<h2>Neveiksmingos sankcijos atskleidė Rusijos ekonomikos stabilumą</h2>
<p>Įtakingasis verso ir finansų žiniasklaidos kanalas „Bloomberg“ skelbia, kad karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos infliacija šiuo metu yra mažesnė nei buvo prognozavę ekspertai.</p>
<p>Netikėta, tačiau šiuo metu galima stebėti ne Rusijos ekonomikos žlugimo, bet atsigavimo tendencijas. Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti metinė infliacija liepos mėnesį sumažėjo iki 15,1 %, nors anksčiau ekspertai buvo pateikę 15,3 % ribos prognozę.</p>
<p>Mažesnė nei manyta infliacija, stabilizuota ekonomika ir išsaugotas pagrindinis ekonomikos variklis – energetika, leidžia Rusijai tęsti karą Ukrainoje su palyginti menkais ekonominiais nuostoliais šalies ekonomikai.</p>
<blockquote>
<p>Sparčiai į gerą kintanti padėtis Rusijoje reiškia blogą žinią Vakarams. Europos Sąjungos (ES) šalyse jau kurį laiką netyla kalbos apie laukiančią šaltą ir finansiškai sudėtingą žiemą. Dėl tokio spaudimo, kai kurios valstybės jau atnaujina dujų pirkimą iš Rusijos.</p>
</blockquote>
<p>Problemų neišvengia ir Lietuva. Mūsų šalyje šiuo metu įsivyravęs chaosas dėl elektros kainų atskleidė nemalonią realybę. Už elektrą lietuviai moka daugiau nei skandinavai, o dėl to valdžia ir vėl yra linkusi kaltinti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. </p>
<p>Tačiau prie sunkumų gali tekti priprasti. Ekspertai jau nėra tokie entuziastingi ir užtikrinti, kalbėdami apie galimą Rusijos ekonomikos žlugimą. Be to, artėjanti žiema ir galimai didesnės Rusijos pajamos iš dujų, elektros ar naftos pardavimų šiai šaliai ir toliau leis tęsti savo karinius veiksmus Ukrainoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jaunt-and-joy-of-emrp0jwg-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gyvenimas Rusijoje grįžta prie įprasto ritmo</h2>
<p>Kaip pranešė Federalinė statistikos tarnyba, Rusijoje infliacija mažėja trečią mėnesį iš eilės. Liepos mėnesį infliacija sumažėjo iki 15,1 %, nors birželio mėnesį siekė 15,9 % ribą[1].</p>
<blockquote>
<p>Per mėnesį kainos Rusijoje sumažėjo 0,39 %. Tai sparčiausias kainų mažėjimas šalyje per pastaruosius penkerius metus. Vien vaisių ir daržovių kainos nuo šių metų birželio mėnesio sumažėjo dviženkliu skaičiumi.</p>
</blockquote>
<p>Tai ypač palankūs rodikliai Rusijos valdžiai bei patiems rusams ir nerimą keliantys signalai Vakarams, kurie vis dar siekia paveikti šalies agresorės ekonomiką ir taip viliasi pristabdyti Kremliaus planus Ukrainoje.</p>
<p>Nors Vakarų sankcijos kurį laiką iš tiesų buvo sukėlusios rimtų trukdžių Rusijoje, o paniško pirkimo banga ypač padidino infliaciją, situaciją sparčiai suvaldė centrinis Rusijos bankas.</p>
<p>Rusijoje metinis kainų augimas pasiekė aukščiausią tašką praėjus vos keliems mėnesiams po invazijos, bet greitai pradėjo lėtėti. Dabar centrinis bankas net yra pajėgus sumažinti palūkanų normas žemiau prieš karą buvusio lygio.</p>
<p>Tiesa, Finansų ministerijos duomenimis, sausio-liepos mėnesiais Rusijos biudžeto perteklius sumažėjo smarkiai: iki 482 mlrd. rublių ribos. Tai yra beveik dviejų trečdalių sumažėjimas, lyginant su pirmaisiais šešiais šių metų mėnesiais.</p>
<h2>Nepavykus palaužti Rusijos, greitai pasiduoda Vakarų valstybės</h2>
<p>Prie gerėjančios ekonominės padėties Rusijoje prisideda ir vis pasyvesnė Vakarų valstybių reakcija į vasario 24 d. Rusijos pradėtą invaziją Ukrainoje, ir tai, kad Europą jau po kelių mėnesių pasieks žiema. Tai reiškia būtinybę apsirūpinti dujomis ar elektra, o būtent šių išteklių Rusija gali pasiūlyti.</p>
<p>Šiuo metu pastebima tendencija, kai net aršios Rusijos kritikės ir Ukrainos rėmėjos yra priverstos pažvelgti tiesai į akis ir suvokti, kad Rusija nebus sustabdyta ekonominėmis sankcijomis, o šalies agresorės galybė energetikos sektoriuje yra ypač svarbus svertas artėjant šaltajam metų sezonui.</p>
<p>Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle" neseniai paskelbė, kad Latvija vėl perka gamtinių dujų iš Rusijos.</p>
<p>Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir požeminės saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, rugpjūčio 8-ąją dujos iš Rusijos į šalį buvo importuojamos per Estijoje esančią Luhamos dujų matavimo stotį[2].</p>
<blockquote>
<p>„Mes perkame dujas iš Rusijos, bet ne iš „Gazprom". Gauname jas iš kito tiekėjo. Latvijoje nesame vieninteliai, yra ir kitų įmonių, kurios gauna dujų iš Rusijos", – patvirtino „Latvijas Gaze" atstovė spaudai Anastasija Petere.</p>
</blockquote>
<p>Latvija, kaip Lietuva bei Estija, dujų importą iš Rusijos nutraukė balandžio pradžioje, po to, kai Kremlius ėmė reikalauti už jas mokėti rubliais.</p>
<p>Vis tik, „Latvijas gaze“ vasarą importą atnaujino, pareikšdama, kad dujas perka ne tiesiogiai iš savo didžiausio akcininko „Gazprom“ ir už jas atsiskaito eurais. Įvardyti tarpinį tiekėją „Latvijas gaze“ atsisakė[3].</p>
<p>Dėl tokio „Latvijas gaze“ sprendimo stebėtis nederėtų. Kitaip nei Lietuva, Latvija nesiėmė skubotų sprendimų drausti rusiškų dujų importą. </p>
<p>Pagal nuo liepos 28 d. galiojančius Energetikos įstatymo pakeitimus, gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos Latvijoje bus uždraustas tik nuo 2023 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad iki tos datos gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos yra leidžiamas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/riccardo-annandale-7e2pe9wjl9m-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos elektros problemos siejamos su karu</h2>
<p>Kol Latvija tęsia rusiškų dujų importą, Lietuva susiduria su problemomis dėl elektros kainų. Paaiškėjo, kad lietuviai už elektrą moka maždaug šimtą kartų daugiau nei Švedijos gyventojai[4]. Situaciją aštrina ir ekspertai, teigiantys, kad elektros brangimo pikas dar nepasiektas.</p>
<p>Dėl to, manoma, kad šalies valdžiai gali tekti ne tik pratęsti kompensacijas gyventojams, bet elektros išlaidas gali tekti kompensuoti ir daliai verslo. </p>
<p>Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas teigia, kad, pavyzdžiui, Švedijoje elektros kainos yra beveik 100 kartų mažesnės elektros biržoje negu Lietuvos zonoje.</p>
<blockquote>
<p>„Ir mūsų zonoje elektros kainos iš tikrųjų muša rekordus – siekia daugiau negu 400 eurų už megavatvalandę. Arba tai būtų maždaug 40 centų už mums įprastą buitiniams vartotojams kilovatvalandę“, – aiškina Energetinių tyrimų instituto vadovas T. Janeliūnas.</p>
</blockquote>
<p>Kodėl kainos Lietuvoje tokios didžiulės? Ekspertas akcentuoja tai, kad Lietuva didžiąją dalį elektros importuoja, bet jungčių pralaidumas – ribotas, o poreikis – nepatenkinamas.</p>
<blockquote>
<p>„Tenka tą likutį gamintis naudojant patiems jau vartojant dujas. O dujos pastaruoju metu vėl gi yra ypatingai brangios", – teigia T. Janeliūnas.</p>
</blockquote>
<p>Elektros teikėjų asociacija, siekiant stabilizuoti elektros kainas siūlo dirbtinai numušti dujų kainą, kurią elektros gamintojai naudoja, skaičiuodami parduodamos elektros savikainą.</p>
<p>Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia pritariąs iniciatyvoms pratęsti trečiojo elektros rinkos liberalizavimo galutinį terminą[5].</p>
<p>Anot jo, esant tokioms aukštoms energijos kainoms sunku įvertinti, ar įgyvendinus procesą bus pasiektas esminis jo tikslas – konkurencinga rinka su mažomis elektros kainomis gyventojams.</p>
<h2>Rusijos situacija ir toliau veiks Vakarų valstybes</h2>
<p>Skirtingoms Vakarų valstybėms susiduriant su energetikos sektoriaus iššūkiais, ekspertai neturi gerų žinių tiems, kurie viliasi, jog karo Ukrainoje pabaiga arba Rusijos ekonomikos žlugimas pakeis situaciją. </p>
<p>Ekonomistai pabrėžia, kad antrąjį ketvirtį Rusijos ekonomika, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė 4 %, nors ekspertai kalbėjo apie 5 %[6].</p>
<p>Kaip teigia „Capital Economics" vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Liamas Peachas, per pastarąjį mėnesį daugelyje sektorių pastebėta stabilizavimosi požymių, tačiau nesitikima, kad nuosmukis pasieks žemiausią lygį iki 2023 m. antrojo ketvirčio, ir manoma, kad vėliau Rusijos ekonomika geriausiu atveju stagnuos.</p>
<blockquote>
<p>Tiesioginį sankcijų poveikį sušvelnino greiti centrinio banko veiksmai, kuriais buvo imtasi kapitalo kontrolės priemonių ir smarkiai padidintos palūkanų normos. Šios priemonės stabilizavo vidaus rinkas ir netgi lėmė, kad rublis tapo viena iš geriausiai šiais metais pasirodžiusių valiutų pasaulyje.</p>
</blockquote>
<p>Vėliau pradėtos taikyti fiskalinio skatinimo priemonės ir gerokai sumažintos palūkanų normos, todėl trumpalaikis sankcijų poveikis tapo silpnesnis.</p>
<p>Nors rugpjūčio 24 d. sukanka jau šeši mėnesiai nuo tada, kai Rusijai buvo įvestos pirmosios sankcijos, o šiuo metu šaliai taikoma daugiau kaip 11 000 tarptautinių sankcijų, daugelio prognozuotas greitas Rusijos ekonomikos žlugimas nepasitvirtino.</p>
<p>Maskvoje įsikūrusios bendrovės „Macro-Advisory" generalinis direktorius Chrisas Weaferis teigia, kad nepaisant sankcijų ir daugelio stebėtojų prognozių, Rusijos ekonomika nesugriuvo ir, nors šiemet ji susitrauks 5-6 %, jai negresia žlugimas ar kokia nors ekonominė ar finansinė krizė. Vis dėlto, ekspertas pabrėžia, kad yra daug skepticizmo dėl vadinamojo Rusijos atsparumo.</p>
