„The New York Times“ Europos Komisiją padavė į teismą dėl nuslėptų susitarimų dėl vakcinos nuo COVID-19
Laikraštis „The New York Times“ pateikė ieškinį Europos Komisijai dėl to, kad ši nepateikė Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos susirašinėjimų, kuriuose galėjo būti informacijos apie bloko sandorius dėl COVID-19 vakcinų pirkimo už milijardus eurų. Pastaruoju metu tai ne pirmas Europos Parlamentą krečiantis skandalas. Svarbiausią Europos instituciją šiuo metu purto korupcijos šmėklos ir augantis visuomenės nepasitikėjimas.
Byla pagal „The New York Times“ ieškinį buvo iškelta sausio 25 d., o pirmadienį ji buvo paskelbta Europos Teisingumo Teismo viešame registre. Laikraštis „The New York Times“ teigė, kad Europos Komisija yra teisiškai įpareigota paviešinti žinutes, tačiau ji iš karto neatsakiusi į prašymą pateikti komentarą[1].
Ieškinys pateiktas po Europos ombudsmenės Emily O’Reilly atlikto tyrimo, kuriame buvo nustatytas netinkamas administravimas Komisijai bandant iš pradžių susigrąžinti tekstines žinutes. Atsakydamas ES vertybių ir skaidrumo komisaras teigė, kad teksto žinutės galėjo būti ištrintos dėl jų „trumpalaikio, efemeriško pobūdžio“.
Vokietijos dienraštis „Bild“ anksčiau pateikė keletą ieškinių prieš Komisiją, prašydamas atskleisti dokumentus, susijusius su derybomis dėl „Pfizer/BioNTech“ ir „AstraZeneca“ gaminamų vakcinų COVID-19 pirkimo.
Aukščiausi Europos Parlamento pareigūnai neleido apklausti EK pirmininkės
Tuo tarpu Europos Parlamento vadovai atmetė pasiūlymą surengti viešą Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen apklausą dėl jos vaidmens derantis su „Pfizer“ dėl kelių milijardų eurų vertės sutarties dėl vakcinų[2].
Specialusis Parlamento COVID-19 komitetas pasiūlė pakviesti U. von der Leyen atsakyti į klausimus dėl didžiausios ES sutarties dėl vakcinų, pasirašytos pandemijos metu. Tačiau Pirmininkų sueiga (PSK) nusprendė paprašyti Komisijos vadovės kada nors ateityje atsakyti į klausimus privačiai, o ne viešame posėdyje.
Šį sprendimą sukritikavo COVID-19 komiteto nariai, kurie pageidavo, kad diskusijos vyktų viešai. Pranešama, kad ES nepanaudojo milijonų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių, todėl U. von der Leyen vaidmuo derybose kelia susirūpinimą.
EK atsisakė atskleisti U. von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus susirašinėjimus
2022 metų birželio pabaigoje Komisijos pateiktame laiške buvo teigiama, kad EK pirmininkė U. von der Leyen nebeturi išsisaugojusi laiškų, kuriais bendravo su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla, siekdama sudaryti sandorį dėl vakcinų nuo COVID-19[3].
Apie tai, kad toks pokalbis tarp jų buvo, 2021 m. balandžio mėnesį įvykusiame interviu patvirtino pati U. von der Leyen, teigusi, kad apie mėnesį laiko laiškais bendravo su A. Bourla derantis dėl didžiulės apimties sutarties dėl vakcinų.
Visgi, žurnalisto paprašyta Komisijos vadovė atsisakė pateikti susirašinėjimo detales ir dėl to susilaukė ES ombudsmenės Emily O’Reilly kritikos.
Savo atsiųstame laiške Komisija teigusi, kad yra neprivaloma registruoti ir saugoti tekstinių susirašinėjimų, kadangi jos yra traktuojamos kaip „trumpalaikiai dokumentai“. Ta pati bendrojo registravimo reikalavimo išimtis taip pat yra taikoma dokumentams, kuriuose nėra svarbios informacijos.
Toks dėmesys EK pirmininkei teko po to, kai „The New York Times“ pranešime buvo atskleista, kad U. von der Leyen susirašinėjo su A. Bourla ir užmezgė santykius, leidusius sudaryti pelningus sandorius dėl vakcinų nuo koronaviruso.
Pastaruoju metu Europos Parlamentą nesiliauja purtyti skandalai
O štai juoda žymė Europos Parlamentą temdė kone visus 2022 metus, kas neabejotinai susilpnino ir visuomenių pasitikėjimą politikais. Primename, kad gruodžio mėnesį buvo sulaikyti keli aukšto rango pareigūnai, tarp jų Graikijos europarlamentarės Robertos Metsolos pavaduotoja Eva Kaili, šiuos įtariant dalyvavimu korupcijos skandale, susijusiame su Europos Parlamento narių ir Kataro valdžios institucijų susitarimais dėl vizų režimo liberalizavimo.
Prieš kelias dienas pasirodė informacija apie Belgijos prokurorų pradėtą tyrimą dėl įtarimų Kataro ir Maroko korupcijos ir įtakos pirkimo Europos Parlamente[4]. Remiantis tarptautiniu arešto orderiu, su Belgijos prokurorų atliekamu tyrimu yra susijusios EP narės Maria Arena ir Alessandra Moretti.
Italijos europarlamentaras Andrea Cozzolino praėjusią savaitę buvo suimtas dėl kaltinimų korupcija, pinigų plovimu ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, o iš orderio matyti, kad Arena ir Moretti kartu su Cozzolino ir Belgijos europarlamentaru Marku Tarabella buvo šios ketveriukės nariai.
Ši grupė vykdė buvusio Europos Parlamento nario Pier Antonio Panzeri, įtariamo Europos Parlamente veikiančio tinklo vadovo, nurodymus. Orderis rodo, kokiu mastu korupcinis tinklas tariamai įsiskverbė į Europos Parlamentą
Šio skandalo epicentre atsidūrusius dalyvius pasmerkė kolegos EP nariai ir aukšto rango ES pareigūnai, o žiniasklaida atskleidė galimai su korupcijos skandalu susijusių asmenų pavardes.
E. Kaili buvo pašalinta iš Graikijos socialistų partijos, sustabdyta jos narystė EP Socialistų ir demokratų frakcijoje, įšaldytas jos turtas. Buvęs Italijos europarlamentaras Pier-Antonio Panzeri ir jo šeima taip pat buvo sulaikyti.
Tąkart reaguodama į EP ištikusį skandalą, U. von der Leyen pareiškė, kad „kaltinimai EP pirmininko pavaduotojai yra labai rimti“ ir galiausiai lemsiantys žmonių pasitikėjimą Europos Parlamento darbu[5].
