<h2>Savaiminis užsiliepsnojimas fiksuojamas vis dažniau</h2>
<p>Vasarą populiarumo nestokojantys elektriniai paspirtukai pavojų sveikatai kelia ne tik dėl jų išvystomo greičio, bet ir dėl galimybės savaime užsidegti. Su liepsnojančiais paspirtukais susiduria vis daugiau gyventojų, o kartais tai net perauga ir į stambesnius gaisrus. Ugniagesių gelbėtojų mokyklos specialistas Tomaš Veliseičik atkreipė dėmesį, kad užgesinti degantį paspirtuką gali tapti sunkia užduotimi, tad tam netinka ir standartiniai gesinimo būdai. </p>
<p>Pastaraisiais metais fiksuojama vis daugiau savaiminių elektrinių paspirtukų užsiliepsnojimo atvejų, nors, kaip teigia ekspertai, anksčiau tokių atvejų kone nepasitaikydavo.</p>
<p>Štai praėjusiais metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje degė vos vienas paspirtukas, o jau šiemet šis skaičius išaugo iki keturių: elektrinės transporto priemonės degė Druskininkuose, Vilniuje ir Palangoje[6].</p>
<p>Visgi, kaip patikino vieno Vilniuje įsikūrusio elektrinių paspirtukų serviso specialistas, savaiminio užsiliepsnojimo atvejų gali būti ir daugiau, nes ne apie visus žmonės praneša. </p>
<blockquote>
<p>„Gaisro atvejų skaičių reikėtų dauginti kokius dešimt kartų, nes ne visais atvejais gyventojai kviečia tarnybas – kartais pamato aprūkusią transporto priemonę, apsivalo ir gyvena toliau“, – teigė specialistas[6].</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, perkant kokybiškesnius paspirtukus, nuostolių galima išvengti, mat jie turi aktyvias balansavimo plokštes, kuriose yra įdiegtos pažangios technologijos, leidžiančios atjungti celes, kai tik šios pradeda kaisti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paspirtukas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atnešė nemažai nuostolių</h2>
<p>Panašu, kad šios transporto priemonės pavojingiausios tada, kai yra įkraunamos.</p>
<p>Liepos 12 d. dėl įkraunamo paspirtuko Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame bendrabutyje kilo gaisras: tuo metu jame buvo du suaugusieji ir du vaikai. Į ligoninę teko vežti koją apdegusį suaugusįjį ir viena vaiką, kuris, bebėgdamas į lauką, susitrenkė galvą[5].</p>
<p>Dar kovo mėnesį krovimo metu užsidegė paspirtukai poilsio nameliuose Palangoje, o paspirtukų naudotojams kilo tikrų nemalonumų, nes gaisro metu aprūko patalpos, apdegė kilimas, sudegė abu paspirtukai ir elektrinis dviratis, o nuo sprogimo deformavosi net vartai.</p>
<p>Kiek mažesni nuostoliai buvo patirti transporto priemone važiuojant. Birželio 29 d. atvira liepsna elektrinė transporto priemonė degė Vilniuje esančioje Lukiškių aikštėje. Tuomet sudegė jo degiosios dalelės.</p>
<p>O štai liepos 9 d. Druskininkuose užsidegus paspirtukui, nuostoliai apsiėjo jo elektros baterijos skyriaus išdegimu ir plastikinių detalių apsilydimu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paspirtukai-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaip gesinti elektronikos priemones?</h2>
<p>Dažniausia paspirtukų savaiminio užsiliepsnojimo priežastis, pasak T. Veliseičik, yra elektros instaliacijos arba ličio baterijos avarinis darbo režimas, kadangi visa paspirtuko „varomoji jėga“ – elektros energija, kaupiama ličio baterijose. O štai ši baterija paspirtuke yra dėžėje metaliniame korpuse, kuris apsaugo ją nuo mechaninių pažeidimų, bet tuo pačiu gali turėti įtakos ir ličio baterijos užsidegimui[5].</p>
<p>Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį, kad ličio baterijos naudojamos ir kitose elektronikos priemonėse kaip antai telefonai ir kompiuteriai, tad gaisro gesinimo principas – labai panašus. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio gaisrą puikiai galima užgesinti įdėjus jį į indą su vandeniu. Paspirtukui indo su vandeniu sunkiai rasi. Standartinės gaisro gesinimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti gyventojai, pavyzdžiui, gesintuvai, šiuo atveju gali būti neefektyvūs. Gesintuvo čiurkšlė nepasieks gaisro židinio metalinės dėžės viduje“, – įspėja T. Veliseičik[5].</p>
</blockquote>
<p>Todėl geriausia tokį gaisrą yra gesinti vandeniu, nes ličio baterijas reikia šaldyti.</p>
<p>Jei paspirtukas užsidega įkrovimo metu, reikia kuo skubiau jį išjungti iš elektros tinklo ir tik tada pradėti gesinti vandeniu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartą užsidegęs paspirtukas, per 12 val. laikotarpį gali užsidegti ir vėl.</p>
<h2>Gaisro išvengti padės atlikti „namų darbai“</h2>
<p>Tačiau T. Velisečik teigia, kad daugumos savaiminio užsiliepsnojimo atvejų įmanoma išvengti tinkamai prižiūrint transporto priemonę. Svarbu nuo pat naudojimosi priemone pradžios atidžiai susipažinti su gamintojo techniniais reikalavimais ir jų atsakingai laikytis. </p>
<p>Svarbu su elektrine transporto priemone nedaryti to, kas nėra nurodyta gamintojo rekomendacijose.</p>
<p>Paspirtuką reikia krauti tik atsižvelgiant į gamintojo pateikiamas rekomendacijas, jokiais būdais nenaudoti nebetinkamų ir techniškai netvarkingų įkroviklių. </p>
<blockquote>
<p>Paspirtukų taip pat negalima palikti krauti be jokios priežiūros ir naktį – jie gali užsiliepsnoti žmonėms užmigus, o šie net nepastebės, kaip namuose kils gaisras.</p>
</blockquote>
<p>Apsidraudžiant, paspirtukus derėtų krauti tik tose vietose, kuriose nėra blokuojami praėjimai: išėjimas, balkono durys, ar kitos vietos, kurios reikalingos evakuacijai. Kitu atveju, šiam užsiliepsnojus, bus užblokuoti keliai pasišalinimui iš gaisravietės.</p>
<p>Kadangi nuostoliai, susiję su paspirtukais, nepasibaigia tik savaiminiu jų užsiliepsnojimu, bet liečia ir įvairias traumas, kurias patiria neatsargūs jų vairuotojai, BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik pataria apdrausti savo turtą, kad nutikus nelaimei, būtų galima pretenduoti į išmokas[6].</p>
