<h2>Ar būtina mirti už tėvynę? </h2>
<p>Karas Ukrainoje mums, žmonėms, siaubingus įvykius stebintiems iš šalies, pateikia brutalių karo nusikaltimų vaizdinius. Žiniasklaidoje nestokojama ir įkvepiančio, Ukrainos žmonių pilietiškumą, susitelkimą ir didvyriškumą akcentuojančio naratyvo, tačiau pastaruoju metu visuomenėje jau pastebimas ir kitas reiškinys – lietuviai vis nepatikliau žvelgia į ukrainiečius vyrus, kartu su savo šeimomis pabėgusius nuo karo. Baiminamasi, kad dėl lyties jie nebūtų pradėti stigmatizuoti.</p>
<p>Iš tiesų, pirmosiomis karo dienomis atlikta Ukrainos piliečių apklausa atskleidė, kad tik 11 proc. ukrainiečių, jei tik galėtų, nedelsiant paliktų šalį. Tačiau, beveik 7 iš 10 – 69 % su tokiu teiginiu visiškai nesutiko[1].</p>
<p>Tik 1 iš 20-ies 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų teigė, kad išvyktų, jei tik galėtų. Tuo tarpu 67 % teigė, kad būtų pasirengę paimti į rankas ginklą ir ginti šalį nuo Rusijos kariuomenės.</p>
<p>Net 93 % teigė, kad yra pasirengę padėti Ukrainos kariams kitais būdais, pavyzdžiui, suteikti pastogę, maisto ar drabužių.</p>
<p>Pastaraisiais mėnesiais būtent tokias istorijas ir girdime. Drąsiai ginklus net ir be patirties į rankas imantys vyrai bei moterys, iš užsienio į tėvynę masiškai grįžtantys piliečiai, drąsa bei pasirengimas mirti už tėvynę.</p>
<p>Regis, kad kitokio nusiteikimo ir emocijų net negali būti. Tačiau, kaip ir daugelis situacijų gyvenime, taip ir karas, nėra toks vienareikšmis.</p>
<p>Ne visi nori mirti dėl tėvynės laisvės, o dalis suvokia, kad mūšio lauke gali tapti tik papildoma našta, o ne realia pagalba.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau, ukrainiečiai susiduria su neteisinga realybe. Ukrainai atsidūrus pasaulio dėmesio centre, visi jaučiasi įgalinti reikšti savo nuomonę, todėl, tie, kurie atsisako imti ginklą ir stoti prieš priešą, sulaukia milžiniško pasmerkimo, neapykantos ir net grasinimų.</p>
</blockquote>
<h2>Gėda, pasmerkimas ir supratimo stoka</h2>
<p>Ar visi galime stoti į mūšį be pasirengimo ir patirties? O net ir būdami patyrę kariai, ar privalome atiduoti gyvybę už gimtosios šalies laisvę? Tokie klausimai gali kilti pasiklausius ukrainiečių istorijų.</p>
<p>Štai mados fotografas Vova Kleveris teigia, kad neįsivaizduoja savęs su ginklu rankose.</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Smurtas nėra mano ginklas", – sako jis[2].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Netrukus po to, kai vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą ir Ukraina uždraudė karinio amžiaus vyrams išvykti iš šalies, V. Kleveris slapta išvyko į Londoną. </p>
<p class="p1">Tačiau jis pasielgė neapdairiai: savo istorija pasidalino su draugu. Šio draugo žmona apie iš tėvynės pasitraukusį, kariauti galintį, sveiką ir jauną vyrą parašė įrašą socialiniuose tinkluose.</p>
<blockquote>
<p class="p1">Galima tik įsivaizduoti, koks didžiulis ažiotažas kilo. Ukrainiečiai ir užsieniečiai neslėpė pasipiktinimo, o kai kurie, net ėmė grasinti nepažįstamam vyrui.</p>
</blockquote>
<p>Deja, bet tokių istorijų daugybė.</p>
<p>Kai lemtingąją vasario 24-ąją Rusija pradėjo karą Ukrainoje, dalis piliečių nežinojo kaip elgtis, tačiau, supratus, kad visoje šalyje prasidėjo plataus masto karas, kuris, kaip tapo aišku, nesibaigs greitai, vien per pirmąsias tris karo savaites iš Ukrainos pabėgo maždaug trys milijonai žmonių. Ne visi jų buvo moterys ir vaikai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeff-kingma-llwcveofjm-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Galimybių išvykti vis mažiau</h2>
<p>Agresoriams intensyvinant didžiųjų miestų, net sostinės Kijevo puolimą, eilės automobilių kasdien nutįsdavo pasienio punktuose.</p>
<p>Žmonės bėgo tiek į taip pat pavojuje atsidūrusią Moldovą, tiek į Lenkiją ar Rumuniją, vėliau tikėdamiesi pasiekti saugų prieglobstį pas draugus ar giminaičius Vakaruose.</p>
<p>Tačiau dauguma vyrų negali išvykti, šalyje įvesta karo padėtis, šeimos yra priverstos išsiskirti.</p>
<blockquote>
<p>Karinė padėtis reiškia, kad iš esmės, įstatymų nebėra: už saugumą atsakingi tampa kariuomenės pareigūnai, o ne policija ar civiliai[3].</p>
</blockquote>
<p>Tuo pat metu į karo tarnybą šaukiami visi vyrai: 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš Ukrainos[4].</p>
<p>Tiesa, Ukrainos vyriausybė neverčia jų kariauti, kol kas tik reikalauja pasilikti šalyje, tačiau baiminamasi priverstinio šaukimo, jei karas tęsis.</p>
<p>Vos paskelbus apie karo padėtį, Ukrainos vidaus reikalų ministras paskelbė įrašą „Telegram" platformoje:</p>
<blockquote>
<p>„Šiandien yra ta akimirka, kai kiekvienas ukrainietis, galintis apsaugoti savo namus, turi imtis ginklo. Ne tik tam, kad padėtų mūsų kariams, bet ir tam, kad kartą ir visiems laikams išvalytų Ukrainą nuo priešo."</p>
</blockquote>
<p>Šimtai tūkstančių Ukrainos vyrų atsiliepė į šią žinią. Ginklo griebėsi tiek vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai, tiek pensininkai.</p>
<p>Tačiau šalyje situaciją su nerimu stebi ir būrys užsienio piliečių. Jie taip pat negali išvykti iš šalies, tačiau su Ukraina ryšio neturi ir kovoti už šią šalį nesirengia. </p>
<h2>Mirti už svetimą šalį neketina</h2>
<p>Iš tiesų remiantis įvairių institucijų teigimu, dalis vyrų, bandančiųjų kirsti sieną ir išvykti iš Ukrainos, net nėra šios šalies piliečiai. Tai tiesiog asmenys, kuriems nepasisekė ir kurie karui prasidėjus, dėl darbo ar šeimos priežasčių įstrigo Ukrainoje.</p>
<p>„The Guardian“ skelbia vyro iš Baltarusijos istoriją, kuris Ukrainos pilietybę priėmė vien tam, kad šioje šalyje galėtų dirbti. Tačiau prasidėjus karui, toks sprendimas apkarto[5].</p>
<blockquote>
<p>„Aš nesu kilęs iš Ukrainos ir tai nėra mano karas. Gyvenau Vokietijoje ir Lenkijoje, turiu Lenkijos gyventojo kortelę, o tai reiškia, kad Lenkijoje galiu gyventi iki 10 metų. Bet kadangi esu Ukrainos pilietis, negaliu išvykti. Esu neviltyje. Nesu bailys, bet neturiu kraujo ryšio su Ukraina. Man pavyko pasikalbėti su Lenkijos valdžios institucijomis, kurios pasakė, kad nieko negali padaryti, nes tai priklauso nuo Ukrainos valdžios institucijų. Turiu žmoną ir sūnų, bet ji nenori išvykti be manęs".</p>
</blockquote>
<p>Vyras pasakoja, kad negali bandyti kirsti sienos į Lenkiją, nes baiminasi, kad Ukrainos valdžios institucijos jį suims:</p>
<blockquote>
<p>„Žinau, kad daug [vyrų] bando pereiti. Daugelis iš jų moka kontrabandininkams, kad galėtų kirsti sieną. Girdėjau, kad kai kuriems žmonėms pavyko pasiekti Lenkiją, bet daugumai nepavyko. Jie buvo sustabdyti arba suimti".</p>
</blockquote>
<p>Pietryčių Lenkijoje esantis Medykos kaimas yra pagrindinis sienos su Ukraina perėjimo punktas. Kasdien autobusais, automobiliais ir pėsčiomis ją kerta tūkstančiai pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų.</p>
<p>Tačiau pasitaiko ir iš Ukrainos bandančių pabėgti vyrų. Tiek ukrainiečių, tiek kitų šalių piliečių. Ukrainos valdžios institucijos tikrina visus bandančius kirsti sieną, o karui tinkamo amžiaus savo šalies piliečius sulaiko.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/robert-anasch-fmkwxfj63y8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laikykimės gailestingumo pozicijos</h2>
<p>Jungtinės Tautos (JT) ragina Ukrainą laikytis „gailestingo“ pozicijos ar atlaidžiai žiūrėti į vyrų, norinčių išvykti iš šalies, situaciją[6].</p>
<blockquote>
<p>„Pripažįstame, kad valstybės turi teisę į savigyną pagal JT chartiją ir paprotinę tarptautinę teisę. Valstybės taip pat gali reikalauti, kad jų piliečiai atliktų karinę tarnybą pagal tam tikrus kriterijus ir sąlygas, kaip numatyta tarptautinėje teisėje“, – teigia JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) naujienų ir komunikacijos skyriaus vadovas Matthew Saltmarshas.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, JT pareigūnas pabrėžia, kad tokiose sudėtingose situacijose būtina laikytis gailestingumo ir humaniškumo principų.</p>
<p>Regis, kad būtent taip elgiasi Lenkijos pasienio pajėgos. Šalis, kuri patiria didžiausią karo pabėgėlių krizę nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos paskelbė, kad Ukrainos teisė negalioja Lenkijoje.</p>
<p>Tai reiškia, kad Lenkija priims bet kurį iš Ukrainos išvykstantį asmenį, nepriklausomai nuo jo lyties. Šalies valdžios institucijos paskelbė, kad sieną kirtusiems ukrainiečiams vyrams nereikia prašyti prieglobsčio:</p>
<blockquote>
<p>„Mums pasienyje visi yra lygūs“, – sakė Lenkijos pasienio pajėgų pietinio skyriaus atstovas Piotras Zakielarzas.</p>
</blockquote>
<p>Pagal Ukrainos įstatymus draudimui vyrams išvykti iš šalies taikomos tam tikros išimtys. Ukrainos piliečiai vyrai gali kirsti sieną, jei jie finansiškai išlaiko tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, yra vieniši vaikų iki 18 metų tėvai arba turi vaikų su negalia ar yra jų globėjai.</p>
