<h2>Niujorkas rengiasi branduolinei nelaimei, Lietuva – ne</h2>
<p>Niujorko nepaprastųjų situacijų valdymo departamentas neseniai paskelbė, kad branduolinio įvykio tikimybė šiame mieste yra maža, tačiau vis vien išplatino viešą pranešimą apie tai, ką daryti, jeigu miestą dėl kokių nors priežasčių ištiktų branduolinė katastrofa. Tuo tarpu lietuviai ne tik tokios baisios katastrofos, bet net ir karo atveju tiesiog neturėtų kur slėptis.</p>
<p>Niujorkiečiams 1,5 minutės trukmės reklaminiame filmuke pristatomi trys žingsniai, kurių jie turėtų skubiai imtis, kad sumažintų branduolinio ginklo poveikio grėsmę savo sveikatai ar net gyvybei[1].</p>
<p>Nors dalis amerikiečių nustebo, jog informacija apie elgesį branduolinės katastrofos metu pristatoma būtent dabar, Rusijos-Ukrainos karo ir Rusijos-Vakarų įtemptų santykių fone, ekspertai atsako, kad geriau pasiruošti dabar, o ne gailėtis dėl aplaidumo vėliau.</p>
<p>Ši situacija vėl primena menką Lietuvos pasirengimą branduolinei katastrofai. Mūsų šalyje trūksta ne tik slėptuvių, tačiau ir pačių perspėjamųjų sirenų, kurios net jeigu ir suveiktų, galimai kauktų skirtingu metu.</p>
<p>Nors prasidėjus karui Ukrainoje civiline gyventojų sauga lyg ir imta rūpintis labiau, dabar naujienų apie galimų naujų slėptuvių įrengimą ar kitas permainas jau nebegirdime.</p>
<p>Tuo tarpu ir pačioje visuomenėje pasirengimas galimam pavojui vertinamas skirtingai. Vieni piktinasi, kad informacijos trūksta, kiti valdžią kaltina nereikalingu panikos kėlimu.</p>
<h2>Niujorkiečiai mokomi kaip elgtis branduolinės katastrofos metu</h2>
<p>Niujorko miesto nepaprastųjų situacijų valdymo departamentas paskelbė viešosios saugos vaizdo įrašą, kuriame gyventojai informuojami, kaip elgtis, jeigu miestą ištiktų branduolinė nelaimė. </p>
<p>Vaizdo įraše išskiriami trys veiksmai, kurių gyventojai turėtų nedelsiant imtis įvykus katastrofai: </p>
<ul>
<li>greitai patekti į vidų ir jokiu būdu nelikti automobilyje;</li>
<li>patekus į vidų, uždaryti visas duris bei langus. Jei įmanoma, patariama leistis į rūsį. Jei asmuo nespėja patekti į vidų, būnant lauke patariama nusirengti visus viršutinius rūbus;</li>
<li>kaip įmanoma atidžiau sekti vis atsinaujinančią informaciją[2]. </li>
</ul>
<p>Nepaprastųjų situacijų valdymo departamento pranešime spaudai skelbiama, kad visuomeninės saugos vaizdo įrašu nėra siekiama gyventojams sukelti nereikalingos panikos. Kartu akcentuojama ir tai, kad tikimybė, jog Niujorke ar netoli jo įvyks branduolinė katastrofa yra „labai maža".</p>
<blockquote>
<p>„Nors branduolinio incidento tikimybė Niujorke ir (arba) netoli jo yra labai maža, svarbu, kad Niujorko gyventojai žinotų, kaip elgtis, kad išliktų saugūs", – skelbiama pranešime.</p>
</blockquote>
<p>Tikėtina, kad informacija apie elgesį milžiniško pavojaus akivaizdoje Niujorko gyventojams yra tikrai aktuali. Kaip rodo 2021 m. „Global Strategy Group" vykdyta apklausa, skirta nustatyti niujorkiečių pasirengimo ekstremalioms situacijoms lygį, tik 12 proc. respondentų teigė esantys pasirengę „radiologiniam incidentui, pavyzdžiui, bombai".</p>
<p>Palyginimui, net 31 proc. respondentų atsakė esantys pasirengę šaudynėms, o 48 proc. apklaustųjų nurodė esantys pasirengę gamtos stichijai, pavyzdžiui, uraganui.</p>
<h2>Kodėl ši informacija skelbiama būtent dabar?</h2>
<p>Nors informacija apie civilinę saugą gali būti vertinga, kai kurie Niujorko gyventojai ir kiti amerikiečiai socialiniuose tinkluose ėmė spekuliuoti, kodėl gi informacija apie veiksmus, kurių reikėtų imtis branduolinio incidento metu yra skelbiama būtent dabar?</p>
<p>Kai kurie piliečiai pabrėžė, kad branduolinė katastrofa dabar nėra labiausiai neraminantis dalykas Niujorke. Juk niujorkiečiai jau yra perspėjami apie aktualesnius dalykus, pavyzdžiui, labai realią šeštąją COVID-19 užsikrėtimų bangą.</p>
<p>Kiti mano, kad tokios žinios paskelbimas įtampų su Rusija fone kai kuriems žmonėms gali sukelti dar didesnį nerimą dėl JAV įsitraukimo į konfliktą Europoje.</p>
<p>Miesto meras Erikas Adamsas sako, kad Niujorkas teoriškai tebėra pagrindinis teroristų taikinys JAV, o pasiruošimas nelaimei yra labai svarbus.</p>
<p>Meras teigia, kad nepaprastųjų situacijų valdymo biuro parengtas vaizdo įrašas, visuomenę supažindinantis su veiksmais, kurių reikėtų imtis įvykus branduoliniai atakai, yra „puiki idėja", kuri tikrai neturėtų kelti panikos:</p>
<blockquote>
<p>„Aš esu linkęs tikėti, kad geriau saugotis iš anksto, nei vėliau gailėtis. Mes visada ketiname būti reaktyvūs, ne panikuoti, bet būti pasirengę[3]."</p>
</blockquote>
<p>Meras E. Adamsas pabrėžė ir tai, kad šiuo metu Niujorkui negresia jokia neišvengiama branduolinė grėsmė.</p>
<p>Tuo tarpu nepaprastųjų situacijų valdymo pareigūnai sako, kad svarbu žinoti veiksmus, kaip išlikti saugiems, net jei branduolinės atakos Niujorke artimiausioje ateityje tikimybė yra gana maža.</p>
<p>Miesto nepaprastųjų situacijų valdymo komisaro pavaduotoja Christina Farrell aiškina, kad vaizdo įrašas nesusijęs su jokiomis konkrečiomis grėsmėmis, tačiau yra skirtas didinti informuotumą apie tai, apie ką dauguma žmonių nesusimąsto.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kilian-karger-ctklczb9hea-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Situacija Lietuvoje neramina</h2>
<p>JAV reagavimas į galimą branduolinę ataką vėl priverčia atsigręžti į Lietuvos pasiruošimą. Prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų regionas atsidūrė galimų ateities įtampų epicentre. Pradėta svarstyti, kaip pati Lietuva galėtų apsisaugoti nuo karo veiksmų arba branduolinio puolimo.</p>
<p>Deja, mūsų šalies civilinės saugos pasiruošimo lygis yra ypač menkas. Tik kas dešimtas šalies gyventojas turėtų kur slėptis kilus pavojui. Kiti gyventojai esą turėtų leistis į savo namo rūsį ar bėgti į požemines perėjas.</p>
<blockquote>
<p>Tiek slėptuvių, tiek kolektyvinės apsaugos statinių Lietuvoje yra per mažai, o kai kurie jų, nėra pasiekiami didelei daliai piliečių[4]. </p>
</blockquote>
<p>Tai sužinoję lietuviai patys ėmė rūpintis savo ir savo šeimų saugumu, o turintys galimybių net suskubo įsigyti itin brangias nuosavas slėptuves. Iš gyventojų panikos pasipelnyti suskubo ir verslininkai, o politikai užsiminė, kad pats metas išpirkti privatizuotas slėptuves. Apie tai plačiau rašėme <a href="/lietuviams-skubant-pirkti-sleptuves-subruzdo-ir-politikai-siulo-kad-jas-ispirktu-valstybe">čia</a>.</p>
<p>Valdžiai užsimojus imtis geresnės krizių koordinavimo praktikos, nuspręsta steigti ir Nacionalinį krizių valdymo centrą. Apie tai kalbėjome <a href="/du-milijonai-euru-naujiems-etatams-dar-daugiau-kaip-milijonas-naujam-centrui">čia</a>. </p>
<p>Tačiau politikų kalbos ir niekur nevedančios diskusijos piliečiams neįkvėpė drąsos. Nerimą kelti gali ir tai, kad apie nelaimę Lietuvoje pranešti turinčios sirenos taip pat veikia prastai.</p>
<blockquote>
<p>Jei Lietuvai kiltų pavojus, apie jį pranešančios sirenos šalyje greičiausiai užkauktų skirtingu metu. Tikėtina, kad kai kuriuose šalies vietovėse gyventojai jų iš viso neišgirstų[5].</p>
</blockquote>
<p>Paaiškėjo, kad taip yra dėl to, jog dalis sirenų yra senesnės, įjungiamos rankiniu būdu, be to, ne visur jų yra pakankamai. Net sostinės atstovai sako, kad trūksta dar apie 150 sirenų, tuo tarpu prie pat Suvalkų koridoriaus esančiuose Lazdijuose jų yra tik vos keletas ir jas išgirstų tik dalis gyventojų.</p>
