Naujas ES tikslas: greitis gyvenvietėse – 30 km/val.

ES siekia gyvenvietėse įvesti 30 km/val. greičio ribą

Europos Komisija (EK) ir Europos Sąjunga (ES) jau kuris laikas kalba apie siekį miestuose ir gyvenvietėse įvesti 30 km/val. greičio ribą. Teigiama, kai kuriose vietovėse jau pritaikytas pokytis atnešė didelės naudos ir turėjo teigiamos įtakos kelių eismo saugumui^[1].

Europos Komisijos judumo mieste ekspertų grupė (EGUM) paskelbė rekomendacijas Komisijai dėl įvairių priemonių, kurių ji turėtų imtis, kad pagerintų pėsčiųjų, dviratininkų ir lengvųjų elektrinių transporto priemonių vairuotojų eismo saugumą.

Ekspertai skelbia, jog kad Komisija turi rekomenduoti Europos miestuose nustatyti 30 km/val. greičio apribojimus, nes „pernelyg didelis motorinių transporto priemonių greitis“ yra pagrindinis susidūrimų keliuose veiksnys.

Iki šiol panašūs reglamentai galiojo Paryžiuje, Amsterdame, Bolonijoje ir kai kuriuose Ispanijos didmiesčiuose bei buvo gana naudingi.

Po jų įvedimo, situacija Bolonijoje ypač pasitaisė. Šių metų vasario mėnesio statistika rodo, kad per pirmuosius šešis mėnesius nuo „Citta 30“ programos įvedimo visame mieste susidūrimų keliuose sumažėjo beveik 11 %, o sužeistųjų – per 10 %. Taip pat buvo mažiau rimtų nelaimingų atsitikimų, o žuvusiųjų skaičius sumažėjo trečdaliu iki žemiausio lygio nuo 2013 m.

Taip pat Amsterdame ribojamas greitis iki 30 km/val. atnešė daug naudos. Pasak Nyderlandų miesto tarybos narių, greičio sumažinimas ne tik padidino saugumą, bet ir turėjo teigiamos įtakos triukšmo lygiui mieste.

Iki 2050 m. siekiama, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus

Ekspertai glaudžiai bendradarbiavo su nacionalinėmis ir miestų vyriausybėmis ir visuomene, kad parengtų rekomendacijas, kurios turėtų naudą įgyvendinant ES strategiją, kuria siekiama, kad iki 2050 m. keliuose nežūtų nė vienas žmogus. Tai yra vadinamoji „Vizija nulis“ strategija.

Europos Komisijos judumo mieste ekspertų grupė savo parengtame rekomendacijų dokumente pasisako už tai, kad ES institucijos įgyvendintų politiką, kurioje pirmenybė teikiama pėsčiųjų ir dviratininkų eismui ir jų apsaugai.

Ekspertų grupė rekomenduoja:

• pateikti oficialią rekomendaciją ES vyriausybėms įvesti 30 km/val. greičio apribojimus miestuose ir gyvenvietėse;
• parengti pėstiesiems ir dviratininkams skirtos kelių infrastruktūros kokybės reikalavimus;
• įgyti daugiau žinių ir kompetencijos motorinių transporto priemonių naudotojų dėmesio atitraukimo klausimu ir reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą automobiliuose;
• reglamentuoti automobilių technologijas, pagalbinio stabdymo ir automatinio vairavimo sistemas, siekiant užtikrinti, kad jos veiktų saugiai ir nekeltų pavojaus pėstiesiems ir dviratininkams;
• įvesti motorinių transporto priemonių konstrukcijos, svorio ir galios apribojimus „kaip svarbiausią būdą sumažinti mirčių ir sunkių sužalojimų keliuose skaičių“^[2].

Šioms rekomendacijoms pritarė beveik visi EGUM, kurią sudaro beveik 80 asmenų, atstovaujančių nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir pramonei, nariai.

Viršijus greitį 30 km/val. gali būti atimamas vairuotojo pažymėjimas

Be to, ES jau kurį laiką kalba apie numatomą pokytį, kai teisė vairuoti būtų atimta tada, kai greitis viršijamas bent 30 km/val. Tokia tvarka galiotų bendrai, visoje ES.

Šiuo metu, jei vairuotojas netenka vairuotojo pažymėjimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo kitoje ES šalyje nei ta, kuri išdavė vairuotojo pažymėjimą, daugeliu atvejų sankcija taikoma tik toje šalyje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, tad nesukelia jokių apribojimų vairuojant kitur.

Įsigaliojus žadamiems pokyčiams, informacija apie laikiną teisių atėmimą patektų į specialią sistemą, o tai lemtų draudimą vairuoti visose ES šalyse^[3]. Teigiama, kad būtų taikomas 10 dienų terminas, per kurį būtų informuojama apie sprendimus dėl vairuotojo teisių atėmimo, ir dar 15 dienų terminas, per kurį būtų nuspręsta, ar draudimas yra taikomas visoje ES.

KET pažeidimų Lietuvoje išvengti vis dar nepavyksta

Su iššūkiais keliuose vis dar susiduriama ir Lietuvoje. Pastebima, kad Lietuvoje dalis vairuotojų vis dar yra linkę pažeisti KET, o vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policijos pareigūnai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. 

Važiavimas neprisisegus saugos diržo irgi yra opi problema, į kurią kai kurie vairuotojai, deja, bet dažniausiai dar nežiūri rimtai. Analogiška situacija pastebima kalbant apie važiavimą per raudoną šviesoforo signalą, tačiau tai jau gali būti rimtesnis ir dar pavojingesnis KET pažeidimas, keliantis pavojų vairuotojui, keleiviams bei kitiems eismo dalyviams. 

Kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant taip pat yra vienas iš dažnesnių KET nusižengimų, kaip ir važiavimas transporto priemone, kuri neatitinka techninių apžiūros reikalavimų. Be to, važiavimas neblaiviam yra vienas pavojingiausių nusižengimų kelyje, kurio pasekmės gali būti tragiškos, tačiau šios praktikos dalis vairuotojų taip pat neatsisako.

Per 2023 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. 33 % visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi. Kitos 3 pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas, pėsčiųjų padaryti KET pažeidimai ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje^[4].