Smegenų implantų technologijos juda vis toliau: DI ir neurotechnologijos padės žmonėms gyvuoti be kūno
Smegenų implantai ir tiesioginiai smegenų ir kompiuterių ryšiai jau seniai buvo mokslinės fantastikos dalykas. Šiandien ši fantastika virto apčiuopiama tikrove, o ne ateiteis pranašyste. Ši evoliucija suteikė neįtikėtiną potencialą padėti tiems, kurie serga paralyžiumi ir nervų ligomis, tačiau taip pat sukėlė didelį susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir etinių sumetimų.
„Brain-Computer Interface“ (BCI) sritis pastaraisiais metais sparčiai tobulėjo. Mokslininkai ir inžinieriai sukūrė prietaisus, kurie gali būti implantuojami į smegenis, leidžiančius tiesiogiai susisiekti tarp žmogaus neuronų tinklų ir kompiuterių. Vienas iš perspektyviausių smegenų implantų pritaikymo būdų yra neuroreabilitacijos srityje. Štai kaip šios technologijos gali pakeisti pasaulį:
- Mobilumo atkūrimas: Sujungus smegenis su robotų galūnėmis ar egzoskeletais, paralyžiuoti asmenys gali atgauti savo judėjimo kontrolę. Apeinant pažeistas nugaros smegenų sritis, smegenų signalai gali tiesiogiai valdyti šiuos įrenginius.
- Bendravimo gerinimas: Žmonės, kenčiantys nuo sunkaus paralyžiaus ar tokių ligų kaip išsetinė sklerozė, gali naudoti BCI norint bendrauti. Šie prietaisai gali paversti smegenų veiklą tekstu ar kalba, suteikdami balsą tiems, kurie prarado gebėjimą kalbėti.
- Jutimo praradimo pagalba: Vykdomi tyrimai, siekiant atkurti jutimo suvokimą, pavyzdžiui, regėjimą ar lytėjimą, naudojant smegenų implantus, suteikiant vilties tiems, kurie turi jutimo sutrikimų.
Susirūpinimas dėl saugumo ir privatumo lydi šias technologijas nuo pat pradžių
Nors programos yra įkvepiančios, smegenų implantai taip pat kelia rimtų klausimų apie privatumą ir saugumą. Duomenų saugumas kelia daug klausimų nes informacija, perduodama tarp smegenų ir išorinių įrenginių, gali būti perimta. Labai svarbu užtikrinti šių labai jautrių duomenų saugumą[1].
Privatumo pažeidimas yra nemalonus rezultatas, kurių gali baigtis tokios inovacijos. Galimybė susipažinti su kieno nors mintimis ir emocijomis kelia etinių problemų. Siekiant apsaugoti asmens privatumą, turi būti taikomos griežtos taisyklės. Galimas piktnaudžiavimas tokiais duomenimis ir informacija kelia daug reguliavimo klausimų. Visgi yra rizika, kad šios technologijos gali būti panaudotos netinkamais tikslais, pvz., neteisėtam stebėjimui ar manipuliavimui.
Kitas svarbus rūpestis yra užtikrinti, kad šios gyvenimą keičiančios technologijos būtų prieinamos visiems, nepaisant socialinės ir ekonominės padėties. Be saugumo ir privatumo, smegenų implantai taip pat paliečia gilias filosofines ir etines problemas:
- Sutikimas ir savarankiškumas: užtikrinti, kad asmenys visiškai suprastų riziką ir naudą bei galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl šių technologijų naudojimo.
- Žmogaus tapatybė ir tobulėjimas: reikia spręsti klausimus apie tai, ką reiškia būti žmogumi ir apie žmogaus gebėjimų stiprinimo ar pakeitimo galimybes.
Tvirtai įsitvirtinę mokslinės fantastikos srityje, smegenų implantai virsta realybe, o vykstantys medicininiai tyrimai rodo svarbų vaidmenį mūsų ateityje. Didžiulis finansinis antplūdis, siekiantis milijardus dolerių, skatina specializuotas įmones ieškoti būdų, kaip gydyti kai kurias iš labiausiai neveiksnių ligų.
Jau dabar ryškėja daug žadantys dirbtinio intelekto ir neurotechnologijų projektų rezultatai
Per avariją paralyžiuotas olandų motociklininkas atgavo gebėjimą vaikščioti per implantus, kurie atkūrė ryšį tarp jo smegenų ir nugaros smegenų. Šis bandymas, be kita ko, sukėlė didelį susijaudinimą pramonėje. Per dešimt metų iki 2020 m., kaip teigia UNESCO, į neurotechnologiją buvo investuota daugiau nei 30 mlrd. Ši tendencija ir toliau auga, iš dalies skatinama dirbtinio intelekto pažangos, kurią mokslininkai naudoja interpretuodami implantų duomenis. Patys UNESCO pripažista, kad sritis reikalauja reguliavimo[2].
Taip pat dėmesio centre atsidūrė Elono Musko „Neuralink“, kuri, gegužę gavusi žmogaus bandymo patvirtinimą, sugebėjo užsitikrinti 280 mln. Kitos įmonės, nors ir joms vadovauja mažiau žinomi asmenys, klesti ir teikia viltį pacientams, kenčiantiems nuo retų nervų ligų iki sunkios epilepsijos[3].
Viena iš tokių įmonių, „Synchron“, šiais metais surinko 75 milijonus JAV dolerių, remdama tokius įtakingus vardus kaip Billas Gatesas ir Jeffas Bezosas. 2021 m. gavusi JAV leidimą, ji įdėjo savo implantą devyniems asmenims, sergantiems amiotrofine šonine skleroze (ALS). Šis prietaisas leidžia pacientams bendrauti internete, naudojant tik akių judesius ir mintis. Skirtingai nuo kitų implantų, naudojant „Synchron“ nereikia invazinės operacijos.
Tiek saugumas, tiek ilgalaikis smegenų stebėjimas buvo pradiniai „Synchron“ bandymo tikslai, ir, pasak medicinos tyrimui vadovavusio daktaro Davido Putrino, abu tikslai buvo pasiekti. „Synchron“ įkūrėjas Tomas Oxley mano, kad smegenų ir kompiuterių sąsajos (BCI) pramonė yra esminiu momentu, ir pabrėžia, kad reikalingas platus prieinamumas.
Tačiau išlieka didelių iššūkių, įskaitant tai, kad labiausiai stebinantys rezultatai dažnai atsiranda dėl labiausiai invazinių implantų. Kai kurių implantų, pavyzdžiui, Jutos masyvo, diskomfortas ir ilgalaikis gyvybingumas vis dar kelia abejonių.
Technologijų proveržiai ir tyrimų užmojai kelia šiurpą dėl žmogaus tapimo mašina
Nors dauguma pramonės dalyvių daugiausia dėmesio skiria medicinos programoms, Elono Musko vizija apima telepatiją, atminties saugojimą, žmogaus tobulėjimą ir net sąmonės perkėlimo į naujus kūnus ar robotus koncepciją. Nors tokios idėjos toli gražu nepasiteisina, jos atkartoja platesnę E. Musko filosofiją, kad implantai gali būti būtini.
Elonas Muskas pramonėje išsiskiria savo futuristinėmis telepatijos, atminties saugojimo ir net sąmonės perkėlimo į naujus kūnus ar robotais vizijomis. Nors šios idėjos tebėra spekuliacinės, E. Musko entuziazmas atspindi platesnį įsitikinimą, kad implantai gali būti labai svarbūs žmonių ir būsimų superintelektinių mašinų simbiozei.
Šie įvykiai atskleidžia pasaulį, kuris svyruoja ant transformuojančių pokyčių slenksčio, kur smegenų implantų technologijų pažanga ne tik pramuša mokslines kliūtis, bet ir skatina mus permąstyti pačią žmogaus egzistencijos prigimtį. Smegenų implantai, kažkada apsiriboję vaizduotės fantastikos pasauliu, dabar tampa potencialiai transformuojančia technologija realiame pasaulyje.
Specializuotos įmonės, ginkluotos milijardais dolerių finansavimu, tiria kai kurių labiausiai žmoniją sekinančių ligų gydymo būdus. Novatoriški tyrimai daro didelę pažangą, o realios programos pradeda reikštis. Nepaisant pažangos, išlieka didelių iššūkių. Įtakingiausi rezultatai dažnai gaunami naudojant invazinius implantus, dėl kurių kyla sudėtingų problemų.
Smegenų implantai atkuria ir pojūčius ir viltį paralyžiaus sukaustytiems pacientams
JAV pacientas Ianas Burkhartas savo sugebėjimą valdyti savo galūnes per implantą apibūdino kaip „stebuklingą akimirką“, tačiau tai buvo įmanoma pasiekti tik laboratorijoje. Jutos masyvas, naudojamas jo gydymui, buvo nepatogus, o natūrali smegenų apsauga gali trukdyti šių prietaisų efektyvumui[4].
Kai kurie mokslininkai tiria neinvazinius metodus, pavyzdžiui, sukurtus Teksaso universitete Ostine, kur smegenų skenavimas ir dirbtinio intelekto modeliavimas naudojami mintims interpretuoti. Tačiau šie tyrimai yra pradiniame etape. Sričiai tobulėjant, ji turi įveikti sudėtingus iššūkius, etinius sumetimus ir pusiausvyrą tarp fantastinių siekių ir apčiuopiamų pritaikymų. Technologijų, medicinos ir vaizduotės sankirta atsiskleidžia prieš mūsų akis, o pasekmės ateičiai yra jaudinančios ir gilios.
Prieš 12 metų skaudžią eismo įvykį patyręs olandas Gertas Janas Oskamas patyrė didelį nugaros smegenų pažeidimą ir niūrią prognozę, kad visą gyvenimą bus įkalintas invalido vežimėlis[5]. Tačiau šį mėnesį jis stovėjo ir žengė kelis žingsnius, palaikomas vaikštynės. Šis nuostabus pasiekimas buvo įmanomas naudojant smegenų implantus, kurie stebi dešimčių tūkstančių jo kaukolėje esančių neuronų elektrinį aktyvumą.
Tada šiuos signalus interpretuoja dirbtinis intelektas, paverčiant jo mintis apie vaikščiojimą žinutėmis į kitą jo stuburo implantą, kuris stimuliuoja kojų judėjimą. G. J. Oskam, kuriam dabar 40 metų, pokyčiai buvo esminiai, sustiprino jo nepriklausomybę ir pagerino jo psichinę ir fizinę savijautą. Jis nepareiškė jokių abejonių, kad jo kaukolėje būtų išgręžtos skylės, kad aparatas galėtų stebėti jo smegenis.
Dirbtinis intelektas jau greitai galės net ir skaityti mūsų mintis
Tačiau ši technologija mums visiems iškelia gilų klausimą: ar leisime kompiuteriui tiesiogiai pasiekti mūsų mintis? Tai nebėra vien teorinis klausimas. Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Bobas Knightas naudojo implantus, kad ištirtų, kaip smegenys apdoroja muziką. DI pavyko atkurti Pink Floyd filmo „Kita plyta sienoje“ versiją, pagrįstą vien smegenų veikla.
Tokie neįtikėtini pasiekimai vyksta greitai, pradedant dirbtinio intelekto gebėjimu iš smegenų skenavimo numanyti regimuosius dirgiklius ir baigiant proto valdomais galūnių protezais. Tokia pažanga kelia susirūpinimą, įskaitant galimas naujas mąstymo nusikalstamumo formas. Ekspertai prognozuoja, kad per ateinantį dešimtmetį neuroduomenų stebėjimas bus plačiai naudojamas. Baiminamasi dėl galimo darbdavio piktnaudžiavimo, neurodivergentiškų asmenų diskriminacijos ir įsilaužimo rizikos.
Taip pat nerimą kelianti galimybė, kad įrenginiai atskleidžia privačias ar nefiltruotas mintis. Ši rizika rodo, kad reikia apsaugos priemonių, galbūt net konkrečių teisinių apibrėžimų ir neuroduomenų apsaugos, panašių į su sveikatos, etninės priklausomybės ir seksualumo duomenų apsaugą. Tačiau yra didelių apribojimų, ką DI gali nustatyti apie mūsų protą, ypač be invazinių procedūrų, tokių kaip implantai. Išorinės stebėjimo sistemos, tokios kaip smegenų stebėjimo šalmai, lyginant su tiesioginiais implantais, teikia tik neaiškią ir duslią informaciją[6].
Be to, smegenų sudėtingumas kelia iššūkių. Nors motorinė žievė, atsakinga už judėjimą, yra gana prieinama, tinklai, atsakingi už abstraktų mąstymą, išlieka mįslingi. Individualus smegenų funkcijos unikalumas taip pat kelia klausimų, ar įmanomas universalus dirbtinio intelekto sprendimas, ar prireiks individualizuotų sistemų, kurių mokymas gali užtrukti visą gyvenimą.
Galbūt vieną dieną laboratorija Kalifornijoje ar Pekine atskleis gilias sąmonės paslaptis. Tačiau kol kas verta paminėti, kad dabartinės technologijos per mūsų socialinių tinklų sąveiką ir paieškos istoriją jau atskleidžia daugiau apie mūsų mintis nei pažangiausia neurotechnologija.
