Vardan balso D. Asanavičiūtei ir A. Armonaitei šių bendražygiai pasiryžę vykti balsuoti net į užsienį
Artėjant antrajam seimo rinkimų turui, o kai kuriose vienmandatėse į fronto linijas išstojus kadaise dviejų koalicinių partnerių – „laisviečių“ ir konservatorių atstovams, rinkėjai randa gudrybių, kaip „apeiti sistemą“, o kandidatai pasitikrina, kiek ištikimiausių draugų ir bendražygių savo rate turi.
Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė apie galimybes kreiptis į teisėsaugą dėl augančio nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusių gyventojų, kurie savo vienmandatėse apygardose neradę sau tinkamų kandidatų į parlamentą, vyksta balsuoti į Seinus ir Rygą[1].
VRK pirmininkė Lina Petronienė įspėjo, kad ir toliau fiksuojant tokias tendencijas ir registracijų kaimyninėse šalyse kiekiui augant, VRK neatmeta galimybės dėl to kreiptis į teisėsaugą.
Pasak jos, padaugėjo atvejų, kai pirmojo turo metu Lietuvoje savo gyvenamąją vietą deklaravę asmenys pirmame ture balsavę Lietuvoje, o štai antrajam jau renkasi balsuoti užsienyje.
O štai įsižiebė tikra rinkiminė kova Pasaulio lietuvių apygardoje, kur dėl vietos seime varžosi konservatorių kandidatė Dalia Asanavičiūtė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Pastebėta, kad į užsienį vykti balsuoti ryžtasi būtent jų kolegos, buvę kandidatai su šeimos nariais.
Tad paprastai tariant laimės ta, kuri turės platesnį giminės ir pažįstamų ratą.
Buvę koalicijos partneriai dabar dega atvira dvikovos liepsna
O kas gali būti karščiau už abipusę meilę, kuri vieną dieną ima ir… perdega. O tada tampa tikrų tikriausia abipuse neapykanta. Tokiomis nuotaikomis dabar gyvena ir konservatoriai bei „laisviečiai“, o pastarieji griebiasi bet kokio šiaudo, kad tik naujajame seime laimėti bent jau tris mandatus.
Ketvirtadienį Laisvės partija net kreipėsi į VRK dėl galimų TS-LKD partijos pažeidimų kaip antai organizuojamų pavėžėjimų į Seinus, kad šie balsuotų už jų keliamą kandidatę D. Asanavičiūtę[2]. Tačiau pati D. Asanavičiūtė mestus kaltinimus neigia, o VRK tvirtina, kad užsienyje pastebimas suaktyvėjęs abiejų kandidačių artimųjų bei draugų registravimasis.
Ši kova be taisyklių gali baigtis ir liūdniau, mat Rinkimų kodeksas numato, kad tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikrų balsavimo rezultatų, yra galimybė anuliuoti balsus.
Pirmojo rinkimų turo metu abi kandidatės surinko panašų kiekį balsų, tik D. Asanavičiūtė kiek atsiliko su 29,18 proc., kai tuo tarpu A. Armonaitei teko 29,75 proc.
Skelbiama, kad būtent tada sujudo konservatorės bendrapartietė, seimo kanceliarijos darbuotoja Audronė Bielinienė, savo socialinėse paskyrose paskelbusi apie organizuojamą pavėžėjimą balsuoti į Seinus. Būtent nuo tada esą ir buvo pastebėtas nuolatinių Lietuvos gyventojų, atvykusių balsuoti į užsienį, skaičius.
Jėgas su TS-LKD atstovais „laisviečiai“ surems net trijose vienmandatėse apygardose
Po pirmojo rinkimų turo į seimą bilieto nebeišplėšusiems „laisviečiams“ prie valstybės valdymo vairo prieiti liko paskutinis šansas. Likimo ironija – tam, kad po savo nepasisekusio performanso nenugarmėtų į politinę užmarštį, Laisvės partija dabar turi kovoti su savo partneriais – konservatoriais – ir netgi visose trijose apygardose.
Laisvės partija teturi tik tris galimybes pakliūti į naująjį parlamentą, o tą garantuotų pergalė Žirmūnų, Naujamiesčio-Vilkpėdės ir Pasaulio lietuvių vienmandatėse apygardose. Tiesa, kitose vyksta ne tokia nuožmi kova tarp konservatorių ir „laisviečių“ – štai Naujamiesčio-Vilkpėdės apygardoje kandidatuojantis Žygimantas Pavilionis ir Tomas Vytautas Raskevičius draugiškai kviečia balsuoti už pastarąjį, mat konservatorius jau ir taip išrinktas į naująjį parlamentą, tad balsuojant už Ž. Pavilionį, iš tiesų į seimą būtų išsiųstas už TS-LKD brūkšnio likęs kandidatas, kurio vertybės pagrindiniais klausimais… nebūtinai sutaps.
Tokioje pačioje situacijoje atsidūrė ir Laisvės partijos kandidatė Morgana Danielė Žirmūnų apygardoje, mat čia su ja besivaržanti Paulė Kuzmickienė taip pat jau garantavosi mandatą naujajame seime.
Tačiau rinkėjai (įskaitant ir Laisvės partijos šalininkus) svarsto, kad balsavimas už šiuos „laisviečius“ bet kokiu atveju jau nukeliautų „šuniui ant uodegos“, mat geriausiu atveju išrinkus visus tris, seime šie didelės politinės jėgos tikrai nesudarytų ir savo taip akcentuojamų žmogaus teisių klausimų vieni be daugumos neišspręstų. Tad ar apskritai yra prasmės toliau varstyti parlamento rūmų duris?
Papildyta. Kandidatė D. Asanavičiūtė į Seinus balsuoti vyko pati
Portalui „Delfi“ ketvirtadienį pavyko išsiaiškinti, kad D. Asanavičiūtė, žūtbūt teigusi, kad nežinojo apie kolegės A. Bielinienės organizuojamą pavėžėjimo akciją ir svarstė, ką gi pakeistų tas papildomas 20 balsų, iš tiesų pati pirmojo turo metu kartu su vaikais ir dar trimis su ja susijusiomis seimo kanceliarijos darbuotojomis vyko balsuoti į Seinus.
O štai interviu ji teigė, kad antrojo turo metu balsuosianti Airijoje, mat įstatymas to nedraudžia. Visgi, paklausta apie tai, ką pirmojo turo metu ji veikė Lenkijoje, atsakė nusprendusi tą padaryti dėl to, nes yra tokia galimybė.
Tiesa, apie savo bendražygių vykimą balsuoti į užsienį D. Asanavičiūtė teigė sužinojusi „jau po fakto“.
