<h2>Siūlo steigti Nacionalinį krizių valdymo centrą</h2>
<p>Nors Lietuvoje valdžios sektoriaus išlaidų augimas yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje, apsukų mažinti čia niekas neketina. Anaiptol. Valdininkų armija čia tik didės – Vidaus reikalų ministerija (VRM) užsimojo steigti naują Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC), kainuosiantį daugiau kaip milijoną eurų. Tuo pačiu bus steigiami ir nauji etatai kiekvienoje savivaldybėje parengties pareigūnams. Tam prireiks dar 2 milijonų. Visa tai planuojama padaryti keičiant Civilinės saugos įstatymą, kuriuo būtų nustatytos atsakomybės, kas ir kaip kontroliuoja veiksmus krizės valstybėje atveju. </p>
<p>VRM nustatė, kad dabartinis valstybės pasirengimas krizinėms, ekstremalioms, branduolinėms ir kitoms galimoms situacijoms nėra efektyvus, todėl ir nutarė, kad reikia steigti dar vieną centrą, kuris vertintų nacionaliniam saugumui iškylančias grėsmes bei jas prognozuotų, o taip pat esą prisidėtų prie Vyriausybei nustatytų nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo[2].</p>
<p>Ministerija tikina, kad pastarieji įvykiai valstybėje rodo, jog iškilo akivaizdus poreikis keisti krizių valdymo mechanizmą valstybės lygiu – juk vien per praėjusius metus šalyje buvo paskelbtos 9 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija, o iš viso buvo užregistruota 710 ekstremaliųjų įvykių.</p>
<blockquote>
<p>„Integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema leis užtikrinti ne tik koordinuotą valstybės pasirengimą valdyti krizes, bet ir jų prevenciją, nuolatinę situacijų stebėseną ir vertinimą. O sprendimai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonių, padarinių šalinimo, žalos mažinimo bus greitesni, paremti ekspertų ir specialistų vertinimu“, – komentavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė[2].</p>
</blockquote>
<p>Skaičiuojama, kad NKVC įkūrimui reikėtų maždaug 1,1 mln. eurų[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/centras-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įtrauktos ir ministerijos bei savivaldybės</h2>
<p>Teigiama, kad šis centras veiks 24 valandas per parą ir ne tik vertins galimas grėsmes šaliai, bet ir organizuos bei koordinuos valstybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms.</p>
<p>Politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, valstybinio pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių priims pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija – Nacionalinio saugumo komisija.</p>
<p>Tuo tarpu ministerijoms teks atsakomybė pagal savo valdymo sritis organizuoti ir koordinuoti sau pavaldžių įstaigų bei savivaldybių pasirengimą kritinėms situacijoms. Prireikus, ministerijos ir kitos valstybės institucijos turės teikti pagalbą savivaldybėms likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, o krizių centrui teks atsakomybė kontroliuoti jų vykdymą.</p>
<p>Nauju įstatymo projektu numatoma, kad savivaldybės įstaigų bei įmonių pasirengimą kritinėms situacijoms organizuos kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/savivaldybe.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekstremalioms situacijoms turi vadovauti premjerė?</h2>
<p>Įstatymų projektais norima „apjungti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemas, atsisakant Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK), savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų kaip perteklinių grandžių“.</p>
<blockquote>
<p>„VESK vadovauja vidaus reikalų ministras. Matome iš praktikos, kad ministrui kartais gali būti iššūkių, kai yra krizė ir ji apima daugelį kitų sričių, visus procesus reikia sukoordinuoti. <…>. Matydami iššūkius, kurie gali ateityje kilti, manome, kad turime pakelti į kitą lygmenį, į Vyriausybės lygmenį, vadovavimą atiduodant premjerei“, – nurodė A. Bilotaitė[5].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau išlaidos ties čia nesibaigia. Numatoma, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti ir parengties pareigūnai, kurie koordinuotų savivaldybių teritorijoje esančių įmonių, institucijų ir kt. pasirengimą nepaprastosioms situacijoms.</p>
<blockquote>
<p>Skaičiuojama, jog tokių pareigūnų etatų įsteigimui prireiktų maždaug dar 2 mln. eurų[5].</p>
</blockquote>
<h2>Įsiklausė į prezidento prašymus</h2>
<p>Civilinės saugos programą, kurioje būtų numatytas gyventojų perspėjimas, evakavimas bei kiti aspektai, dar balandžio pabaigoje paragino parengti pats šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys atkreipė dėmesį, kad tokioje programoje turėtų būti numatyta konkreti institucija, atsakinga už civilinės saugos stiprinimą ir apimtų politinę bei organizacinę lyderystę įtraukiant ir savivaldybes[7].</p>
<p>Prezidento susitikime su Vidaus reikalų ministre A. Bilotaite, Krašto apsaugos ministru A. Anušausku bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi buvo akcentuota galimybė bendradarbiauti skirtingoms ministerijoms, ypatingai, kai yra didelis karo pavojus.</p>
<p>Visgi, atsižvelgiant į situaciją, kai didžioji dalis slėptuvių yra <a title="Lietuviams skubant pirkti slėptuves, subruzdo ir politikai – siūlo, kad jas išpirktų valstybė" href="/lietuviams-skubant-pirkti-sleptuves-subruzdo-ir-politikai-siulo-kad-jas-ispirktu-valstybe">privatizuojamos</a>, o valstybė savąsias išparduoda per Turto banką, karo atveju daliai civilių nebūtų, kur dėtis, mat PAGD ir savivaldybių pateiktais duomenimis, Lietuvoje yra vos 1,9 tūkst. <a title="Lietuviams skubant pirkti slėptuves, subruzdo ir politikai – siūlo, kad jas išpirktų valstybė" href="/lietuviams-skubant-pirkti-sleptuves-subruzdo-ir-politikai-siulo-kad-jas-ispirktu-valstybe">kolektyvinės apsaugos statinių</a>, kuriuose laikinai prisiglausti galėtų maždaug 1 mln. arba 40 proc. gyventojų. Į šį skaičių įeina ir mokyklų, arenų bei kitų uždarų erdvių pastatai, labiau atliekantys masinės susitelkimo vietos, o ne slėptuvės funkcijas.</p>
<blockquote>
<p>O štai ministrės A. Bilotaitės nuomone, minimose patalpose galėtų glaustis vos 250 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad prasidėjus karui, dalis Lietuvos gyventojų būtų palikti likimo valiai.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, nepaisant to, ministrė pabrėžė, kad ne pavienių gyventojų saugumui, bet efektyviai gynybinei ginkluotei esą turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, mat slėptuvių ir rūsių rengimas yra „ne mūsų valstybės kelias“[7].</p>
