Lenkijoje audra dėl prezidento veto: vieni vadina prezidentą patriotu, kiti – „melagiu ir bailiu“
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis ketvirtadienį paskelbė vetuosiantis įstatymą, kuris būtų leidęs šaliai naudotis Europos Sąjungos gynybos paskolų programa SAFE. Šis sprendimas iš karto sukėlė audringą reakciją Lenkijos politikoje – vieni tai vadina patriotišku žingsniu, kiti kaltina prezidentą silpninant šalies saugumą.
Savo kalboje prezidentas aiškiai paaiškino veto priežastis. Pasak jo, valstybė neturėtų įsipareigoti didžiulėms užsienio paskoloms, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių šalies ekonomikai ir suverenitetui.
„Aš niekada nepasirašysiu įstatymo, kuris kėsinasi į mūsų suverenitetą, nepriklausomybę ir ekonominį bei karinį saugumą“, – pareiškė Karolis Nawrockis.
Prezidentas taip pat perspėjo, kad bet kokie bandymai prisiimti užsienio skolą valstybės vardu gali turėti politinių ir teisinių pasekmių.
„Bet kokie bandymai mūsų šalies vardu prisiimti užsienio skolą susidurs su politine ir teisine atsakomybe“, – sakė jis.
Ginčas kilo dėl 43,7 mlrd. eurų paskolos ir Briuselio įtakos
SAFE programa – tai Europos Sąjungos iniciatyva, skirta finansuoti gynybos stiprinimą. Ji numato apie 150 mlrd. eurų paskolų visoms ES valstybėms, kad jos galėtų greičiau didinti karinius pajėgumus.
Pagal šią schemą Lenkija galėjo gauti apie 43,7 mlrd. eurų ir tapti didžiausia programos naudos gavėja. Vyriausybė teigė, kad didžioji dalis lėšų būtų skirta Lenkijos gynybos pramonei ir kariuomenės modernizavimui.
Tačiau prezidentas skeptiškai vertina šią schemą ir įspėja apie galimą finansinę priklausomybę nuo Briuselio. Jo teigimu, tai iš esmės yra didžiulė ilgalaikė užsienio paskola.
„SAFE mechanizmas yra milžiniška užsienio paskola 45 metams užsienio valiuta. Palūkanų kaina gali siekti net 180 mlrd. zlotų, o tai reiškia, kad vien palūkanoms gali tekti sumokėti sumą, beveik lygią pačiai paskolai“, – sakė prezidentas.
Jis taip pat perspėjo, kad Briuselis galėtų susieti finansavimą su politinėmis sąlygomis.
„SAFE yra mechanizmas, pagal kurį Briuselis, remdamasis vadinamuoju sąlygiškumo principu, galėtų savavališkai sustabdyti finansavimą, o Lenkija vis tiek turėtų grąžinti skolą. Todėl reikia pasakyti aiškiai: saugumas su sąlygomis nėra saugumas“, – teigė K. Nawrockis.
Vyriausybės reakcija – kaltinimai „nacionaline išdavyste“
Prezidento sprendimas sukėlė itin aštrią reakciją iš Donaldo Tusko vadovaujamos vyriausybės politikų. Užsienio reikalų ministras ir vicepremjeras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad prezidentas klaidina visuomenę apie SAFE programą.
„Prezidentas savo kalboje pasiūlė, kad Europos SAFE programa perduotų Lenkijos kariuomenės kontrolę Briuseliui. Tai akivaizdus melas. Laisvos Lenkijos prezidentas neturėtų būti melagis ir bailys“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
Gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat kritikavo veto ir sakė, kad prezidentas praleido unikalią galimybę stiprinti šalies gynybą.
„Veto SAFE programai yra veto Lenkijos saugumui“, – pareiškė ministras.
Dar griežtesnių kaltinimų pasigirdo iš valdančiosios Pilietinės koalicijos politikų. Kai kurie jų prezidento sprendimą net pavadino „nacionaline išdavyste“.
Opozicija prezidentą vadina saugumo ir valstybės interesų gynėju
Visai kitokia reakcija pasigirdo iš konservatyvios opozicijos, ypač partijos „Teisė ir teisingumas“ politikų, kurie palaiko prezidento poziciją. Parlamentaras Jacekas Sasinas pareiškė, kad prezidento sprendimas buvo vienintelis teisingas.
„Prezidentas yra saugumo ir Lenkijos valstybės interesų sergėtojas. Nėra jokio sutikimo SAFE programai – tai ES paskola su lupikiškomis sąlygomis ir Europos Komisijos botagu rankoje“, – rašė jis.
Panašiai kalbėjo ir parlamentinės frakcijos vadovas Mariuszas Błaszczakas. Jo teigimu, Lenkijai reikia suverenios ekonominės politikos, o ne finansinių eksperimentų.
„Mes negalime sutikti su sprendimais, kurie kelia nereikalingą riziką mūsų saugumui, suverenitetui ir ekonomikai. Lenkijai reikia stabilumo ir savarankiškų sprendimų“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu premjeras Donaldas Tuskas paskelbė šaukiantis skubų vyriausybės posėdį ir pažadėjo ieškoti kitų būdų, kaip įgyvendinti planus dėl gynybos finansavimo.
„Prezidentas prarado progą pasielgti kaip patriotas. Gėda!“ – parašė D. Tuskas socialiniame tinkle X.
Lenkija atsisako SAFE paskolos, o Lietuva sutiko gynybai skolintis milijardus
Lenkija nusprendė nesinaudoti Europos Sąjungos gynybos finansavimo mechanizmu SAFE ir atsisakyti galimybės skolintis iš bendro 150 mlrd. eurų fondo. Lenkijos valdžia pabrėžia siekianti išlaikyti didesnę kontrolę savo gynybos investicijoms ir vengti papildomo bendro europinio skolinimosi.
Tuo metu Lietuva pasirinko priešingą kelią ir sutiko pasinaudoti SAFE instrumentu. Pagal šį mechanizmą šaliai numatyta apie 6,4 mlrd. eurų paskola, skirta gynybos stiprinimui, kariuomenės modernizavimui ir naujų pajėgumų kūrimui. Nors paskola yra lengvatinė – su ilgu grąžinimo laikotarpiu ir atidėtu pagrindinės sumos mokėjimu – ją vis tiek turės grąžinti Lietuvos mokesčių mokėtojai.
Lenkija renkasi finansuoti gynybą daugiausia iš nacionalinio biudžeto ir vengti papildomo europinio skolinimosi, o Lietuva siekia greičiau padidinti savo karinius pajėgumus pasinaudodama bendrais ES finansiniais instrumentais. Kritikai pabrėžia, kad tai reiškia didesnę finansinę naštą ateityje, tačiau valdžia teigia, jog dabartinėje saugumo situacijoje investicijos į gynybą yra būtinos.
