Lietuvoje it po gero lietaus pradėjo dygti naujos institucijos
Kol vienos valstybinės įstaigos optimizuojamos, štai kuriasi naujos – Lietuvos reklamos standartų biuras, Maisto taryba ir net nauja – Regionų ministerija. Tačiau, panašu, kad visur reikalingas saikas, mat kai vienetų daug, juos suvaldyti – sunku.
Štai gegužės 13-ąją duris atverėrė nepriklausomas Lietuvos reklamos standartų biuras (LRSB). Šią iniciatyvą įgyvendina Lietuvos marketingo asociacija (LiMA), reaguodama į verslo, vartotojų ir valstybės institucijų raginimus stiprinti reklamos etikos priežiūrą.
Nors reklamos veikla Lietuvoje reglamentuojama įstatymais, specialistai pripažįsta, kad praktikoje dažnai iškyla etikos, moralės ar skaidrumo klausimų, kuriuos sunku aiškiai apibrėžti. Būtent tokiems atvejams spręsti kuriamas LRSB – savireguliacijos modeliu grįsta sistema, kurios tikslas – ne bausti, o padėti reklamos kūrėjams bei skleidėjams laikytis aukštų standartų[1].
„Tai žingsnis, kuris rodo sektoriaus brandą – kai verslas pats imasi atsakomybės už etikos principus, naudą pajunta visi“, – sako LRSB prezidiumo narė Indrė Barauskienė.
LRSB veikia nepriklausomai, o jo sudėtyje – penkių sričių ekspertai: reklamos, teisės, semiotikos, žiniasklaidos ir marketingo profesionalai. Siekiant tarptautinių standartų, biuras jau prisijungė prie Europos reklamos standartų aljanso (EASA), tad tikimasi, kad gerosios užsienio praktikos padės Lietuvoje kurti kokybiškesnę, etiškesnę reklamą.
Laukia dar vienas Maisto tarnybos likimas?
Šių metų vasarį Žemės ūkio ministerija pristatė naująjį žaidėją – Maisto tarybą. Jos misija – esą didinti skaidrumą maisto rinkoje ir sustiprinti vartotojų pasitikėjimą. Ministras Ignas Hofmanas akcentavo, kad taryba ieškos būdų, kaip sąžiningai paskirstyti kainas maisto grandinėje, kad visi sektoriaus dalyviai – nuo ūkininko iki prekybininko – gautų pelną be išnaudojimo.
Tačiau ar tikrai taryba keičia kainų žaidimo taisykles? Oficialiai ji kainų neriboja – tai draudžia ES konkurencijos teisė, kaip pabrėžė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. Tad taryba veikiau yra rinkos stebėtoja ir tarpininkė, analizuojanti situaciją bei skatinti bendradarbiavimą tarp ūkininkų, verslo, mokslininkų ir valstybės institucijų.
Sudaryta iš 27 įvairių sričių ekspertų, tarp kurių – Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, vartotojų teisių gynėjai, žemės ūkio ir verslo atstovai, mokslininkai. Tačiau nuo įkūrimo taryba posėdžiavo vos du kartus, o realių sprendimų, kurie stabdytų sparčiai augančias maisto kainas, dar nėra.
Steigiama dar ir Regionų ministerija
Lietuvoje kovo mėnesį buvo pranešta apie dar vienos – Regionų ministerijos kūrimą, kurios tikslas – koordinuoti investicijas ir užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Vyriausybė tikina, kad ministerija padės efektyviau panaudoti net 1,6 mlrd. eurų ES paramos iki 2029 metų ir teiks metodinę pagalbą savivaldybėms. Tačiau klausimų kyla daug – ar šalia jau gausybės biurokratinių institucijų tikrai reikalinga dar viena ministerija, o gal tai tik papildomas valstybės išlaidų šaltinis?
Skeptikai į Regionų ministerijos steigimą žiūri kritiškai. Vilniaus tarybos narys Aleksandras Nemunaitis pastebi, kad viešojo sektoriaus darbuotojų Lietuvoje jau yra daugiau nei daugelyje Europos šalių, o valstybė turėtų mažinti, o ne didinti biurokratiją. Gyventojai ironizuoja, kad greitai reikės po ministeriją kiekvienam ir nerimauja dėl augančių mokesčių, kurie jau planuojami gynybos finansavimui.
Regionų ministerija Lietuvoje pradės veikti 2026 metų liepos 1 dieną. Iki to laiko, šių metų rudens sesijoje, planuojama parengti ir pateikti Seimui reikalingus teisės aktų projektus, o po jų priėmimo bus skiriamas pusmetis administraciniams reikalams įgyvendinti.
