Imigrantų vaikų ugdymas Vilniuje sukėlė ginčą
Ar vaikas gali sėkmingai mokytis nesuprasdamas nė žodžio to, ką kalba mokytojas? Būtent dėl to Vilniuje kilo audringas ginčas tarp imigrantų šeimų ir savivaldybės. Nauja sostinės tvarka numato, kad iš užsienio atvykę vaikai, iki šiol nesimokę Lietuvos mokyklose, nebegalės rinktis tautinių mažumų mokyklų – jie bus priimami tik į ugdymo įstaigas, kuriose mokoma lietuvių kalba.
Tėvai tikina, kad toks sprendimas vaikams gali tapti rimtu išbandymu. Anot jų, lietuviškai nekalbantys mokiniai pamokose nesupras nei mokytojų aiškinimų, nei užduočių, todėl greitai pradės atsilikti ne tik kalbos, bet ir kitų dalykų mokymesi. Kreipimesi taip pat akcentuojamos psichologinės pasekmės – stresas, izoliacija, nesaugumo jausmas bei patyčios dėl kalbos barjero[1].
Savo ruožtu šeimos pasiūlė taikyti pereinamąjį modelį: pradžioje leisti vaikams mokytis jiems suprantama kalba, kartu intensyviai mokantis lietuvių kalbos.
Be pagalbos vaikai neliks
Nurodoma, kad esą kartu žadama papildoma pagalba – daugiau lietuvių kalbos pamokų, mokytojų padėjėjai, individualios programos bei projektas „Drąsiai lietuviškai“, skirtas pedagogams dirbti su lietuviškai nekalbančiais vaikais.
Vis dėlto ginčas jau persikėlė ir į teisinį lauką. Lygių galimybių tarnyba pripažino, kad nauja tvarka gali turėti netiesioginės diskriminacijos požymių, o advokatė Renata Šablovskaja pareiškė, jog savivaldybė galėjo viršyti savo įgaliojimus, nes tokie žmogaus teisių ribojimai nėra numatyti įstatymuose.
Tuo metu pačios mokyklos pripažįsta vis dar laukiančios aiškių nurodymų, kaip naująją tvarką reikės įgyvendinti praktiškai.
Benkunskas: kalba – raktas visoms galimybėms mieste
Vis dėlto sostinės meras Valdas Benkunskas socialiniuose tinkluose apgynė sprendimą užsieniečių vaikų pradinį ugdymą organizuoti tik lietuvių kalba.
„Man atrodo, daugelis sutiksite, kad švietimas formuoja žmogaus asmenybę ir augina įvairias kompetencijas. O kokybiškas išsilavinimas atveria platesnes studijų galimybes, leidžia siekti svajonių karjeros ir suteikia platesnes perspektyvas, ko kiekvienam nuoširdžiai linkiu“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Benkunskas.
Meras teigė, kad mokymasis ne valstybine kalba dažnai siejasi su prastesniais egzaminų rezultatais, todėl vaikai, pasirinkę ugdymą kita kalba, esą nuo mažens susiduria su ribotesnėmis galimybėmis. Pasak jo, tai gali turėti įtakos ateities perspektyvoms – studijoms, darbui ar sėkmingai integracijai į visuomenę.
V. Benkunskas taip pat pabrėžė, kad Vilniuje pavyko rasti kompromisą su baltarusių bendruomene – Pranciškaus Skorinos gimnazija sutiko stiprinti ugdymą lietuvių kalba, kartu išlaikydama savo tautinę tapatybę. Nors miesto vadas pripažino, kad nauja tvarka kai kurioms šeimoms gali būti nepatogi, jis teigė esantis įsitikinęs, jog ilgainiui toks sprendimas bus naudingas tiek vaikams, tiek pačiam miestui.
Statistika liūdina – rusakalbės mokyklos neskatina kalbėti lietuviškai?
Kartu V. Benkunskas nurodė ir liūdnus statistikos rodiklius – pasak jo, 2024 metų duomenimis, vos 33 proc. rusų kalba besimokančių dešimtokų pasiekia pagrindinį lietuvių kalbos lygį – palyginus su 71 proc. besimokančių lietuvių kalba.
Paragino įvesti privalomą lietuvių kalbos kartelę migrantams
Gegužės pradžioje V. Benkunskas pradėjo parašų rinkimo iniciatyvą, kuria siūloma susieti leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimą su lietuvių kalbos mokėjimu. Pasak mero, sparčiai augantis migrantų skaičius, ypač sostinėje, rodo, kad dabartinė sistema nebeatitinka realybės, o kalbos mokėjimas turi tapti ne pasirinkimu, o aiškia sąlyga ilgiau gyvenantiems užsieniečiams.
Peticijoje siūloma, kad ne ES piliečiai po trejų metų privalėtų įrodyti bent A2 lygio lietuvių kalbos žinias, jei nori pratęsti leidimą gyventi šalyje.
V. Benkunskas teigia, kad bandymai šį klausimą spręsti su Vidaus reikalų ministerija kol kas rezultatų nedavė, todėl nuspręsta kreiptis tiesiogiai į visuomenę.
Tuo metu politologai pastebi, kad migracijos ir lietuvių kalbos tema gali būti ir bandymas stiprinti mero politinį įvaizdį prieš artėjančius savivaldos rinkimus. Diskusijos vyksta augant rekordiniam užsieniečių skaičiui Lietuvoje – per kelerius metus jis išaugo daugiau nei du kartus ir šiuo metu šalyje siekia per 220 tūkstančių žmonių.
Ne ES šalių vaikams – tik lietuviškos mokyklos
Vos išaušus vasariui Vilniaus miesto taryba pranešė apie svarbius pokyčius sostinės švietimo sistemoje – nuo šių metų keičiasi tvarka, pagal kurią į valstybines mokyklas bus priimami imigrantų iš ne Europos Sąjungos šalių vaikai[2].
Nuspręsta, kad 1–4 klasių vaikai, iki šiol nesimokę mokykloje, galės būti priimami tik į lietuvių kalba ugdančias pradines mokyklas. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, iki šiol nemaža dalis tokių vaikų patekdavo į rusų kalba dirbančias mokyklas, o tai esą apsunkindavo jų integraciją į visuomenę.
Savivaldybė pabrėžė, kad naujoji tvarka bus taikoma tik valstybinėms mokykloms – privačias ugdymo įstaigas tėvai ir toliau galės rinktis laisvai. Kartu nurodyta apie planus stiprinti lietuvių kalbos mokymą: daugiau kalbos pamokų ir išlyginamosios klasės numatomos ir Pranciškaus Skorinos gimnazijoje.
Miesto valdžia teigė, kad nors tokie mokiniai sudaro tik nedidelę dalį visų sostinės moksleivių, sprendimas svarbus ilgalaikei integracijai bei socialinių problemų prevencijai ateityje.
