Vien vaistų nepakanka: kas padeda suvaldyti lėtines ligas?

Lėtinių ligų kontrolė priklauso ne tik nuo vaistų, bet ir nuo reguliarios stebėsenos, gyvensenos bei šeimos gydytojo komandos darbo

Ilgesnė gyvenimo trukmė yra vienas didžiųjų šiuolaikinės medicinos laimėjimų, tačiau kartu su amžiumi didėja ir lėtinių ligų rizika. Todėl svarbu kalbėti ne tik apie ilgaamžiškumą, bet ir apie tai, kaip sergant išsaugoti gerą savijautą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę.

Neretai manoma, kad sergant lėtine liga svarbiausia yra vartoti vaistus. Tačiau vien to nepakanka – didelę reikšmę turi kasdieniai įpročiai, fizinis aktyvumas, mityba, miegas, streso valdymas ir nuolatinė sveikatos būklės stebėsena.

Svarbus vaidmuo šiame procese tenka šeimos gydytojo komandai. Joje, priklausomai nuo gydymo įstaigos, gali dirbti ne tik šeimos gydytojas ir slaugytojai, bet ir gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas ar atvejo vadybininkas.

Nustačius diagnozę, gydymas nesibaigia – lėtinė liga turi būti stebima nuolat

Lėtinės ligos gali progresuoti nepastebimai. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai, nors tyrimų rezultatai jau rodo, kad gydymą ar gyvenimo būdą reikėtų koreguoti.

„Lėtinės ligos dažnai progresuoja tyliai. Žmogus gali jaustis neblogai, nors tyrimai jau rodo, kad ligos valdymą reikia koreguoti. Dėl to pacientui taikoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, kuri yra tokia pat svarbi kaip ir gydymas“, – sako šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė.

Reguliarūs tyrimai ir planiniai apsilankymai leidžia anksčiau pastebėti kraujospūdžio, gliukozės, cholesterolio ar kitų sveikatos rodiklių pokyčius. Tai suteikia galimybę koreguoti gydymą dar iki rimtesnių komplikacijų.

Šeimos gydytojo komandoje atsakomybė pasidalijama tarp kelių specialistų

Šeimos gydytojas vertina tyrimų rezultatus, kontroliuoja gydymą ir, kai reikia, koreguoja vaistų dozes ar siunčia pacientą pas kitus specialistus.

Slaugytojai gali priminti apie profilaktinius apsilankymus, matuoti sveikatos rodiklius, vykdyti gydytojo paskyrimus ir padėti pacientui laikytis sudaryto gydymo plano.

Gyvensenos medicinos specialistas gali padėti keisti kasdienius įpročius – koreguoti mitybą, parinkti saugesnį fizinį aktyvumą, gerinti miego kokybę ir padėti valdyti stresą.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad išplėsta šeimos gydytojo komanda gali apimti ir kineziterapeutą, socialinį darbuotoją, atvejo vadybininką bei apylinkės administratorių.

Gyvensenos pokyčiai svarbūs sergant cukriniu diabetu, hipertenzija ir širdies nepakankamumu

Toks komandinis darbas ypač svarbus valdant ilgalaikes būkles, tokias kaip 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ar širdies nepakankamumas.

Šių ligų eigai įtakos gali turėti ne tik paskirti vaistai, bet ir kūno svoris, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, rūkymas, miego trukmė bei streso lygis.

Todėl pacientui svarbu ne tik išgerti paskirtą tabletę, bet ir suprasti, kaip kasdieniai įpročiai veikia jo būklę. Šioje vietoje gyvensenos medicinos specialistas gali tapti svarbia šeimos gydytojo komandos dalimi.

Reguliari stebėsena padeda anksčiau pastebėti sveikatos būklės pokyčius

Pasak Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Dianos Prochorovos, nuolatinė lėtinėmis ligomis sergančių žmonių priežiūra leidžia greičiau reaguoti į sveikatos pokyčius.

„Kai pacientas reguliariai dalyvauja stebėsenoje, galima anksčiau nustatyti sveikatos būklės pokyčius ir imtis veiksmų dar neatsiradus komplikacijų. Tai padeda išvengti ligos paūmėjimo ir rečiau prireikia gydytis ligoninėje. Tinkamai kontroliuojamos ligos leidžia gyventi visavertį gyvenimą“, – sako D. Prochorova.

Ligonių kasa primena, kad sergant lėtine liga planiniai vizitai svarbūs net tada, kai žmogus jaučiasi gerai.

Būtent reguliarus bendradarbiavimas su šeimos gydytojo komanda padeda laiku koreguoti gydymą, stebėti ligos eigą ir mažinti komplikacijų riziką.

Lėtinės ligos kontrolė priklauso ir nuo paties paciento kasdienių sprendimų

Lėtinės ligos valdymas nėra vien gydytojo užduotis. Didelė atsakomybės dalis tenka pačiam pacientui – ar jis laikosi gydymo plano, ar reguliariai matuoja reikalingus rodiklius, ar keičia sveikatai žalingus įpročius.

Svarbūs ir paprasti dalykai: pakankamas judėjimas, subalansuota mityba, reguliarus miegas, žalingų įpročių atsisakymas ir gebėjimas valdyti stresą.

Kai tokie pokyčiai derinami su medikamentiniu gydymu ir profesionalia stebėsena, lėtinę ligą dažnai galima kontroliuoti daug efektyviau.

Tikslas nėra vien „turėti gerus tyrimus“. Svarbiausia – kuo ilgiau išsaugoti žmogaus savarankiškumą, darbingumą ir gyvenimo kokybę.