<h2>Tarpmiestinės kelionės ne tik brangs, bet jų paprasčiausiai gali ir nebelikti</h2>
<p>Brangstant degalams ir augant kitiems mokesčiams, didėja ir kelionių viešuoju transportu kaštai. Ypatingai šis kainų šuolis palietė ir netolimoje ateityje greičiausiai ir vėl palies keliaujančius tarpmiestiniu viešuoju transportu – tokių kelionių kainos išaugs daugiausiai. Jau yra net apskaičiavusių, kad minimalų atlyginimą uždirbančiam žmogui kelionės kasdien į darbą tarpmiestiniu transportu vidutiniškai kainuotų net pusę atlyginimo – t. y. apie 300 eurų per mėnesį. Panašu, kad dirbantiems ir gyvenantiems skirtinguose miestuose greitu laiku gali tekti spręsti dilemą – ar apsimokės dirbti? Tokią bėdą galėtų išspręsti jau ne pirmus metus keliama nemokamo viešojo transporto idėja, tačiau dabartiniai valdantieji tokios minties vis dar baidosi.</p>
<p>Šalies regionuose ir užmiesčiuose gyvenančių žmonių situacija jau yra nepavydėtina. Ir ne tik dėl darbų stygius, kurio genami šie žmonės ir keliauja dirbti į didesnius miestus, bet dar ir dėl prisidėjusių gerokai didesnių kelionių išlaidų. Bet su šia problema susiduria ne tik dirbantieji. Į miestą žmonėms tenka vykti ir dėl kitų reikalų, pavyzdžiui, būtinų medicinos paslaugų. Taigi panašu, kad greitu metu nesprendžiant šios problemos kai kuriems žmonėms net ir nuvykti pas gydytoją gali tapti prabanga.</p>
<p>Be visų šių problemų gąsdina ir Vyriausybės siekis optimizuoti tarpmiestinio transporto tinklą mažinant maršrutų kiekį.</p>
<blockquote>
<p>Dar praėjusiais metais šalies vežėjai pasidalino nerimą keliančia žinia – jei taip ir toliau, greitai šalies regionai gali likti be susiekimo su miestais, o patys vežėjai baiminasi, kad vietoje esamų 360 maršrutų, ateityje numatyta vos 50–60[2].</p>
</blockquote>
<p>Tąkart Lazdijų merė Ausma Miškinienė pabrėžė, kad žmogus viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas (įskaitant ir sveikatos priežiūros įstaigas) turi pasiekti per 30 minučių arba greičiau, o darbo vietą – iki valandos.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu mes tokio susisiekimo nesugebėsime užtikrinti visoje Lietuvoje, apie gyvybingus regionus mes negalime net svajoti“, – pabrėžė A. Miškinienė[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/autobusas-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siekia sumažinti gyventojų skaičių?</h2>
<p>Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, Seimo socialdemokratų (LSDP) frakcija siūlo dar kartą apsvarstyti nemokamo viešojo transporto idėją. Baiminamasi ir dėl planuojamo mokesčio už naudojimąsi keliais, už kurį vežėjų įmonėms tektų susimokėti net 10 kartų daugiau nei dabar[5].</p>
<p>Frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia nesuprantantis, kodėl dabartinė Vyriausybė taip purtosi nemokamo viešojo transporto idėjos – juk su juo susijusias išlaidas esą būtų galima padengti iš dėl infliacijos pagausėjusio valstybės biudžeto. </p>
<blockquote>
<p>„Kai kuriose savivaldybėse vietinės valdžios suteikiamos kompensacijos ir šiaip sudaro iki 90 proc. viešojo transporto parkų biudžetų“, – teigė G. Paluckas[5].</p>
</blockquote>
<p>O štai socialdemokratė Orinta Leiputė ragina kuo skubiau ištiesti pagalbos ranką gyvenantiems regionuose, mat kaimyninės šalys jau suteikia gyventojams nemokamą viešąjį transportą.</p>
<blockquote>
<p>„Valstybė turėtų dotuoti bent keliones į darbą. Pavyzdžiui, Latvijoje tarpmiestinis susisiekimas autobusais yra dotuojamas valstybės“, – atkreipė dėmesį parlamentarė[5].</p>
</blockquote>
<p>Regionų gyventojams grėsmė iškyla ne tik dėl Vyriausybės užmojo mažinti tarpmiestinio transporto maršrutus, bet ir dėl to, kad net ir vis dar likusios galimybės nuvykti į miestą tampa vis labiau neprieinamos dėl žvėriško jų brangimo.</p>
<p>Anot o. Leiputės, prie viso to dar prisideda ir gydymo įstaigų mažinimas regionuose, o žmonėms jau teks iki jų keliauti ne vieną ir ne du kilometrus, tad labiau nutolusios savivaldybės bus tarsi „atkirstos nuo civilizacijos“.</p>
<blockquote>
<p>Parlamentarė sako, kad dabartiniai Vyriausybės reikalavimai signalizuoja tik apie vieną – kuo greitesnį gyventojų „sunaikinimą“, mat jau dabar autobusų stotelė negali būti įrengiama, jei 3 kilometrų spinduliu yra gyvenvietė, kurioje gyvena mažiau nei 300 gyventojų ir nėra ligoninės, mokymo įstaigos bei 100 darbo vietų.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaimas-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vežėjai jungiasi į nemokamų kelionių iniciatyvas</h2>
<p>Tuo tarpu Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA) vasario mėnesį paskelbė, kad vis daugiau vežėjų jungiasi į iniciatyvas ir gyventojus veža nemokamai. Štai nemokamai keliauti vietinio susisiekimo autobusų maršrutais jau nuo vasario gali Varėnos rajono savivaldybės gyventojai, o pirmoje šių metų pusėje tokia galimybė esą turėjo atsirasti ir Trakų rajono savivaldybės gyventojams[6].</p>
<p>O štai, pasak asociacijos, Tauragės rajono gyventojai gali pasigirti iniciatyvia savivaldybe, kuri jau nuo 2020-ųjų suteikė galimybes jiems keliauti nemokamai. Dėl to keleivių srautai per du mėnesius išaugo 60 proc., o priemiestyje – 40 proc.</p>
<p>Kadangi iniciatyva kaip reikiant pasiteisino, jau nuo šių metų paslaugą planuojama plėsti įdiegiant Tauragės regiono kortelę, leisiančią nemokamai keliauti ir po Jurbarko bei Šilalės rajonus ir Pagėgių savivaldybę.</p>
<p>O štai Kauno mieste nemokamas viešasis transportas kol kas prieinamas tik nuo karo bėgantiems ukrainiečiams – teisė jiems nemokamai naudotis Kauno viešuoju transportu užtikrinama vieneriems metams[7]. Tiesa, nemokamai viešuoju transportu šiame mieste gali naudotis ir 58 Kauno seniūnaičiai[8].</p>
<p>Nemokamas viešasis transportas pasitarnautų ne tik kaip pagalba regionų gyventojams, bet ir kaip priemonė mažinti taršą šalyje. Tam pritarė ir kitas socialdemokratas, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Anot jo, nemokamas viešasis transportas taptų puikia alternatyva ir gyvenantiems mieste, o tą puikiai parodo ir kaimynės Estijos pavyzdys.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Tokiu keliu yra nuėjusi Estija – ne tik Talino savivaldybėje, bet ir visose kitose yra nemokamas visuomeninis transportas ir tikslai yra pasiekti: tarša mažėja, kamščių mažėja, automobilių mažėja. Man atrodo, tai yra puikios priemonės, kurių nereikia pamiršti“, – teigė parlamentaras[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/taurage.jpg" alt="" /></p>
<h2>Papildoma našta valstybei?</h2>
<p>Svarstant nemokamo viešojo transporto galimybę Panevėžio savivaldybės gyventojams, tarybos opozicijos atstovė konservatorė Jurga Girdzijauskienė inicijavo diskusiją šiuo klausimu ir pareiškė mananti, kad nemokamo viešojo transporto klausimas šioje savivaldybėje yra svarstytinas. </p>
<p>Anot jos, yra tiek gerų, tiek blogų patirčių, tačiau sąnaudų vien pinigais vertinti esą neverta, mat nauda sugrįš kitais būdais – per miesto patrauklumo didinimą, socialinę bei ekologinę naudas[11].</p>
<p>Tačiau bendrovės „Panevėžio keleivinis transportas“ direktorius Giedrius Šileika įsitikinęs, kad prieš priimant tokį sprendimą, pirmiausiai derėtų apsvarstyti ir tokius klausimus ar, pavyzdžiui, miestas bus pajėgus išlaikyti nemokamą viešąjį transportą? Ar norinčiųjų nemokamai važiuoti skaičius neišaugs tiek, kad teks net ieškoti ir papildomų autobusų, kurie dar labiau padidintų savivaldybės finansinę naštą?</p>
<p>Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna net paskaičiavo, kad toks „malonumas“ per metus savivaldybei atsieitų maždaug 4 milijonus eurų, o tokių lėšų biudžete, anot jo, šiuo metu net nėra[11].</p>
