<h2>Nestebinanti informacija: gyventojų mažėja, o visuomenė sparčiai sensta</h2>
<p>Daina, kurioje dainuojama apie 3 milijonus Lietuvos gyventojų jau senokai neatitinka realybės. Pagal 2021-ųjų surašymo duomenis, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių: 1 mln. 505 tūkst. moterų ir 1 mln. 304 tūkst. vyrų. Duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį šalyje gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc. 2011-ais šalyje gyveno 3 mln. 43,4 tūkst., 2001-aisiais – 3,48 mln., o 1989-aisiais – 3,67 mln. žmonių.</p>
<p>Statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė teigia, kad:</p>
<blockquote>
<p>„Tokį gyventojų pokytį per 10 metų nulėmė neigiama neto gyventojų migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita“[1].</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, kad per dešimt metų gyventojų netekome tiek, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Nors galima manyti, kad tokie pokyčiai įvyko dėl gyventojų emigracijos, iš tiesų, dėl to netekome 118,9 tūkst. gyventojų, tačiau dar 113,7 tūkst gyventojų praradome dėl natūralios gyventojų kaitos.</p>
<p>Mūsų visuomenė sparčiai sensta, net lyginant su dešimtmečio senumo duomenimis. Jaunesnių nei 30 m. gyventojų skaičius mažėja, o priešpensinio amžiaus gyventojų (vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų) didėja. Šių metų medianinis šalies gyventojų amžius siekė 44 metus, o tai reiškia, kad per dešimtmetį visuomenė paseno trejais metais.</p>
<p>Iš tautinės pusės, pastebima, kad visuomenė tampa vis įvairesnė, didėja užsienio piliečių skaičius, nuolat gyvenančių Lietuvoje. Kita vertus, mūsų visuomenė išlieka itin lietuviška: net 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai. Tačiau, pastebimi tam tikri religiniai pokyčiai. Kaip ir įprasta, ženklūs 74 proc. gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei – šis skaičius prieš dešimtmetį siekį 77 proc. Tačiau, užfiksuotas nemenkas skaičius naujų, menkai girdėtų ir žinomų religinių bendruomenių, pavyzdžiui, deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/timon-studler-abgavhjxwdq-unsplash-1.jpg" alt="Visuomenė" /></p>
<h2>Išsilavinę žmonės vis dar renkasi miestą</h2>
<p>Lietuvoje gyvena didelis skaičius išsilavinusių žmonių, o pagal šį rodiklį, neretai pirmaujame ir visoje Europoje. Pagal 2021-ųjų metų duomenis, 29 proc. gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Per dešimtmetį gyventojų su aukštuoju išsilavinimu padaugėjo 6 procentiniais punktais, o atitinkamai sumažėjo gyventojų, įgijusių tik pagrindinį (2 proc.) ir pradinį (3 proc.) išsilavinimą.</p>
<p>Kaip ir galima numanyti, labiausiai išsilavinę šalies gyventojai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose ar aukšto pragyvenimo lygio regionuose. Labiausiai išsilavinę gyventojai gyvena Vilniaus miesto savivaldybėje: čia tūkstančiui gyventojų tenka 372 asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Antroje vietoje, pagal išsilavinusių asmenų skaičių seka Neringos savivaldybė, toliau – Kauno miestas, Palangos miestas, Kauno rajonas, Birštonas, Klaipėdos miestas[2].</p>
<p>Tokie rodikliai paaiškinami paprastai. Nors kaimo vietovės bei regionai darosi vis patrauklesni ir siekia pritraukti jaunų ir darbingų asmenų dalį, kol kas, didžioji dalis lietuvių pranašumą suteikia miestams, o ypač, Vilniui. Pagal 2021-ųjų duomenis, miestuose gyvena 68,2 proc. gyventojų, prieš dešimtmetį gyveno 66,7 proc.</p>
<p>Vilniaus miesto savivaldybė – vienintelė iš didžiųjų miestų savivaldybių, kurioje per dešimtmetį gyventojų skaičius nesumažėjo. Priešingai, gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkst. Tai reiškia, kad penktadalis Lietuvos gyvena Vilniuje. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Rūta Ubarevičienė teigia, kad tokia tendencija stebinti neturėtų, nes yra būdinga Rytų ir Vidurio Europai:</p>
<blockquote>
<p>„Visas šalies demografinis, ekonominis potencialias kaupiasi sostinių regionuose. Dėl to labai jaučiasi regioniniai skirtumai."</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, kitur pastebėtas gyventojų skaičiaus mažėjimas, o tai ypač aktuali problema Panevėžio savivaldybėje, kur gyventojų sumažėjo 11 proc. ir Šiaulių savivaldybėje, kur prarasti 8 proc. gyventojų. Gyventojų mažėja ir uostamiestyje: Klaipėdos miesto savivaldybė sumažėjo 6 proc. Kauno miesto savivaldybėje gyventojų sumažėjo 6 proc. ir jų skaičius jau nebesiekia 300 tūkst: dabar savivaldybėje gyvena 298,8 tūkst. gyventojų.</p>
<p>Tiesa, verta paminėti, kad plečiasi rajonai aplink didžiuosius miestus. Štai Klaipėdos rajono savivaldybė išaugo labiausiai: gyventojų skaičius čia į viršų pakilo 11 proc. Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius padidėjo 7 proc., Vilniaus rajono savivaldybės – 1 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mark-de-jong-ubxxoynou4w-unsplash-1.jpg" alt="Vilnius" /></p>
<h2>Šalies gyventojų surašymas gali būti naudingas politikams ir tyrėjams</h2>
<p>Naujojo formato Lietuvos gyventojų surašymas pradėtas 2011-ais: pirmąkart tai buvo mišrus surašymas – elektroninis ir gyvasis[3]. Šiais metais surašymas pirmą kartą atliktas administracinių šaltinių pagrindu, o tai reiškia, kad surašinėtojai jau nebelankė gyventojų gyvai. Visi duomenys buvo paimti iš 13 registrų, 5 informacinių sistemų, taip pat įtraukta ir nakvynės namų informacija, tačiau ne visų: pritrūko 24 nakvynės namų informacijos.</p>
<p>Dėl tokių pokyčių, ženkliai sumažėjo ir surašinėtojų poreikis. Visus darbus pajėgė atlikti 5 darbuotojai, kai 2011 m. – apie 7000 darbuotojų. 2021 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas kainavo apie 1,36 mln. EUR – beveik 6 kartus mažiau nei 2011 m. surašymas.</p>
