<h2>Įstatymo pataisomis gali išstumti ir lietuvių jūreivius, ir sužlugdyti juos ruošiančią aukštąją mokyklą</h2>
<p>Lietuvos laivininkystės sektorius jau dabar rėžiasi it laivas į problemų ledkalnį. Nepaisant to, kad laivų savininkai jau dabar vietoje lietuvių renkasi mažiau reikalavimų keliančius darbuotojus iš Trečiųjų šalių, jų dalią norima dar labiau palengvinti priimant Prekybinės laivybos įstatymo pataisas, kuriomis būtų dar labiau mažinama arba apskritai panaikinama lietuvių ir kitų ES piliečių privaloma dalis Lietuvos laivų įgulose. Pavojaus varpais jau skambina ir vienintelė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kurios rengiamos studijų programos greitai gali keliauti užmarštin.</p>
<p>Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos, Europos Sąjungos, ar kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiai, tačiau jau greitai tai gali pasikeisti[3].</p>
<p>Lietuvos jūrininkų sąjunga, komentuodama tokį užmojį teigia, kad kaip pagrindinį pataisų tikslą jų iniciatoriai neva nurodo jūrininkų skaičiaus didinimą, mat šiuo metu jų verkiant trūksta. Tačiau, pasak sąjungos, tai yra netiesa – šiuo metu Lietuvos registre yra beveik 5 000 jūrininkų ir tik 37 prekybiniai laivai.</p>
<p>Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Aleksandro Kaupo teigimu, tokie pokyčiai būtų naudingi patiems laivų savininkams, mat darbuotojų iš Lietuvos, ES ar EEE samdymas yra brangesnis nei asmenų iš Trečiųjų šalių. Visgi, pasak jo, tai neatremia ir fakto, kad šiomis įstatymo pataisomis neva yra siekiama į įgulas įjungti ir tokius darbuotojus, mat dabar galiojantys teisės aktai nedraudžia įdarbinti jūrininkus iš Trečiųjų šalių – jie gali sudaryti net pusę laivo įgulos.</p>
<p>O štai čia ir įžvelgiama pagrindinė grėsmė – A. Kaupas pastebi, kad planuojamos įstatymo pataisos nepadės išsaugoti jūrinės valstybės tapatybės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/laivai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nusikratys ir būsimų studentų</h2>
<p>Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas, ilgametis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius pastebi, kad grėsmė lietuviams būti pakeistiems darbuotojų iš Trečiųjų šalių išties yra reali. Pasak jo, laivų savininkams daug labiau apsimoka įdarbinti jūrininkus iš Filipinų, Kinijos ar Rusijos, mat jie kelia daug mažiau reikalavimų nei mūsiškiai, o tuo tarpu ir neprieštarauja dirbti jūroje 10 mėnesių ir ilgiau. Skiriasi net ir darbo užmokesčio dydžiai[3].</p>
<p>Įstatymo keliama grėsmė privertė susimąstyti ir Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM). Juk jei nebebus lietuvių jūrininkų poreikių, kas rinksis jūreivystės studijas?</p>
<p>LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė pastebėjo, kad su problemomis dėl lietuvių įsidarbinimo į laivus su Lietuvos vėliava, susiduriama jau dabar, tad pakoregavus įstatymą slenkstis į laivus taptų dar aukštesnis.</p>
<p>R. Mickienės teigimu, nors LAJM yra valstybės mokslo ir studijų institucija, tačiau jos parengti specialistai didžiąja dalimi dirba užsienio šalių laivuose.</p>
<p>Skelbiama, kad šiuo metu LAJM jūrines specialybes studijuoja apie 400 studentų, o kiekvienais metais mokykla parengia apie 150 jūrininkų. Per daugiau kaip 70 savo veiklos metų, LAJM parengė 14 000 absolventų[3].</p>
<h2>Nesiveržia į laivų įgulų gretas</h2>
<p>Pasak Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos, jūrininkų Lietuvoje išties trūksta, o mokslus baigęs jaunimas esą nesiveržia papildyti Lietuvos laivų įgulų gretų, mat svajoja dirbti tanklaiviuose[5].</p>
<p>Jo tvirtinimu, 2017 m. Klaipėdoje mokslus baigė 100 laivininkų, o 2021-aisiais – 53, mechanikų atitinkamai 79 ir 25, o elektromechanikų šiemet tik 9, anksčiau nebuvo.</p>
<blockquote>
<p>„Atrodo, nebelieka jūreivio specialybės. Senosios kartos atstovų sparčiai mažėja, labai greitai iškils problema. Todėl reikia keisti įstatymą, panaikinti tą 50 proc. įgulos narių reglamentavimą. Išimties tvarka turėtų būti leidžiama būti kapitonu ne ES ir EEE piliečiui. Tai galėtų spręsti Lietuvos transporto saugos administracija, nors ji šiuo metu nėra aktyvi ir bijo prisiimti atsakomybę“, – teigė LLSA vykdomasis direktorius[5].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau patys laivų kapitonai teigia, kad daugiau jūrininkų rasis, jei siūlomi atlygiai bus adekvatūs. O štai vienas jaunas kapitonas esą net neslėpė, kad laivų savininkai, samdydami darbuotojus iš Kinijos, Filipinų, netrukus galės patys įsitikinti jų darbo kokybe, kai laivai „pradės byrėti“, nes nebus tinkamai ir kvalifikuotai prižiūrimi.</p>
<p>O štai čia ir įvyko didysis susirėmimas – LLSA nori, kad ribojimų samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių panaikinimo klausimas būtų svarstomas, o LJA – kad Lietuvos laivuose pirmiausiai būtų užtikrintos sąlygos dirbti mūsų jūrininkams.</p>
<p>Visgi, jeigu nutiks taip, kad nebus pritarta įstatymo pataisoms, anot laivų savininkus atstovaujančio G. Kutkos, teks keisti vėliavą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kroviniai-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atlyginimą lemia paklausa</h2>
<p>Nors ir teigiama, kad jūrininkams sudarytos geros įsidarbinimo ir atlygio galimybės, vis tiek jų trūksta, o ypatingai – aukštos kvalifikacijos specialistų. Kovo mėnesį įdarbinimo agentūros, siūlančios darbą Lietuvos jūrininkams, stvėrėsi už galvų, mat tokio darbuotojų štilio neva dar nebuvo, o situacija prieš 10–15 metų net buvo geresnė nei dabar[6].</p>
<p>O štai jūrininkų sąjungos vadovas A. Kaupas nesikuklino teigti, kad laivavedžių ir mechanikų profesijų atstovai gauna geriausius atlyginimus, mat jų poreikis yra didžiausias.</p>
<p>Pasak jo, kapitono ir vyriausiojo mechaniko darbo užmokestis priklauso nuo laivo dydžio, tipo, sutarties ir daugelio kitų faktorių, tačiau jis gali siekti ir 4–5 tūkst., ir 10–15 tūkst. eurų. Anot A. Kaupo, lietuviai apeliuoja į aukštesnes pozicijas.</p>
<p>Darbo skelbimų portaluose taipogi galima rasti darbo pasiūlymų jūreiviams (-ėms). Štai įmonė AB „DFDS Seaways“ siūlo darbą jūreiviui keltuose, plaukiojančiuose tarptautiniais maršrutais. Siūlomas atlygis svyruoja nuo 3 231 iki 3 792 eurų į rankas priklausomai nuo kvalifikacijos už 6 savaites kelte, plius skelbiama, kad mokamas priedas už krovinių tvirtinimo darbus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-108.png" alt="" /></p>
