Kalbos mokėjimas būtų tikrinamas išduodant naujus leidimus
Nuo 2028 metų į pavežėjimo ir taksi rinką norintys ateiti nauji vairuotojai gali susidurti su papildoma sąlyga – jiems gali tekti įrodyti valstybinės kalbos mokėjimą. Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas.
Jeigu įstatymo pataisos sulauks galutinio Seimo pritarimo, lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas būtų taikomas tik naujai į rinką ateinantiems vežėjams. Tai reiškia, kad jau dabar taksi ar pavežėjimo veiklą vykdantys asmenys neprivalėtų iš naujo įrodinėti savo kalbos žinių, o jų turimi leidimai ir toliau galiotų[1].
Pagal siūlomą tvarką valstybinės kalbos mokėjimą tikrintų Lietuvos transporto saugos administracija. Patikra būtų atliekama tik tuomet, kai asmuo kreiptųsi dėl naujo leidimo teikti taksi ar pavežėjimo paslaugas. Tuo tarpu atliekant techninius leidimo pakeitimus, pavyzdžiui, atnaujinant asmens duomenis ar kitą administracinę informaciją, kalbos mokėjimo reikalavimas nebūtų vertinamas.
Siūlymo autoriai taip pat numato išimtį tiems, kurie lietuvių kalbos mokėjimą jau yra įrodę kitu būdu. Pavyzdžiui, papildomo pažymėjimo nereikėtų asmenims, baigusiems bendrojo ugdymo mokyklą ar aukštąją mokyklą lietuvių kalba, nes jų išsilavinimas būtų laikomas pakankamu kalbos mokėjimo įrodymu.
Galutinį žodį dar tars parlamentarai
Idėja įtvirtinti lietuvių kalbos reikalavimą Kelių transporto kodekse anksčiau buvo pateikta konservatorių Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės ir Lauryno Kasčiūno. Jų teigimu, tokia tvarka padėtų užtikrinti kokybiškesnį keleivių aptarnavimą ir aiškesnį bendravimą tarp vairuotojų bei klientų.
Nors Ekonomikos ir inovacijų komitetas šiam siūlymui jau pritarė, įstatymo pataisos dar nėra galutinai priimtos. Jas dar turės svarstyti ir dėl jų balsuoti visas Seimas. Jei parlamentarai pritars, naujieji reikalavimai įsigalios nuo 2028 m. sausio 1 d.
Valotka: lietuvių kalbos reikalavimai turėtų būti tikrinami dar prieš įsidarbinant
Tuo tarpu pastaruoju metu netylant diskusijoms dėl privalomo lietuvių kalbos mokėjimo į Lietuvą atvykstantiems migrantams, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka teigia, kad dabartinė tvarka nėra pakankamai veiksminga[2].
Anot jo, kalbos reikalavimų laikymasis dažniausiai tikrinamas tik gavus gyventojų skundus, todėl kiekvieno atvejo tyrimas tampa ilgas ir sudėtingas – tenka ieškoti vairuotojų kontaktų, bendradarbiauti su pavežėjimo platformomis ir Migracijos departamentu.
„Visų pirma gal reikėtų pradėti nuo to, kad nereikia suvokti, jog čia dirbti atvykstantys užsieniečiai daro mums labdarą. Nieko panašaus. Yra paklausos ir pasiūlos santykis. Kažkodėl prieš 30 metų jie pas mus nevyko ir mūsų ekonomikos nekėlė“, – teigė A. Valotka.
Jo nuomone, lietuvių kalbos mokėjimą reikėtų tikrinti dar prieš išduodant leidimą teikti pavežėjimo ar taksi paslaugas. Pasak Kalbos inspekcijos vadovo, toks sprendimas sumažintų biurokratinę naštą ir užtikrintų, kad keleivius aptarnaujantys vairuotojai valstybinę kalbą mokėtų nuo pirmos darbo dienos.
Benkunskas: migracijos negalima palikti savieigai
Griežtinti taisykles atvykusiems migrantams dar balandį paragino ir sostinės meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, migracijos procesų negalima palikti savieigai, nes užsieniečių skaičius Vilniuje sparčiai auga – per pastaruosius penkerius metus jis išaugo tris kartus, o šiuo metu maždaug kas dešimtas sostinės gyventojas yra užsienietis. Nors nusikalstamumo rodikliai išlieka stabilūs, meras ragina nelaukti, kol išryškės problemos, ir jau dabar nustatyti aiškias migrantų integracijos taisykles[3].
V. Benkunskas siūlo, kad užsieniečiai, norintys Lietuvoje likti ilgiau nei trejus metus, privalėtų mokėti lietuvių kalbą bent A2 lygiu. Pasak jo, valstybinės kalbos mokėjimas yra vienas svarbiausių sėkmingos integracijos pagrindų, todėl kartu su naujais reikalavimais valstybė turėtų užtikrinti ir didesnį lietuvių kalbos mokymosi prieinamumą atvykusiems užsieniečiams.
