<h2>Prioritetas – investicinės aplinkos Lietuvoje gerinimas</h2>
<p>Iki šių metų gegužės 21 dienos savivaldybės gali teikti paraiškas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl finansavimo Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose bei kitose teritorijose, skirtose pramoninei veiklai įgyvendinti. Tam planuojama skirti solidžią 25 mln. Eur sumą.</p>
<p>Žinoma, finansavimą gali gauti tik tie objektai, kurie atitinka Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus kriterijus:[1]</p>
<ul>
<li>Prioritetas ne mažesniems nei 10 ha sklypams, jau turintiems investuotojus arba didžiausią potencialą jiems pritraukti;</li>
<li>Finansavimas bus skiriamas su inžinerine savivaldybės infrastruktūra susijusioms išlaidomis kompensuoti, taip pat statybos darbų, vienkartinio prisijungimo išlaidoms padengti. </li>
</ul>
<p>Apie tai, kokia reikšmę Lietuvai turi LEZ plėtojimas ir investicijų pritraukimas, kalbėjo A. Armonaitė:</p>
<blockquote>Siekiant gerinti investicinę aplinką Lietuvoje svarbu plėtoti LEZ, pramonės parkų ir kitų investicijoms tinkamų teritorijų infrastruktūrą. Taigi, skirdami solidų finansavimą, ne tik palengvintume sąlygas investuotojams, kurie dėl šios priežasties galėtų pasirinkti Lietuvą, bet ir stiprintume visos valstybės ekonomiką, sudarytume galimybę kurti naujas darbo vietas ir didinti gyventojų užimtumą.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/free-economic-zone.jpg" alt="Laisvoji ekonominė zona" /></p>
<h2>Šiuo metu Lietuvoje veikia septynios laisvosios ekonominės zonos </h2>
<p>Laisvosios ekonominės zonos šiuo metu veikia Kauno, Akmenės, Šiaulių, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės bei Panevėžio miestuose. Kitaip tariant, LEZ – tai teritorija, kurioje nėra nuolatinių gyventojų ir yra pritaikyta ūkinei-komercinei bei finansinei veiklai vykdyti ir yra steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad LEZ galioja tam tikros taisyklės, pagal kurias šioje teritorijoje įregistruotos įmonės kartu su darbuotojais privalo mokėti pelno, gyventojų pajamų mokesčius, mokestį už aplinkos teršimą ir naudojamus gamtos išteklius, valstybinio socialinio draudimo įmokas, bendrovės nustatytas įmokas bendriems zonos reikalams, PSD įmokas. Taipogi neišvengiamas ir PVM, akcizo, cukraus bei prekių apyvartos mokestis.[2]</p>
<p>Anot LAFEZ asociacijos, laisvosios ekonominės zonos teritorijoje negalioja nekilnojamo turto mokestis, nėra apmokestinami užsienio investuotojų dividendai, pirmus 10 metų taikomas 0 proc. tarifas pelno mokesčiui išimtinai investavus daugiau nei 1 mln. Eur. Taikomi ir kiti mokestiniai pranašumai kaip 7.5 proc. pelno mokestis sekantiems šešiems metams, o PVM tarifas 8-21 proc.</p>
<p>Lietuvoje taipogi yra įsteigti penki pramoniniai parkai: Alytuje, Pagėgiuose, Radviliškyje, Šiauliuose bei Ramygaloje. Tokio tipo parkas yra skirtas gamybai vykdyti pradedant energijos ištekliais ir baigiant logistika. </p>
<p>Šiuo metu Kauno LEZ jau yra pritraukusi 34 investuotojus bei net 680 mln. Eur pritrauktų investicijų, iš kurių 70 proc. – investicijos iš užsienio. Klaipėdos LEZ, panašu, kad mažai atsilieka – nuo 2002 m. iš viso sulaukė net 643 mln. Eur ir daugiau nei 35 investuotojų.[3]</p>
<p>Visgi, Kaune esanti LEZ yra didžiausia Lietuvoje – bendras plotas siekia 534 ha, joje jau yra 40 įsikūrusių įmonių. Vertinant kitus miestus turinčius laisvąsias ekonomines zonas, pastebėtina, kad Kauno lokacija, vertinant atstumus iki oro uostų – kone idealiausia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/investuotuoju-parkas.jpg" alt="Industrinė teritorija" /></p>
<h2>A. Armonaitė pateikė planą kaip pagerinti Lietuvos investicinę aplinką</h2>
<p>Dar visai neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidalijo įžvalgomis ir planais, padėsiančiais ateityje išvengti krizių ir nedarbo šalyje. Ministrės teigimu, šie pokyčiai ne tik kovos su krizėmis, bet ir sustiprins viešąjį sektorių, formuos naujas darbo vietas.</p>
<p>Žinoma, visas šis ekonomikos „atgaivinimo“ ir investicijų pritraukimo planas – ne už dyką. Tam bus panaudotos Lietuvai numatytos net 2,225 mlrd. Eur dotacijos, kurios, anot Aušrinės, bus panaudotos net septyniose šalies srityse: žaliojoje pertvarkoje, skaitmeninėje transformacijoje, sveikatoje, socialiniuose reikaluose, moksle, švietime bei viešajame valdyme.</p>
<p>Kaip svarbiausi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komponentai nurodomi skaitmeninė transformacija, kuriai bus skiriama 445 mln. Eur bei inovacijų skatinimo sistema kartu su aukštuoju mokslu ir aukštos pridėtinės vertės verslu – jiems bus skiriama net 200,2 mln. eurų. </p>
<p>Visa „Naujos kartos“ Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė sudaryta iš septynių komponentų:[4]</p>
<ul>
<li>Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema;</li>
<li>Žalioji Lietuvos transformacija;</li>
<li>Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui;</li>
<li>Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui;</li>
<li>Aukštasis mokslas, nuosekli inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas;</li>
<li>Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos;</li>
<li>Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę.</li>
</ul>
<p>Įsigaliojusi priemonė veiktų 2021-2026 metų laikotarpiu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/a-armonaite-1.jpg" alt="Naujos kartos Lietuva" /></p>
