<h2>Viena po kitos Lietuvoje steigiamos agentūros</h2>
<p>Vos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie jau šių metų liepą steigiamą Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), ketvirtadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažėrė dar daugiau naujienų – savo veiklą šalyje pradeda ir dar viena agentūra – Inovacijų. Teigiama, kad ji vykdys visas su inovacijomis ir verslu susijusias funkcijas „vienoje vietoje“ ir jau per kelerius artimiausius metus administruos 500 mln. eurų, nors panašias funkcijas atliekantį Inovacijų centrą Lietuva jau turi.</p>
<p>Panašu, kad šalyje tampa vis labiau populiaru vadovautis gerąja užsienio praktika ir pasakyti, kad vykdoma sporto ar inovacijų, ar dar kita politika yra neefektyvi, todėl reikia vieno organo, administruosiančio viską vienoje vietoje. Žinoma, kad ne už dyką. Juk įprastai už administravimo paslaugas mokame. Ir mokame nemažai.</p>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad ministerijos tikslas – sukurti pažangiausią viešojo sektoriaus organizaciją Lietuvoje ir paskatinti investuoti į inovacijų diegimą[1]. O tam esą dabartinių resursų nepakanka, todėl ir reikia steigti Inovacijų agentūrą, kuri padarys viską už visus.</p>
<p>Pranešama, kad pagrindinės naujos agentūros veiklos sritys bus inovacijų, skaitmeninimo, paramos verslui priemonių, kurių bendra vertė per artimiausius metus viršys 500 mln. eurų, administravimas. Nei daugiau, nei mažiau – štai tiek vadybos darbų. Na, bus suteikiama ir pagalbos verslui, pavyzdžiui, tiek pradedančiosios, tiek jau pažengusios verslo įmonės galės kreiptis į agentūrą įvairiausiais klausimais vieno langelio principu.</p>
<p>Skelbiama, kad Inovacijų agentūra rūpinsis verslumo, eksporto ir inovacijų skatinimo paslaugų verslui teikimu, o verslo atstovus aptarnaus atsižvelgiant į verslo brandos lygį, o tam bus kuriami skirtingi paslaugų paketai.</p>
<blockquote>
<p>Mintis steigti tokio tipo agentūrą esą kilo dėl Europos Komisijos ir EBPO pastabų dėl Lietuvos inovacijų politikos neveiksnumo ir sunkaus priėjimo prie paramos.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/inovacijos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ar inovacijos Lietuvos versle – naujiena?</h2>
<p>Ar Inovacijų agentūros veikimas Lietuvoje išties paskatins verslą inovuoti, ar tai bus tik dar viena didžiules pinigų sumas generuojanti ir „banko“ funkcijas atliekanti vieša įstaiga? Štai į ateities perspektyvas žvelgiantys verslininkai jau seniai investuoja į verslo inovacijas ir tai rodo kasmet kylantys rodikliai.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, 2016–2018 m. inovacinę veiklą vykdė 46,9 proc. įmonių (2014–2016 m. tokių buvo 46,6 proc.). IT sektoriuje inovacijas diegė 67,8 proc. įmonių, o bendrai įmonės, diegusios inovacijas, tada sudarė 46,9 proc.[2]</p>
</blockquote>
<p>Tačiau bendrame pasaulio valstybių paveiksle Lietuvos verslo inovatyvumas toli gražu nespindi ir net kaimynė Estija mus gerokai lenkia. Pavyzdžiui, pasaulio inovacijų indekse Lietuva užėmė 39-ąją vietą, kai tuo tarpu Estijai teko 21 vieta. Lyginant su kitomis aukščiausių pajamų valstybių kategorijos narėmis Lietuva iš 51 vietos užėmė tik 36-ąją[4].</p>
<p>Dėl vangių pokyčių Lietuvoje, anot indekso sudarytojų, kalčiausias yra per mažas švietimo finansavimas (pagal švietimui skiriamą procentą nuo BVP Lietuva liko 75-a pasaulyje) ir prasta verslo aplinka (jai teko 71 vieta). Kita vertus, gana aukštu balu buvo įvertintas Lietuvos politinis stabilumas (13 vieta), tačiau kalbant apie valdžios efektyvumą, jis buvo įvertintas daug prasčiau ir dėl to šalis nukrito į 30-ąją vietą sąraše.</p>
<blockquote>
<p>WIPO indeksas taip pat parodė dar vieną skaudžią žaizdą – finansavimo verslui prieinamumu nusileidome į 44 vietą, o tai parodo, kad tiek smulkusis, tiek vidutinis verslas susiduria su sunkumais norint gauti finansavimą.</p>
</blockquote>
<p>Anot „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, rezultatai rodo, kad Lietuva inovacijų srityje vis dar stovi vietoje, nes kol per kelias vietas pakylame pagal inovacijų išteklius, pradedame kristi pagal rezultatus[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/technologijos-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kad išliktum rinkoje, turi peržiūrėti finansavimą</h2>
<p>Internete gausu įrašų ir patarimų, kurie moko, kaip išlaikyti savo verslą kuo ilgiau aktualų su kuo mažesnėmis investicijomis. Verslo „veteranas“ dažnai sunkiau prisitaiko prie staigiai rinkoje atsiradusių ir iki negalėjimo „užsimotyvavusių“ startuolių, dažniausiai teikiančių greitą, bet vienadienį džiaugsmą. Tačiau dalis startuolių įsitvirtina ir, žiūrėk, esi jau nustumtas į užribį kaip nebeaktualus.</p>
<p>Vienas iš pagrindinių aspektų, į kurį įmonė, siekianti inovacijų, turėtų atkreipti dėmesį, yra žvilgsnis į dabartinę IT finansavimo struktūrą ir kaip yra finansuojamos veiklos bei iniciatyvos[6]. </p>
<blockquote>
<p>„Tarkim, kad peržiūrėję savo IT išlaidas pamatėte galimybių jas sumažinti ir skirti atsilaisvinusias lėšas modernioms iniciatyvoms. Galbūt net paaiškėjo, kad inovacijoms dabar galėtumėte skirti dažnai rekomenduojamus 30 proc. IT biudžeto, kurie kai kurių analitikų teigimu, yra net per maža investicija į ateitį“, – teigė „Blue Bridge“ grupės verslo plėtros ir IT direktorius Aldas Glemža[6].</p>
</blockquote>
<p>Visgi „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis dar praėjusiais metais publikuotame straipsnyje nurodė esminę Lietuvos opą – inovacijos pas mus vis dar nėra kertinis akmuo, aplink kurį sukasi visa kita, kaip tai jau dešimtmečius vyksta Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Izraelyje ar Naujojoje Zelandijoje[8].</p>
<p>Anot E. Čivilio, Lietuvoje taip pat organizuotai neveikia gerokai išsimėčiusios įstaigos, kuruojančios inovacijas. Akivaizdu, kad čia trūksta aiškios ir griežtos struktūros. Sekantys aspektai, pasak jo, turėtų būti verslo poreikių atliepimo akcentavimas bei sektorinių inovacijų strategijų diegimas. Pagrindas esą yra bendras tikslas ir kryptis, kuria einama.</p>
<blockquote>
<p>„Pokyčiai turi prasidėti nuo didelių nacionalinių ambicijų, kad kiekvienas vaikas, suaugęs ar senjoras norėtų būti to inovacijų proveržio dalimi. Svarbu, kad kiekvienas politikas, kaimo ar regiono šviesuolis būtų kaip nors įsitraukęs į naujos, transformatyvios Lietuvos įvaizdžio kūrimą“, – rašė E. Čivilis[8].<br /><br /></p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/finansavimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Konsultacijos vyksta veikiančiame Lietuvos inovacijų centre</h2>
<p>Inovacijų agentūra tikrai nebus naujiena ir net iš dalies primena NSA istoriją, kurį įsteigti buvo nuspręsta būtent po kelių metų, kai buvo likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD)[9].</p>
<blockquote>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje jau veikia Inovacijų centras, o jo atliekamos funkcijos yra labai panašios kaip ir naujai steigiamos Inovacijų agentūros.</p>
</blockquote>
<p>Pavyzdžiui, šis centras skelbiasi, jog teikia rekomendacijas inovacijų politikai, suranda tarptautinius partnerius ir rinkas, padeda įmonėms inovuotis ir konsultuotis dėl inovacijų finansavimo bei kelia inovacijų kompetencijas. Kaip A. Armonaitė ir minėjo – Lietuvoje reikia organo, atliksiančio visus šiuos veiksmus. Tačiau jis jau yra. Todėl esminis klausimas – kodėl dubliuojamos funkcijos? Ar dabartinis Inovacijų centras neveikia kryptingai, ar naujoji Inovacijų agentūra nesiruošia veikti? Bet kuriuo atveju neveikiantys organai greitai miršta ir juos reikia palaidoti, o ne laikyti prijungus prie gyvybės aparato ir tikėtis, kad šie savaime išnyks…</p>
<p>Tačiau patikrinus Lietuvos inovacijų centro internetinį tinklalapį nuogąstavimai kaipmat išsisklaido – naujienų skiltis pilna, o joje apstu pranešimų apie naujas iniciatyvas. Tad klausimas, ar atsiradus agentūrai ir dubliuojantis veikloms dabar veikiančio Inovacijų centro neištiks KKSD likimas, lieka atviras.</p>
