<h2>Rusai palaiko diktatoriaus sprendimus</h2>
<p>Vakaruose į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje žiūrima su siaubu. Žudomi, kankinami bei prievartaujami civiliai, griaunami miestai, sunaikintas viso gyvenimo darbas ir svajonės – tai ne vieną skatina įsijausti į ukrainiečių kailį, o kartu, griežtai smerkti Vladimiro Putino pradėtą invaziją. Tokių kalbų fone atsigręžiama ir į pačius Rusijos piliečius. Jei iš pradžių tikėtasi, kad pilietinė rusų visuomenė sukils prieš savo valdžią ir net nuvers Kremliaus režimą, dabar tokių kalbų nebesigirdi. Realybė kitokia – dauguma rusų palaiko karą ir pritaria V. Putino politikai[1]. </p>
<p>Gali būti, kad dalis rusų tiesiog yra įbauginti bet kokią nuomonės laisvę ribojančių ir net baisiomis represijomis gąsdinančių įstatymų, tačiau akivaizdu ir tai, kad didžioji rusų dalis priešintis valdžios sprendimams nenori, nes visiškai juos remia. Gegužės 18 d. Levados centro paskelbta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad net 74 % Rusijos respondentų „asmeniškai remia Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus Ukrainoje".</p>
<p>Tačiau šalies valdžios sprendimų palaikymas, panašu, yra ganėtinai paviršutiniškas. Rusai, paklausti, ar patys būtų pasiryžę užsivilkti uniformą ir keliauti į frontą, savo poziciją keičia ir į provokuojančius apklausos rengėjų klausimus atsakinėti nebenori.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lukas-blazek-mcsdtbwxuzu-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Piliečiai pasisako už karą Ukrainoje ir kaltina Vakarus</h2>
<p>Paveikta propagandos, išgąsdinta, o gal tikrai beatodairiškai remianti savo valdžią, Rusijos visuomenė dabar yra išskirtinai vieninga.</p>
<p>Levados centro duomenimis, 59 proc. rusų respondentų atidžiai stebi situaciją Ukrainoje, tačiau per pastarąjį mėnesį dėmesys tam, kas vyksta šalia, pamažu pradėjo mažėti[2].</p>
<p>82 proc. respondentų yra daugiau ar mažiau susirūpinę dėl įvykių Ukrainoje. </p>
<p>18–24 metų amžiaus grupėje 67 proc. yra susirūpinę dėl Ukrainos įvykių, o maždaug trečdalis praktiškai nesijaudina.</p>
<p>Labiausiai susirūpinę 55 m. ir vyresni respondentai: 90 proc. jų nerimauja labai.</p>
<blockquote>
<p>Įdomiausia, kad net 74 proc. respondentų pritarė Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmams Ukrainoje. 45 proc. pritarė „visiškai", dar 29 proc. „labiau pritarė nei nepritarė". Visiškai nepritarė tik 19 proc. respondentų.</p>
</blockquote>
<p>Nors palyginti su kovo mėnesio apklausa, parama Rusijos veiksmams šiek tiek sumažėjo, 68 proc. respondentų ir toliau mano, kad „specialioji karinė operacija" vyksta sėkmingai. Kitokios nuomonės laikosi tik apie 17 proc. apklaustųjų.</p>
<p>Mažiausiai pasitikėjimo „specialiosios operacijos" sėkme pastebima 18–24 metų amžiaus grupėje. Vyresnės kartos respondentai demonstruoja pozityviausią požiūrį į karo eigą.</p>
<p>Dauguma respondentų, net 73 proc. taip pat mano, kad „specialioji karinė operacija" baigsis Rusijos pergale. Dar 15 proc. mano, kad nė vienai pusei nepavyks laimėti. Beveik niekas netiki Ukrainos pergale.</p>
<blockquote>
<p>Neturėtų stebinti, kad daugiau nei pusė rusų, 57 proc., dėl karo Ukrainoje kaltina JAV ir NATO šalis, dar 17 proc. kaltina pačią Ukrainą ir tik 7 proc. kaltina Rusiją. </p>
</blockquote>
<p>Levados centro apklausa buvo atlikta 2022 m. balandžio 21–27 d., apklausiant reprezentatyvią visų Rusijos miestų ir kaimų gyventojų imtį. Imtį sudarė 1616, 18 metų ir vyresnių žmonių, 137 savivaldybėse 50-yje Rusijos Federacijos regionų.</p>
<p>Apklausa buvo vykdoma asmeninio interviu būdu respondentų namuose. Atsakymų pasiskirstymas pateikiamas procentais nuo bendro dalyvių skaičiaus kartu su ankstesnių apklausų duomenimis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alex-zarubi-bpbfaenpen4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Patys atsidurti kare nenori</h2>
<p>Tačiau, kalbos ir darbai skiriasi. Ar rusai taip pat rodytų tokį palaikymą savo tėvynei, jeigu būtų paskelbta visuotinė mobilizacija?</p>
<p>Juk „specialiąją karinę operaciją" palaikyti bei remti galima ir sėdint namie ant sofos, tačiau realiai užvilkti uniformą ir stoti į akistatą su priešu gali norėti toli gražu ne kiekvienas rusas.</p>
<p>Galima tik numanyti, jog puikiai suprantantis savo piliečių nuotaikas, Kremlius būtent dėl šios priežasties vengia paskelbti realaus karo Ukrainai ir pradėti plataus masto mobilizacijos procesus[3].</p>
<p>Kaip teigia Maskvos socialinių ir ekonominių mokslų mokyklos politinės filosofijos profesorius, daktaras Gregas Judinas, rimtai mobilizacijai reikėtų įtraukti visuomenės grupes, kurios neturi aiškios motyvacijos eiti kariauti į Ukrainą.</p>
<blockquote>
<p>„Štai kodėl Kremlius mieliau viską laiko savotiškoje pilkojoje zonoje, kurioje vyksta kovos, bet nėra oficialaus karo paskelbimo ar masinio rezervo šaukimo", – teigia G. Judinas.</p>
</blockquote>
<p>Tokia teorija Rusijoje buvo išbandyta praktikoje. Žymus Sankt Peterburgo tinklaraštininkas Aleksandras Krečetovas pakalbino rusus gatvėje ir klausė, ar pašnekovas yra patriotas, ir ar yra pasiryžęs asmeniškai aukotis dėl savo tėvynės.</p>
<p>Respondentams, kurie išreiškė norą kovoti ir mirti dėl Rusijos, tinklaraštininkas pasiūlė įtraukti savo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis į patriotinį sąrašą tų, kurie bus pašaukti pirmieji visuotinės mobilizacijos atveju. Pasirašyti tokį dokumentą sutiko tik keletas kalbintų rusų, o kiti net atsisakė toliau tęsti pokalbį su tinklaraštininku.</p>
