Nori geresnės pensijos? Turi žinoti, kada gimti

Ilgėjanti gyvenimo trukmė privers dirbti ilgiau – galbūt iki kol numirsime

Lietuvoje pensinis amžius nustatytas pagal gimimo metus ir pamažu yra didinamas, kol pasieks 65 metų amžiaus ribą tiek vyrams, tiek moterims. Tai kelia daugelio piliečių susirūpinimą. Žinoma, kad Lietuvoje 2022 m. vyrų vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė buvo 58,2 metų, moterų – 62,3 metų^[1]. Vyrų vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė, palyginti su 2021 m., pailgėjo 2,8 metų, moterų – 2,5 metų. Nors šios aplinkybės suteikia vilties, iš anksto džiaugtis nederėtų. Mat Gerovės valstybėje gauname lygiai tiek, kiek yra atimama.

Šiuo metu pensinio amžiaus didinimas vyksta etapais. Galutinis tikslas – užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys pasiektų vienodą pensinį amžių iki numatyto laikotarpio pabaigos. Kai kurie nejučia pradeda šnabždėtis: nejaugi mes kalti, jog šalyje stebimas senėjimo reiškinys; nejaugi savo noru velkame inkarą po kaklu, kuris skelbia, esą dirbti reikės iki tol, kol teks numirti – su ramentu po pažastimi ar šešėliu virtusiu deguonies aparatu.

Pensinis amžius skirtingose Europos šalyse yra kitoks. Vis tik daugelis šalių pastaraisiais metais didina pensinį amžių. Prancūzijoje pensinis amžius buvo 62 metai, tačiau vyksta diskusijos apie jo padidinimą^[2]. Vokietijoje jis didinamas iki 67 metų, visgi, tai galioja ne visiems – mat jaunesniems nei 1964 m. gimusiems žmonėms pensinis amžius bus 67 metai^[3]. Italijoje tuo tarpu 67 metų amžiaus riba galioja tiek vyrams, tiek moterims^[4]. 

Aišku, jog daugumoje Europos šalių pensinis amžius svyruoja tarp 62 ir 67 metų. Aišku dar ir tai, kad nepaisant to, jog gyvensime ilgiau – kai kurie turės graužti stalo kampą. Nors nei vienas negalėjome pasirinkti, kada gimti, kai kas šiuo klausimu, taip sakant, išlošė it akla višta loterijoje.

2025-ieji – paskutiniai metai, kai senatvės pensiją gaus asmenys, nesulaukę 65 metų

Anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, 2025-ieji – paskutiniai metai, kai senatvės pensiją galės gauti asmenys, nesulaukę 65 metų. Į šį sąrašą įeina vyrai, kurie gimė iki 1961/02/28 ir moterys, gimusios iki 1961/04/30. Tačiau su sąlyga, jog žmonės sukaupė 15 metų darbo stažą. Priešingai, jei asmuo neturi sukaupęs 15 metų stažo, pensiją matys kaip savo ausis. Tiesa, į stažą taip pat įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.

Lietuvoje darbo stažas skaičiuojamas ne pagal per visą gyvenimą sumokėtas įmokas Sodrai. Jis skaičiuojamas pagal tai, kiek per kiekvienus metus atskirai yra sumokėta mokesčių Sodrai. Per metus galima maksimaliai įgyti 1 metų stažą – ne daugiau. Tačiau jei asmuo per metus sumoka Valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD) tik nuo 4 minimalių mėnesinių algų, jis gaus viso labo 0,33 metu stažo nepriklausomai nuo sekančiais metais sumokėtos įmokos dydžio. Ta pati taisyklė dėl pensinio stažo skaičiavimo taikoma visoms gyventojo pajamoms, nuo kurių yra skaičiuojamos VSD įmokos – ar tai būtų individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimas, darbo sutartis, autorinis atlyginimas ir kt.

Dar vienas „kriukis“ – jog turintiems individualią įmonę VSD įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. algos. Tai reiškia, kad norint, jog stažas būtų metai, MMA turi būti bene dviguba. Žinoma, kad Lietuvoje minimali alga nuo 2024-ųjų 924 eurų šiemet pakilo iki 1038 eurų. 

Norint gauti minimalią pensiją, Vokietijoje tuo tarpu reikia bent 5 metų pensijų draudimo stažo; Prancūzijoje šie reikalavimai priklauso nuo gimimo metų; Italijoje minimalus stažas skiriasi priklausomai nuo pensijos rūšies; Ispanijoje minimaliai pensijai dažniausiai reikia 15 metų stažo, iš kurių bent 2 metai turi būti sukaupti per paskutinius 15 metų prieš pensinį amžių; Jungtinėje Karalystėje minimalus stažas – 10 metų.

Turintys 14 metų stažą ir išvis jo neturintys gaus vienodą šalpos pensiją – 248 eurus 

Lietuvoje biurokratijos mažinimas yra nuolatinis procesas – vis dėlto, veikiantis daugiau mažiau pragaištingai, o be to, veržiantis pilvus.

Iššūkių kyla ir tiems, kurie dirba individualiai. Minimalaus stažo reikalavimas (15 metų) atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir nestabilias pajamas gali išties apsunkinti gyvenimą. Be to, stebina dar vienas dalykas. Mat jei žmogus turės 14 metų stažą, nesvarbu, kiek įmokų sumokėjęs, o kitas turės 1 metų arba 0 stažo – abu gaus vienodą šalpos pensiją, kuri 2025 metais lygi 248 euro^[5]. Taigi, nesvarbu, kiek pilietiškas yra žmogus, jis turės vilkti savo vargą.

Lietuviai diskutuoja: „Žmogus, visą gyvenimą sąžiningai dirbęs, senatvėje skursti neturėtų – o galbūt šis reiškinys pasidarė normalus, kaip ir duonos riekė be sviesto?“ Jie prabyla, esą kas gi nori, jog paprastas žmogus, taip sakant, šoktų „aukščiau bambos“. „Aukščiau bambos“, regis, neiššoks ne tik pensininkai, bet ir individualiai dirbantys asmenys. Jie – vieni tų, kurie norėtų mažesnių socialinio draudimo įmokų, kad būtų galimybę proporcingai kaupti stažą – net ir tada, kai pajamos nėra reguliarios.