Airija pabėgėliams nemokamai suteikia galimybes mokytis
Europoje toliau formuojasi nevienalytis požiūris į pabėgėlių teisę į švietimą. Nors kai kurios šalys tęsia nemokamo ugdymo ir finansinės paramos tradiciją, kitos palaipsniui riboja prieinamumą. Tai apima ir Ukrainos vaikus ir kitų šalių vaikus bei suaugusius.
Airija išlieka viena iš labiausiai įtraukiančių šalių pabėgėlių švietimo atžvilgiu. Ukrainos piliečiams, gavusiems laikinosios apsaugos statusą, nuo šių metų suteikta galimybė nemokamai lankyti profesinio rengimo ir aukštojo mokslo studijas[1].
Studentams skiriamos ir kasmėnesinės stipendijos, kurių metinė suma siekia daugiau kaip 6 tūkst. eurų. Skirtingi stipendijų dydžiai priklauso nuo gyvenamosios vietos atstumo iki mokymo įstaigos. Be to, universitetuose siūlomos specialios „Sanctuary“ stipendijos, kurios dengia visą studijų kainą ir papildomai remia apgyvendinimo, transporto bei sveikatos priežiūros išlaidas.
Airija taip pat planuoja priimti dešimtis tūkstančių pabėgėlių mokinių į savo švietimo sistemą, o aktyvistai siekia, kad būtų kuriamos specializuotos programos ir vyresniems nei 16 metų atvykėliams, kurie šiuo metu dažnai lieka už formalaus ugdymo ribų.
Vokietija palaiko nemokamo švietimo principą, bet susiduria su socialinės integracijos iššūkiais
Vokietijoje pabėgėliai ir toliau turi teisę nemokamai lankyti bendrojo lavinimo mokyklas ir dažniausiai net universitetus. Švietimas laikomas esminiu socialinės ir ekonominės integracijos pagrindu, o vaikams mokslas privalomas nepriklausomai nuo jų teisinio statuso.
Pabėgėliai taip pat gali gauti valstybės finansuojamas išmokas pragyvenimui, jei studijuoja pilnu etatu. Vis dėlto praktika rodo, kad integracija nevyksta tolygiai. Dažnos šeimų relokacijos, atskiros klasės atvykėliams bei mokymasis be kontaktų su vietiniais vaikais sumažina šansus baigus privalomąjį ugdymą sėkmingai tęsti mokslus.
Taip pat pastebima, kad be papildomos pagalbos aukštajame moksle — stipendijų ar mokesčių lengvatų — pabėgėliams sunku pasiekti tvarią karjerą. Šias spragas iš dalies užpildo savanoriškos iniciatyvos, tokios kaip nuotolinių studijų platformos, skirtos priverstinai perkeltoms moterims ir jaunimui[2].
Kitos šalys išlaiko įtraukų modelį, bet švietimas ribotas dėl finansavimo
Švedija išlieka viena iš pažangiausių šalių pabėgėlių vaikų švietimo srityje. Vaikai, nepriklausomai nuo teisinio statuso, turi teisę lankyti mokyklą, o savivaldybės privalo užtikrinti vietą mokykloje per mėnesį nuo atvykimo.
Taip pat numatytos specialios parengiamosios klasės ir gimtosios kalbos pamokos. Tačiau suaugusiųjų švietimas susiduria su apribojimais. Asmenys, vyresni nei 18 metų, neturi automatinės teisės į vidurinį išsilavinimą, o galimybės mokytis priklauso nuo savivaldybių sprendimų ir finansavimo.
Nyderlanduose pabėgėlių vaikai turi teisę į privalomą mokslą, o suaugusieji gali dalyvauti įvairiose integracijos programose. Tačiau aukštasis mokslas dažnai reikalauja papildomo finansavimo, o valstybės parama yra ribota.
Italijoje visi vaikai, nepriklausomai nuo teisinio statuso, turi teisę į privalomą mokslą iki 16 metų. Aukštajame moksle pabėgėliai gali gauti stipendijas ir dalyvauti specialiose programose, tačiau praktikoje susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis ir kalbos barjerais.
Prancūzijoje pabėgėlių vaikai turi teisę lankyti mokyklą, o suaugusieji gali dalyvauti įvairiose integracijos programose. Tačiau praktikoje susiduriama su biurokratinėmis kliūtimis ir kalbos barjerais.
Lietuva pastaraisiais metais deklaravo siekį stiprinti pabėgėlių švietimą — vien 2025-iesiems suplanuota skirti 32 mln. eurų įvairioms su švietimu susijusioms priemonėms. Numatyta plėsti psichosocialinę pagalbą, kultūrinės integracijos priemones, taip pat finansuoti studijas aukštosiose mokyklose. Tačiau praktinis švietimo prieinamumas pabėgėliams Lietuvoje tebėra ribotas. Šalis per pastaruosius metus įvedė ir kelias prieglobsčio suteikimo ribojimo priemones, kurios tiesiogiai paveikė ir nepilnamečių ar jaunimo galimybes mokytis.
