Mirtinų ir sunkių nelaimių darbe 2025 metais buvo šiek tiek mažiau nei pernai
Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo, kad 2025 metais darbe, neįskaičiuojant eismo įvykių, žuvo 18 darbuotojų, o 122 patyrė sunkius sužalojimus. Eismo įvykių metu darbo metu papildomai žuvo 3 darbuotojai, dar 11 buvo sunkiai sužeisti. Tai reiškia, kad nelaimių skaičius sumažėjo, tačiau pokytis – labai nedidelis.
Palyginimui, 2024 metais buvo fiksuota 19 mirtinų ir 125 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe. Skirtumas – vienas mirtinas ir trys sunkūs atvejai. Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia, kad tokie skaičiai rodo ne proveržį, o greičiau stagnaciją – pavojingos situacijos darbo vietose niekur nedingo.
Paprasčiau tariant, nors statistika šiek tiek geresnė, kasdienė realybė daugelyje darboviečių išlieka tokia pati: rizikos yra žinomos, bet ne visada suvaldomos.
Pavojingiausi darbai nesikeičia – daugiausia nelaimių statybose ir transporte
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų 2025 metais įvyko statybų sektoriuje. Čia fiksuoti 3 mirtini ir 33 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Antroje vietoje – sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbai, kur žuvo 2 darbuotojai, o 24 patyrė sunkius sužalojimus.
Nemažai nelaimių užfiksuota ir techninių priemonių bei mechanizmų aptarnavimo darbuose, miškininkystėje, žemės ūkyje bei elektros įrenginių priežiūroje. Nors kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, apdirbamojoje pramonėje ar transporte, mirtinų nelaimių sumažėjo, žemės ūkyje ir miškininkystėje jų skaičius išaugo.
Tai rodo, kad pavojingiausi darbai Lietuvoje iš esmės nesikeičia. Ten, kur dirbama aukštyje, su technika ar sunkiomis apkrovomis, rizika išlieka didžiausia, o saugos spragos turi skaudžiausias pasekmes.
Nelaimės kartojasi dėl tų pačių priežasčių – sauga darbe vis dar ne visiems prioritetas
Valstybinės darbo inspekcijos analizė rodo, kad ir nelaimių priežastys lieka tos pačios. 2025 metais darbuotojai dažniausiai žuvo ar sunkiai susižalojo nukritę iš aukščio, prispausti ar sužaloti krintančių daiktų, paslydę darbo vietose ar patekę į veikiančių mechanizmų poveikį. Dalis nelaimių susijusios ir su elektros srove ar karščiu.
Tyrimai atskleidė, kad pagrindinės problemos – nepakankama vidinė saugos kontrolė įmonėse, formaliai atliekamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ir saugos reikalavimų nepaisymas. Tarp žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų buvo ir neblaivių darbuotojų, o tai rodo papildomą rizikos veiksnį.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas pabrėžia, kad sauga darbe nėra tik „popierinė“ pareiga.
„2025 metais ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe analizė rodo, kad reikšminga jų dalis įvyksta dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo profesinės rizikos vertinimo ir darbų organizavimo, – pabrėžia vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Apolinaras Škikūnas. – Šie duomenys aiškiai parodo, kad sauga darbe nėra vien tik formalių reikalavimų laikymasis, o kasdienė organizacijos veiklos dalis: darbdaviai privalo sudaryti saugias darbo sąlygas, o darbuotojai – aktyviai laikytis saugos reikalavimų, suprasti savo teises ir netoleruoti rizikų darbo vietoje. Ilgalaikį nelaimių darbe mažėjimą užtikrina bendro sąmoningumo ir netolerancijos saugos rizikoms kultūra, kurią kartu turi kurti ir darbdaviai, ir darbuotojai“, – sakė Apolinaras Škikūnas.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, jei darbo sąlygos yra nesaugios, ir apie tai pranešti inspekcijai. O darbdaviams tai aiški žinutė: nelaimės darbe nėra nei atsitiktinumas, nei likimas – dažniausiai jų galima išvengti.
Parengta remiantis VDI informacija.
