<h2>Lietuvai pradžią, o gal ir pabaigą reiškusi Konstitucija, šiandien išryškina mūsų šalies teisines spragas</h2>
<p style="text-align: justify;">Dar 2021-ųjų pradžioje buvo pranešta, jog šie metai bus laikomi Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metai. Tokiu būdu, jau nuėjęs LR Seimas atkreipė dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos santykius bei bendros Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktį[1]. </p>
<p style="text-align: justify;">Minint šią ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir visai Europai ar net pasauliui svarbią sukaktį, politikai akcentuoja vienybę. Sveikindamas Gegužės 3-iosios Konstitucijos metinių proga, mūsų šalies vadovas Gitanas Nausėda akcentuoja istorinę Lietuvos ir Lenkijos valstybių bendrystę, glaudžius dvišalius santykius saugumo ir gynybos, politikos, ekonomikos, kultūros srityse[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia vienybės su kaimyne Lenkija bei Konstitucijos svarbą. Anot jos, dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu yra puikūs, o pamatinis jų akmuo – Gegužės 3-iosios Konstitucija[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip praneša BNS, 1791 metais Gegužės 3-iąją priimta ATR Konstitucija buvo pirmasis toks rašytinis dokumentas Europoje. Lenkijoje ši data yra valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje – minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija, todėl istorikai nepasiekia vieningos nuomonės, ar Konstitucija Lietuvai reiškė pradžią, ar pabaigą. </p>
<p style="text-align: justify;">Vis gi, šios datos svarbą vertinant šiuolaikiniame kontekste, galime pastebėti, jog dabartinė, nepriklausomos Lietuvos Konstitucija anaiptol nėra teisiškai veiksminga. Viešojoje erdvėje aidint debatams, dėl 2021-ųjų balandžio 19-ąją Konstitucinio Teismo pripažintos nutarties, jog tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kyla pagrįstų klausimų apie mūsų šalies pagrindinio įstatymo veiksmingumą, kartu, galima tik pasvarstyti, jog iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos turėjome daug ko pasimokyti[4]. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kyle-glenn-nxt5htlmlge-unsplash.jpg" alt="Europa" /></p>
<h2>Gegužės 3-sios Konstitucija žavėjosi visas pasaulis</h2>
<p style="text-align: justify;">1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje[5]. Kaip oficialiame Lietuvos Respublikos Seimo portale yra cituojamas profesorius Mečislovas Jučas: „Konstitucija parodė galingą valstybės reformatorių mintį, jų patriotizmą ir pilietinį požiūrį į valstybės likimą. Konstitucija yra ir mūsų protėvių atlikta gili istorinė pamoka, Respublikos simbolis, netgi testamentas ateinančioms kartoms. Lietuva, jos miestai bei miesteliai ir netgi kaimas dar ilgai gyveno Gegužės 3 d. konstitucijos dvasia ir tai parodė savo dažnomis peticijomis caro valdžiai.“</p>
<p style="text-align: justify;">„Lrs.lt" skelbia, jog Konstitucija apėmė įvairias valstybės veiklos sritis, o pats dokumentas sudarytas iš įvadas ir 11 straipsnių, tačiau bene svarbiausiais laikomi šie aštuoni teisiniai, politiniai, visuomeniniai sprendimai ir pokyčiai:</p>
<ol style="text-align: justify;">
<li style="text-align: justify;">Abiejų Tautų Respublika tapo konstitucine monarchija.</li>
<li style="text-align: justify;">Atšaukta senoji karalių rinkimų tvarka. Abiejų Tautų Respublika paskelbta paveldima monarchija.</li>
<li style="text-align: justify;">Abiejų Tautų Respublika išliko bajoriška valstybė, tačiau Konstitucijoje siekta luominės darnos principų ir atvertos perspektyvos tolesnėms valstybės sistemos pertvarkoms.</li>
<li style="text-align: justify;">Katalikų bažnyčia pripažinta viešpataujančiąja religija, pripažįstant tikėjimo toleranciją.</li>
<li style="text-align: justify;">Seimelyje išrinktam parlamentarui pripažintas visos Tautos atstovo statusas.</li>
<li style="text-align: justify;">Panaikinta liberum veto – bajorų teisė protestuoti prieš Seimo nutarimus ir žlugdyti jų darbą.</li>
<li style="text-align: justify;">Socialinės reformos – karališkųjų miestų miestiečiai Konstitucijoje pripažįstami laisvais žmonėmis; jiems suteikiamos teisės eiti administracines ir teismo pareigas, siekti karinių laipsnių. Bajorų ir miestiečių sąjungą Konstitucijos kūrėjai laikė reformuotos santvarkos pagrindu.</li>
<li style="text-align: justify;">Garantuota valstybės globa valstiečiams jų santykiams su dvarininkais.</li>
</ol>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Regis, jog to meto Lietuvos politikai bei visuomenė džiugiai priėmė naująją Konstituciją ir vertino jos reikšmę. Kaip skelbia „Lrs.lt", 1792 m. Kaune garsiai buvo paminėtos pirmosios Konstitucijos metinės, surengta iškilminga šventinė rotušės iliuminacija, o spaudoje yra išlikusių pranešimų apie šventinius renginius Seinuose ir Stoline, Bobruiske, Kobrine ir kitur. </p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Modernioje Lietuvoje, istorikai ginčijasi ar šis dokumentas perdavė Lietuvos suverenitetą Lenkijai. Iš esmės, Gegužės 3-iosios Konstitucija visuomet buvo labiau siejama su Lenkijos valstybingumu ir istorija nei Lietuvos. Be kita ko, galiojo ji labai trumpai – mažiau nei 15 mėnesių. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trijų padalijimų, vykusių 1772-ais, 1793-iais ir 1795-ais metais. Valstybę išsidalijo Rusijos imperija, Prūsijos karalystė bei Austrijos imperija[6].</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/mikhail-pavstyuk-eky2otrpxdw-unsplash.jpg" alt="Konstitucija" /></p>
<h2>Pagrindinis Lietuvos įstatymų rinkinys negarantuoja tikslingų teisinių veiksmų</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors praėjo daugybė laiko nuo Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo, o ir šiandien, Lietuva bei Lenkija, nors ir kaimynės, tačiau vertybiškai, politiškai bei teisiškai yra skirtingos valstybės, iš senosios bendros Konstitucijos, regis, yra ko pasimokyti. </p>
<p style="text-align: justify;">Vienas iš paskutinių Lietuvos Konstitucijos neveiksnumo įrodymų – Konstitucinio Teismo pripažinimas, jog nuo 2015-ųjų vykę tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai prieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymų rinkiniui.</p>
<p style="text-align: justify;">Dėl rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Jie be kita ko teiravosi Teismo, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos[7].</p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo metu, valstybės Konstitucija teigia, jog: „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas". Pažymima, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.</p>
<p style="text-align: justify;">Įdomu tai, kad aptartojoje Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijoje didžiulis dėmesys buvo skiriamas būtent rinkimų tvarkai ir tautos atstovų rinkimui į pačią valdžią. Sunku suprasti, kaip šiandienos Lietuvos valdžios galvos nepastebėjo, jog tiesioginiai mero rinkimai nedera su valstybės įstatymais, juk politikų pareiga žinoti Konstituciją šalies, kuriai atstovauja. </p>
<p style="text-align: justify;">Šiuo metu, valdžia lyg ir vieningai sutaria, jog iki 2023-iaisiais vyksiančių vietos savivaldos rinkimų reikia papildyti Konstituciją ir joje numatyti tiesioginius savivaldybių merų rinkimus, apie tai garsiai kalba visų Seimo frakcijų atstovai, Seimo Pirmininkė, frakcijų seniūnai[8]. </p>
<p style="text-align: justify;">Ateitis parodys kaip bus iš tiesų, tačiau ankstesni bandymai rodo, jog Konstitucijos pataisos – sudėtingas procesas, todėl tiesioginių mero rinkimų gali ir nebelikti. Atrodo, kad senoji Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija gali įkvėpti šiandienos politikus tiek įstatymų leidimo principų, tiek jų laikymosi.</p>
