Nesutinkate dalyvauti skiepų loterijose? Tuomet nedirbsite: pateiktas pandemijos valdymo „planas“

Vakcinacija
Dėl per menko pasiskiepijusiųjų kiekio politikai griebiasi naujų taktikų. National Cancer Institute/Unsplash nuotrauka

<h2>Seimo Pirmininkė siūlo loterijas skiepų rodiklio pakėlimui</h2>
<p>Niekaip nepasiekiamas 70 proc. visuomenės suvakcinavimas verčia šalies politikus gerokai „pasukti galvas“. Žinoma, toks ir tas „galvos sukimas“ – naujo dviračio jau neišrasi, tad belieka žvilgtelėti į pasaulio šalių praktiką. Ir atsigręžę į tolimąją JAV matome, kad ten žmonės skatinami skiepytis dovanomis ir prizais – nuo galimybės laimėti milijoną iki galimybės nepilnamečiams gauti universiteto stipendijas visiems mokslo metams. Dėl sumenkusių vakcinavimo tempų, tokią gudrybę Lietuvoje pirmoji išbandė Marijampolės savivaldybė, už vakciną siūliusi dalyvauti loterijoje ir laimėti elektrinį paspirtuką, pramogas ar netgi automobilio plovimo programą.[1]</p>
<p>Vis dėlto, Marijampolės savivaldybė ne vienintelė Lietuvoje sumąstė skiepus paversti žaidimu – Alytus taipogi žada nelikti skolingas pasiskiepijusiems rajono gyventojams. Internete paplito džiaugsmingas kvietimas liepos 13 dieną nuo 11 iki 18 val. atvykti į nuotykių parką „Tarzanija“ bei jame pramogauti nemokamai. Žinoma, tik po to, kai pasiskiepysite. Skelbime netgi pažymima, kad jei neturite savo transporto – ne bėda, tokie asmenys esą bus atvežti ir parvežti atgal seniūnijų transportu. Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas skatina atvykti ir gerokai „pašėlti“:[3] </p>
<blockquote>Kviečiu dar nepasiskiepijusius gyventojus atvykti į nuotykių parką „Tarzanija“, ten pasiskiepyti ir nemokamai pramogauti, pasivaišinti. Pasiskiepiję vaikai ir jaunimas galės nemokamai pramogauti, pasivaišinti. Pasiskiepiję vaikai ir jaunimas galės nemokamai įveikti visas laipynes, net skrydį per Nemuną, pašėlti kalneliuose. Suaugusieji, jeigu nenorės aktyvių pramogų, galės pasimėgauti kava, desertu, užkandžiais šalia „Tarzanijos“ nuotykių parko esančiame restorane „Radžiūnų dvaras“.</blockquote>
<p>Tiesa, kiek žmonių išties po skiepo norės linksmintis, kai viešojoje erdvėje netyla pasakojimai apie siaubingus šalutinius poveikius, kol kas lieka mįslė. Viena iš „Instagram“ nuomonės formuotojų – Viktorija Aliabjeva savo paskyroje pasidalino pojūčiais po „Pfizer“ vakcinos: „Po tokios tragiškos bemiegės nakties visa diena lovoje. Taip blogai jaučiausi tik vaikystėje ir paauglystėje, kai sirgdavau plaučių uždegimu. Kas juokingiausia – skauda dantis nuo dantų kalenimo (taip šalta buvo – kambary 29 laipsnių ir su pūkine antklode), prabudau nuo purtymosi, tada visa šlapia gulėjau (kaip ir dabar), 38 laikosi. Kažkokį neaiškų čia dalyką suleidžia ir kankintis paskiau“.</p>
<p>Mergina taipogi pridėjo, jog net nuo ŽPV jokių simptomų nebuvo – „kas čia per brudas, nežinau“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-aliabjeba.jpg" alt="V. Aliabjevos pasisakymas" />Visgi, panašu, kad Lietuvoje taip stipriai sulėtėjo vakcinavimo tempai, kad net Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susiėmė už galvos ir vis galvojo, kaip čia tuos gyventojus paskatinti. „Duonos ir žaidimų!“ – taip šaukė Romos minia, iš savo valdovų reikalavusi nemokamo maisto ir pasilinksminimų už paramą savo valdovams. Ilgai netrukus, panašu sprendimas buvo rastas – kadangi prieš naujus mokslo metus raginami skiepytis ir vaikai, V. Čmilytė-Nielsen, puikiai išmananti vaikų psichologiją, pažymėjo, kad į vakcinavimo procesą žmones reiktų „žaismingai“:[3] „Labai svarbu, kad būtų papildomos skatinimo priemonės. Galima į problemą ir iššūkį pažvelgti įvairiai, pakankamai žaismingai. Gali būti rengiamos įvairios loterijos, įtraukiant tuos, kurie sutinka vakcinuotis“, – pažymėjo Seimo Pirmininkė.</p>
<p>Žinomas gydytojas, dar žiemą susidūręs su medikų cenzūros „malonybėmis“, Gediminas Akelaitis pažymėjo, kad tokiu būdu vykdomos viešos patyčios iš pačios medicinos – juk skiepai turi būti atsakingas ir labai apgalvotas žingsnis. Pasak mediko, tokios procedūros turi būti atliekamos atsakingų medicinos darbuotojų, „kuriuos kontroliuoja gydytojai“ ir turi būti prisiimama atsakomybė už komplikacijas. Kas Lietuvoje yra atsakomybė? Prisiminkime siekį atleisti medikus nuo atsakomybės COVID-19 pandemijos metu.</p>
<p>Kiek anksčiau jau „prisikalbėjęs“ medikas šį kartą taip pat „nevyniojo žodžių į vatą“ – naujienų portalui „Respublika“ teigė, jog šių dienų vakcinavimo procesas gerokai nukrypęs nuo normos ribų: „&lt;…&gt; Šiandien valstybėje tokia situacija, kad atrodo, jog tuoj būsime paskiepyti viešajame tualete. Daromas „biznis“. Ir tokie pasiūlymai, kaip vykdyti vakcinaciją prie pliažo arba duoti loterijos bilietą, yra absoliučios patyčios iš medicinos. Valdžia, kuri neturi jokio me dicininio išsilavinimo ir visiškai nieko apie tai nenusimano, mums visiems vadovauja tokiame atsakingame procese, todėl ir turime tokį chaosą“, – situaciją „Respublikai“ komentavo G. Akelaitis.</p>
<h2>Kaimynės Latvijos pavyzdys verčia sunerimti – naudojama prievarta prieš darbuotojus</h2>
<p>Kelias į absoliutų autoritarizmą tęsiasi. Kadaise prunkštavę skeptikai, išgirdę apie tai, kad greitu metu be skiepo nebepateksime net į maisto prekių parduotuvę, gali lengviau atsipūsti. „Broliukų“ latvių pavyzdys – tai tik pradžia šio ilgo ir nerimastingo kelio. Latvijos vyriausybė pranešė pritarusi privalomam darbuotojų skiepijimui. Nauji pokyčiai palies medikus, mokytojus, valstybės tarnautojus, socialinius darbuotojus – norėdami išsaugoti darbo vietą, šie iki rugsėjo 15 dienos privalės turėti COVID-19 sertifikatą, suteikiamą tik paskiepytiems ir persirgusiems asmenims. Kitu atveju, darbdaviai turės teisę atleisti nepasiskiepijusius darbuotojus.</p>
<p>Manote, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms ir laisvėms? Ne bėda, Latvijos vyriausybė pagalvojo ir apie tai, todėl, pažymima, kad iki liepos 14 dienos bus parengtos COVID-19 infekcijos plitimo valdymo įstatymo pataisos, įvertinant jų atitikimą šalies Konstitucijai.[4] Tai ta pati Europos Sąjungai priklausanti valstybė, kurios interesai atitinka vakarietiškas vertybes – vienos iš jų – žodžio ir pasirinkimo laisvė. </p>
<p>Visgi, kiek prastesnė žinia Lietuvos gyventojams – toks kaimynų latvių žingsnis suinteresavo šalies premjerę Ingridą Šimonytę. Tiesa, premjerė teigė apie tokį žingsnį nesvarstanti ir besiorientuojanti į privalomą darbuotojų testavimą, mat Latvijoje yra gerokai prastesni skiepijimo rodikliai nei Lietuvoje – premjerės teigimu, Lietuva Latviją imunizacijos tempais lenkianti kone per dešimt procentinių punktų. Taigi, pažymima, kad Lietuvos Vyriausybė teiks kiek kitokį pasiūlymą – esą siūlys išplėsti profesijų sąrašą, pagal kurį darbuotojai bus reguliariai privalomai testuojami:[5]</p>
<blockquote>Tik palaikydami aukštas testavimo apimtis, o tam reikės plėsti privalomo testavimo kategorijas, mes galėsime užčiuopti tas tendencijas gana anksti, kad nebūtų, kaip praėjusiais metais, kai atvejų skaičius nukrito, atrodė, kad viskas gerai, o po to staigiai pakilo. Galbūt privalomas testavimas, pagal dabar galiojantį Užkrečiamųjų ligų įstatymą, galėtų pradžioje būti tam tikras sprendimas, bet labai nesinorėtų eiti prie kažkokių kitų sprendimų, – kalbėjo I. Šimonytė.</blockquote>
<p>Tokiam Latvijos sprendimui esą pritartų ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė – jos teigimu, tik pradžiai „be drastiško atleidimo iš darbo“, esą pakaktų už privalomą testavimą susimokėti iš savo kišenės:[7] „Tačiau turėtų darytis testus iš savo pinigėlių. Nereikia kaprizų perkelti ant mokesčių mokėtojų pečių. Tada tegul kasdien darosi testą, pateikia jį vadovams“. Po tokios išsakytos E. Šiškauskienės pozicijos, natūraliai kyla klausimas – o kad turi galimybę dirbti paslaugų sektoriuje, ar nereikia papildomai primokėti?</p>
<p>Tačiau, tai dar ne viskas. Atsakingas pareigas užimanti E. Šiškauskienė kaip pavyzdį pateikė Vokietijoje įgyvendintus sprendimus:[7] „Yra visokių būdų, pavyzdžiui, kaip Vokietija padarė – negali niekur eiti, tik nusipirkti maisto, jei nesi pasiskiepijęs. Jokiomis paslaugomis negali naudotis. Tai žmogaus pasirinkimas. Nereikia jo atleidinėti, žeminti, versti. Bet tada jis negali niekuo naudotis, nei restoranais, tik maisto parduotuvėmis. Toks elegantiškas sprendimas“.</p>
<p>Tiesa, kaip tikėti mokslu, kuris pats abejoja? Virusologas Saulius Čaplinskas, panašu, nėra toks tikras, ar skiepai tikrai padės apsisaugoti nuo naujosios Delta atmainos:[8] „Vakcinuoti žmonės gal nesirgs sunkiai, nepateks į ligonines. Bet kalba eina apie naujas atmainas. Yra didelė tikimybė, kad net ir pasiskiepijusiam žmogui virusas gali pradėti daugintis jo kvėpavimo takuose, jis galbūt nesusirgs, bet gali atvežti“.</p>
<h2>R. Savukynas pasidalino „puikiu“ pandemijos suvaldymo planu</h2>
<p>Jei manėte, kad kažkada buvote nustebinti, tuomet būtinai turite perskaityti Ričardo Savukyno arba kitaip – Rokiškio Rabinovičiaus pasiūlytą pandemijos įveikimo planą. Pradėkime nuo pradžių. R. Savukynas teigia, jog skiepijimo tempai Lietuvoje nėra pakankami, o 40 proc. pasiskiepijusių greta naujos Delta atmainos nereiškia nieko: „Tai reiškia, kad su naujomis atmainomis viruso plitimas tampa vėl nevaldomu, o 40 proc. skiepijimas reiškia tą patį, ką senoms atmainoms reiškė kokių 10 proc. skiepijimas – t.y., tiesiog nieko“, – informacija dalijosi R. Savukynas.</p>
<p>Pasak R. Savukyno, šioje situacijoje neveikia ir raginimai skiepytis visokiomis akcijomis, mat tai yra daroma pusiau „imitaciškai“. Tiesa, dar ne viskas prarasta. R. Savukynui gimė „genialus“ planas kaip suvaldyti pandemiją šalyje ir todėl nutarė juo kuo skubiau pasidalinti. Galbūt už tai bus apdovanotas Nobelio premija kaip pirmasis žmogus, kuriam pavyko sukurti genialų pandemijos valdymo planą, po kurio įgyvendinimo – pandemija tiesiog dingo?</p>
<p>Taigi, R. Savukyno nuomone, pirmiausiai derėtų imtis šių žingsnių kovojant su nesiskiepijančiais asmenimis:</p>
<ol>
<li>atimti teisę lankyti mokyklą;</li>
<li>atimti teisę mokytis aukštojoje mokykloje;</li>
<li>atimti teisę dirbti licencijuotą darbą;</li>
<li>atimti teisę dirbti pareigūnu;</li>
<li>atimti teisę dirbti valstybės tarnautoju;</li>
<li>atimti teisę dirbti kontaktinį darbą;</li>
<li>atimti teisę naudotis visuomeninėmis valstybės paslaugomis;</li>
<li>atimti teisę naudotis viešuoju transportu;</li>
<li>atimti teisę lankytis plačiai lankomose teritorijose, tokiose kaip parduotuvė.</li>
</ol>
<p>Pandemijos suvaldymo plano autorius taipogi ragina nesitaikstyti su išimtimis, kuomet žmogus skiepytis negali – juk nesiskiepijimas kelia kur kas didesnį pavojų žmogaus gyvybei! R. Savukynas, matyt, pats negalėjo patikėti, kad tai jis sudėliojo tokį genialų planą, todėl suskubo pateikti pasiūlymą, kad niekas pirmesnis nei jis žūtbūt neįgyvendintų šios idėjos: „Įstatymą galima priimti kaip tiesiog vienkartinį aktą, „Specialusis kovos su Kovido plitimu įstatymas“, kuris turėtų ribotą galiojimo terminą (pvz., iki 2022 m. gruodžio 31) ir viskas“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/r-savukynas.jpg" alt="R. Savukyno pasisakymas" /></p>
<p>Ilgai netrukus sumanusis idėjos autorius jau pasidalino paruoštu įstatymo projektu asmenims, kurie nesiskiepijo ir pridūrė: „Taip sakant, jei pats negebi būti atsakingu už save ir aplinkinius, tai įstatymas turi tuo visgi pasirūpinti“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/r-savukynas-2.jpg" alt="R. Savukyno pasisakymas" /></p>