Pavojingus augalus naikins 16-oje savivaldybių
Jei prie Jūsų namų, sodybos ar sodo auga Sosnovskio barščiai, geriau suskubkite juos naikinti. Jei to nepadarysite, galite sulaukti baudos net ir iki 600 eurų.
Kaip skelbia Valstybinių miškų urėdija (VMU), pernai miškuose buvo išpurkšta 110 ha plotų, kuriuose vešėjo šis pavojingas invazinis augalas. Šiemet planuojama Sosnovskio barštį naikinti beveik 100 hektarų plote. Didžiausi Sosnovskio barščių plotai bus naikinami Kazlų Rūdos, Dubravos, Radviliškio ir Nemenčinės regioninių padalinių miškuose.
Aplinkos ministerija (AM) praneša, kad šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių. Praėjusiais metais ministerija tam skyrė daugiau kaip 500 tūkst. eurų.
Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.
„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.
Primenama, kad visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie šio augalo, jį skinant ar šienaujant, jis gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis[1].
Todėl VMU specialistai pabrėžia, kad naikinant Sosnovskio barštį reikia, jog visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių – taip užtikrinant, kad augalo sultys nepaliestų odos.
Gali grėsti bauda
Nors įstatymiškai prievolės naikinti invazinius augalus iki šiol nebuvo, piktybiška sklypo nepriežiūra vis tiek gali užtraukti baudas.
Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, privatiems asmenims naikinti barščius galima keliais būdais.
„Privačiuose sklypuose patys žmonės turi naikinti Sosnovskio barščius. Vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, kenksmingi žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalai naikinami cheminėmis priemonėmis (augalų apsaugos produktais – herbicidais), mechaninėmis priemonėmis (iškasant, šienaujant (nupjaunant), užariant, uždengiant geotekstile arba biologinėmis priemonėmis (augalų augimo vietose ganant gyvulius). Asmenims, kurie barščiams leidžia augti ir nesiima naikinimo veiksmų, baudos siekia iki 600 eurų“, – informavo specialistė.
Aplinkos ministerija ketina inicijuoti Laukinės augalijos įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimus, kuriuose bus nustatyti įpareigojimai visiems žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams naikinti Sosnovskio barštį. Rengiant šiuos reikalavimus bus tariamasi ir su Invazinių rūšių kontrolės taryba[2].
Skiriamos lėšos naikinimui
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą ir įprastai kasmet šis augalas pradedamas naikinti pavasarį, kai tik pradeda želti.
Taip pat kiekvienais metais savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų.
Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote.
Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Didžiausias plotas šio invazinio augalo – net 31 hektaras – šiemet bus išnaikintas VMU Kazlų Rūdos regioniniame padalinyje.
