<h2>Atskleisti Lietuvos versliausieji regionai, tačiau bendras investicijų lygis išlieka žemas</h2>
<p>Versliausi šalyje yra Vilniaus, Neringos ir Klaipėdos miestų gyventojai. Šiose savivaldybėje didžiausias ir konkurencingumo rodiklis, tačiau investicijų lygis net ir čia nepakankamas, o kituose regionuose jis dar žemesnis. </p>
<p>Tokie duomenys pateikti ir išvados padarytos apibendrinus 2020 metų rodiklius, kurie pateikti Finansų ministerijos valdomoje svetainėje <em>Lietuvosfinansai.lt, kur </em>paskelbtas naujausias Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI). Pagal jį galima pamatyti tiek bendrą, tiek ir atskirų sričių dominančių savivaldybių įvertinimą.</p>
<p>Pastebimas ir kaimiškų savivaldybių konkurencingumas bei verslumas, tačiau ekspertai pažymi, kad pažanga galėtų būtų didesnė, jeigu į regionus būtų investuojama daugiau.</p>
<p>Valstybės kontrolė konstatuoja, kad į savivaldybes šiuo metu pritraukiama per mažai investicijų. Lietuva skiria mažiau lėšų investicijoms nei euro zonos šalių vidurkis.</p>
<blockquote>
<p>Palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuvos investicijų lygis į regionus yra žemiausias.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/diego-ph-fiq0tet6llw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Versliausios Lietuvos savivaldybės</h2>
<p>Gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 5 pagrindiniai rodikliai: veikiančių ūkio subjektų skaičius, materialinės investicijos, tiesioginės užsienio investicijos, įmonių apyvarta, pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis[1].</p>
<blockquote>
<div>Pagal bendrą gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą, 2020 m. pirmoje vietoje buvo Vilniaus m. savivaldybė. Vilniaus m. savivaldybė tarp TOP 5 savivaldybių lyderio poziciją užėmė kasmet nuo 2013 m. </div>
</blockquote>
<p>Toliau rikiuojasi Neringos, Klaipėdos, Kauno ir Palangos miestų savivaldybės. </p>
<p>Žemiausias pozicijas pagal GKI gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksą 2020 m. užėmė Skuodo, Lazdijų, Šalčininkų, Zarasų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.</p>
<p>Visos šios paminėtos savivaldybės, išskyrus Šalčininkų r., yra priskiriamos kaimiškosioms savivaldybėms[2]. </p>
<p>Tačiau žvelgiant pagal atskirus gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklius, išryškėja nauji lyderiai.</p>
<p>Pagal veikiančių ūkio subjektų skaičius, kurie tenka 1 tūkst. gyventojų, pirmauja Neringos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės.</p>
<blockquote>
<p>Pagal didžiausias materialines investicijas, tenkančias 1 tūkst. gyventojų, pirmauja Neringos savivaldybė. Toliau seka Jonavos ir Radviliškio rajonų savivaldybės.</p>
<p>Pagal didžiausias tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias 1 gyventojui, užtikrintai pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė, po to rikiuojasi Mažeikių rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės. </p>
</blockquote>
<p>Pagal įmonių apyvartą, tenkančią 1 tūkst. gyventojų, pirmauja Mažeikių rajono savivaldybė. Antroje vietoje liko Vilniaus miestas, toliau seka Klaipėdos miesto savivaldybė.</p>
<p>Pagal pridėtinės vertės gamybos sąnaudas, tenkančias 1 tūkst. gyventojų, 2020 m. užtikrintai lyderiavo Neringos ir Vilniaus miestų savivaldybės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jennifer-griffin-z7jwtvfveem-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konkurencingumas auga, bet trūksta investicijų</h2>
<p>Nuo 2013 iki 2020 m. šalyje gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo sub-indeksas išaugo 51 proc. Išskiriama tai, kad šio sub-indekso rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškųjų savivaldybių klasteryje – net 84 proc.</p>
<p>Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą verslumo ir konkurencingumo srityje 2013–2020 m. padarė Šalčininkų r. ir Kalvarijos savivaldybės – šiose savivaldybėse minėto rodiklio reikšmė išaugo daugiau nei keturis kartus.</p>
<p>Didžiausią sub-indekso augimą Šalčininkų r. savivaldybėje nulėmė ženkliai išaugęs įmonių apyvartos rodiklis, o Kalvarijos savivaldybėje – veikiančių ūkio subjektų skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis.</p>
<p>Tačiau Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas ir atlikdama savivaldybių biudžetų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi vertinimą nustatė, kad Lietuvos valdžia skiria mažiau lėšų investicijoms nei euro zonos šalių vidurkis.</p>
<p>Kaip jau minėta, palyginus su kitomis Baltijos valstybėmis – investicijų lygis Lietuvoje yra pats žemiausias[3].</p>
<p>Lietuvoje 2021 m. jos sudarė 35,5 proc. visų viešųjų investicijų, o tuo tarpu euro zonoje siekė 44,1 proc.</p>
<blockquote>
<p>„Pastaraisiais metais Lietuvoje vyravo savivaldybių biudžetų perviršiai ir buvo neišnaudotas visas fiskalinės drausmės taisyklių suteiktas lankstumas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.</p>
</blockquote>
<h2>Savivaldybės turėtų rūpintis kapitalo pritraukimu ir vystyti vietinę darbo rinką</h2>
<p>Savivaldybių investicijos yra svarbus regioninę plėtrą skatinantis veiksnys, dėl kurių gali būti pritraukiamas tiek vidaus, tiek užsienio kapitalas, vystoma vietinė darbo rinka.</p>
<p>Tai skatina ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Jo tikslas yra stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje, šalinant disbalansą tarp jos regionų[4].</p>
<p>2021–2027 m. ERPF sudarys sąlygas investuoti į pažangesnę, ekologiškesnę, labiau susietą ir socialesnę Europą, kuri būtų arčiau savo piliečių.</p>
