris būdavo perkamas iš Baltarusijos.</p>
</blockquote>
<p>A. Avulio teigimu, svarbus aspektas ir darbo jėgos stoka, mat Lietuvos statybos sektoriuje dirbo daug ukrainiečių, o dabar didžioji jų dalis grįžta į gimtinę jos ginti. Tad kaip tai galutinai paveiks NT rinką, kol kas nėra aišku.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/statybos-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įsigyti būstą JAV tampa dar sunkesne užduotimi</h2>
<p>JAV šiuo metu taip pat yra pastebimas žymus būsto kainų augimas, o hipotekos palūkanų normos kyla sparčiau nei per pastaruosius dešimtmečius. Teigiama, kad šios priežastys potencialius būsto pirkėjus ir nekilnojamojo turto rinką spraudžia „į kampą“.</p>
<p>Dabartinė situacija JAV kiek primena 2021-uosius Lietuvoje, kai būsto paklausa sparčiai augo, o pasiūla buvo labai ribota. Dėl to pardavėjai galėdavo patys diktuoti rinkos kainas, o būstas, net ir su gerokai didesne kaina nei rinkos, būdavo greitai nuperkamas.</p>
<p>Anot JAV Nacionalinės nekilnojamojo turto agentūros asociacijos vyriausiojo ekonomisto Lawrenco Yuno, visi su būsto įperkamumu ir pajamomis susiję rodikliai rodo, kad didžiausius pokyčius lemia būsto pasiūlos trūkumas. O tam reikia praplėsti NT rinką[5].</p>
<p>L. Yuno teigimu, lyginant šiuos ir 2021-uosius metus, mėnesinės įmokos už būstą padidėjo maždaug 40 proc. O šį augimą sudarė maždaug 20 proc. padidėjusios būsto kainos ir 20 proc. padidėjusios hipotekos palūkanų normos. Kita vertus, anot ekonomisto, žmonių pajamos tokiais sparčiais tempais neaugo kaip būsto kainos, todėl vis mažesnė dalis žmonių gali sau leisti turėti nuosavą būstą, o ypatingai tie, kurie jį nori įsigyti pirmąjį kartą.</p>
<blockquote>
<p>„Žmonės amerikietišką svajonę sieja su sunkiu darbu ir nuosavu būstu, o tai atrodo vis labiau nepasiekiama užduotis“, – „CNN Business“ teigė L. Yunas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau pastebima ir tai, kad didėjant palūkanų normoms už būstą, gali gerokai sumažėti ir pirkėjų ratas. Kita vertus, nors ir palūkanų normos kyla, anot JAV nekilnojamojo turto brokerių bendrovės „Houwzer“ įkūrėjo Mike'o Maherio, pinigai, lyginant su istoriniais standartais, vis dar tebėra pigūs. Jo įsitikinimu, per artimiausius 12–24 mėnesius didėsiančios palūkanų normos kai kuriuos pirkėjus „išstums į šalį“ ir šiek tiek sulygins būsto kainų augimą.</p>
<p>Teigiama, kad prie vis didėjančios būstų neįperkamumo problemos JAV didžiąja dalimi prisidėjo ir investuotojai, nenustojantys dalyvauti NT rinkoje ir pirkti būstus. Tai gali iškelti ir dar vieną problemą į paviršių – didžioji dalis JAV gyventojų, užuot turėję nuosavą NT, verčiau rinksis visą gyvenimą būstą nuomotis ir tapti priklausomais nuo nuomos kainų svyravimų.</p>
<p>Tokia praktika jau yra taikoma Vokietijoje. Tačiau šioje šalyje būta ir akibrokšto – 2021-ųjų spalį, neapsikentę žvėriškai augančių nuomos kainų, Berlyno gyventojai surengė akciją „Nusavinkime „Deutsche Wohnen &amp; Co“, kurios tikslas buvo nusavinti 3 000 ir daugiau turinčių įmonių nuosavybę už turimą NT joms atlyginant gerokai žemesne kaina nei yra rinkoje[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/doleriai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kariniai Rusijos veiksmai Ukrainoje paveikė ir JK būsto rinką</h2>
<p>Rusijos agresija Ukrainoje neabejotinai paveikė ir Jungtinės Karalystės būsto rinką bei energijos kainas. Būsto kainas čia gali atvėsinti sparčiai augančios energijos kainos ir infliacija, o tai gali sudaryti ir ekonominio netikrumo paveikslą[8].</p>
<p>Dar kartą apgalvoti savo sprendimą pirkti būstą žmones paragins ne tik išaugusios būsto ir energijos kainos bei infliacija, bet ir didėjančios palūkanų normos. Visi šie trys veiksniai kuria vis didėjantį gyventojų finansinį neužtikrintumą. Pavyzdžiui „Quilter“ hipotekos ekspertė Karen Noye pažymėjo, kad šioje situacijoje laimėjo tie, kurie būstą spėjo įsigyti su fiksuotomis hipotekos paskolos palūkanomis.</p>
<p>JK nekilnojamam turtui paskolas teikiančios įmonės „MT Finance“ direktoriaus Tomerio Aboody'o teigimu, JK gyventojams ir taip jau gerokai padidėjo pragyvenimo kaštai, todėl Anglijos bankas, turėdamas tikslą sumažinti vartotojams daromą poveikį, esą gali dar kartą apsvarstyti artimiausiais mėnesiais siūlomą didinti palūkanų normą.</p>
<p>Tiesa, tikslesni duomenys, kaip konkrečiai karas Ukrainoje paveiks JK būsto rinką, bus matomi praėjus keliems mėnesiams, tačiau sprendžiant iš pirmųjų dienų, anot Šiaurės Londono nekilnojamojo turto agento Jeremio Leafo, šis poveikis būsto rinkai nėra jau toks didelis[8].</p>