Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija pratęsta dar daugiau nei mėnesiui – iki 2022 m. sausio 14 d. Tokį sprendimą Vyriausybės siūlymu šįryt vienbalsiu balsavimu priėmė Seimas – „už“ balsavo 102 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
“Deja, grėsmės, dėl kurių buvo imtasi šių priemonių visuomeniniams interesams apsaugoti, valstybės saugumui ir visuomenės rimčiai užtikrinti, vis dar išlieka“, – įsitikinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kai kurie ribojimai atlaisvinami – nepaprastoji padėtis, iki šiol galiojusi dešimties kilometrų nuo sienos atstumu bei 200 m nuo neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietų, nuo šio galios tik penkių kilometrų atstumu ir tik pačiose apgyvendinimo vietose. Be to naikinamas sprendimas, atsiradęs norint išvengti migrantų gabenimo ir draudęs į nepaprastosios padėties teritoriją patekti transporto priemonėms. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šie ribojimai buvo pertekliniai. Taip pat didinamos migrantų galimybės naudotis ryšio priemonėmis.
Tačiau kai kas ir griežtinama – pvz., nuo šiol neteisėtams migrantams draudžiama palikti savo gyvenamąją vietą.
Civiliams asmenims, kurie negyvena nepaprastosios padėties teritorijoje bei neturi joje nekilnojamojo turto, į ją patekti draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis, taip pat šioje teritorijoje draudžiama rengti susirinkimus, šiuo metu nėra galimybės joje deklaruoti gyvenamąją vietą. Praplėstas nepaprastųjų priemonių sąrašas – pareigūnai turi teisę taikyti atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju – ir proporcingą fizinę prievartą. Papildomai numatyta, kad šiuo veiksmus bus galima taikyti ne tik, kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir pasienio kontrolės punktuose.
Iš pradžių buvo siūloma nepaprastąją padėtį įvesti ne tik pasienyje su Baltarusija, bet ir pasienyje su Lenkija, mat netoli vietos, kur jungiasi Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos sienos, iki šiol būriuojasi tūkstančiai migrantų, norinčių patekti į Europos Sąjungą, tačiau galutiniame projekte šios dalies nebeliko. „Tai – kompromiso su frakcijomis rezultatas. Toks sprendimas buvo priimtas įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“, – žadėjo V. Čmilytė-Nielsen. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat nurodė, kad ateityje prie šio klausimo greičiausiai bus vėl grįžtama.
Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad nepaprastųjų priemonių sąrašas plečiamas siekiant užkardyti galimas provokacijas. O patį siūlymą pratęsti nepaprastąją padėti VRM motyvavo tuo, kad „įtampa dėl migrantų krizės neslopsta“. A. Bilotaitės duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje ties sienomis su Lietuva ir Lenkija gali būti susikaupę nuo 7.000 iki 15.000 migrantų.
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta lapkričio 10 d. ir turėjo galioti iki gruodžio 9 d. Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 4200 migrantų, manoma, kad dar keli šimtai nebuvo sulaikyti ir kirsdami Lietuvą jau pasiekė Vakarų Europos šalis. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys dėl šių migrantų srautų kaltina Baltarusiją ir tai vadina hibridine ataka.
