<h2>Partnerystės įstatymas sugrįžta su kitu vardu?</h2>
<p>Augant visuomenės nepritarimui Partnerystės įstatymui, jo šalininkai priversti imtis kitokių priemonių, kad vienalytės partnerystės įstatymo projektas praeitų pirmąją stadiją parlamente ir gautų balsų daugumą. Užsimota šį projektą pervadinti skambiu Civilinės sąjungos įstatymo projektu, kurio pavadinime iš esmės jokios grėsmės kaip ir nėra. Tačiau teisininkas Ramūnas Aušrotas šiame projekte pastebėjo tam tikrų „kabliukų“.</p>
<p>Prisidengiant visuomenės žvilgsnį nukreipiančiomis situacijomis (iš pradžių COVID-19 pandemija, o dabar ir karu Ukrainoje) slapta siekiami ne visai geri tikslai ir toli gražu ne visuomenės labui. Juolab, kad ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pareiškė, kad neatsitrauks, kol Lietuvoje nebus priimta vienalytė partnerystė[1].</p>
<p>Kovo pradžioje politikas patikino, kad pavasario sesijoje Partnerystės įstatymas tikrai bus, o jis kartu su Laisvės partija sieksiąs, kad šis projektas surinktų kaip įmanoma daugiau palaikymo.</p>
<blockquote>
<p>Tas ir daroma. Tiesa, ne visai garbingu keliu, o klaidinant visuomenę ir slepiant nuo jos tikrąją informaciją.</p>
</blockquote>
<p>R. Aušrotas pastebėjo, kad šiandien spaudos konferencijos metu buvo pristatytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris kaip gudrus taktinis manevras naudojamas Partnerystės įstatymui priimti tikintis, kad į jį neįsigilins „vienas kitas“ Seimo narys.</p>
<p>Anot jo, šį projektą jau matė valdantiesiems palanki žiniasklaida, o štai ne tokia palanki, kaip ir likusi visuomenės dalis, liko „laukti“ siurprizų, mat projektas pristatytas, bet teisės aktų registre jo dar nėra.</p>
<p>Dar vienas įdomus šio įstatymo projekto „kabliukas“ anot teisininko yra tas, kad sąjungą sudarę asmenys vadinami ne kuo kitu, bet partneriais. </p>
<p>Tam pritarė ir Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, antrinusi, kad tokiu būdu siekiama piariškai įteisinti vienos lyties asmenų santuoką tik kitu pavadinimu. Parlamentarė prognozuoja, kad šis projektas Seime pritarimo nesulauks, nes teisinio santykio turinys jame atitinka santuokos ir šeimos rėmus, kas kelia didžiausias diskusijas[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ausrotas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nauja iniciatyva nekeičia įstatymo turinio</h2>
<p>Prie kritikos šiam projektui prisidėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė, kurios nuomone, naujai užregistruoto įstatymo esmė nesikeičia, o tik perkeliami šeimos institutui būdingi bruožai į įstatymą reglamentuojant ne santuokoje gyvenančių ir vienos lyties partnerių bendrą gyvenimą[3].</p>
<blockquote>
<p>Parlamentarė pastebi, kad panašūs projektai į dienos šviesą pradedami traukti tada, kai tai labiausiai kiršina visuomenę, o valstybėje ir taip apstu problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar neapkraunant darbotvarkės ne pirmo svarbumo klausimais.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis laikosi nuomonės, kad toks įstatymo projektas būtų kompromisas siekiantiems vienalytės partnerystės įteisinimo Lietuvoje[5]. Visgi ekspremjeras atkreipia dėmesį, kad tai nėra opozicijos darbotvarkės klausimas, todėl valdantieji turėtų užsitikrinti balsus, kad įstatymas būtų priimtas.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Bet aš tai vertinu teigiamai, kaip kompromiso paiešką“, – pabrėžė S. Skvernelis[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/istatymas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neslepia, kad projektu siekiama įteisinti vienalytę partnerystę</h2>
<p>Tuo tarpu Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė skundžiasi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas siekiant įteisinti lyčiai neutralias partnerystes yra nepakankamas, tačiau vis tiek ragina jam pritarti. Jos teigimu, yra būtina suaugusiems žmonėms sudaryti galimybes apibrėžti savo santykius[7].</p>
<p>Pasak jos, šis įstatymo projektas būtų nepilnas žingsnis tos pačios lyties asmenų lygiateisiškumui užtikrinti. Kontrolierė patikino, kad jos nuomone, visišką lygybę galima pasiekti tada, kai „bus užtikrinama santuokos lygybė“[7].</p>
<p>B. Sabatauskaitė patikino, kad šiuo projektu būtų sudaroma galimybė registruoti pačius santykius ar faktiškai pripažinti partnerystę, jame sureguliuotos dviejų asmenų lojalumo, tarpusavio pagarbos pareigos, paveldėjimo teisė, taip pat ir teisė atstovauti sveikatos priežiūros įstaigose bei dalinai sureguliuoti bendro turto klausimai.</p>
<p>Visgi nuo Partnerystės įstatymo šis projektas skiriasi tuo, kad jame nesudaroma galimybė rinktis partnerio pavardės, taip pat nėra reguliuojama vaikų interesų apsauga ir numatomas iš esmės skirtingas turto režimas nei kad sudarant santuoką.</p>
<p>Tačiau toks įstatymo projektas tėra tik „vyšnaitė ant torto“, mat dar visai neseniai buvo pastebėta kitų nerimą keliančių ženklų, kad visuomenė yra klaidinama, o Partnerystės įstatymui priimti bus pasitelkiama <a href="/partnerystes-istatyma-bandoma-prastumti-slapta">akademinė bendruomenė</a>, kuri, beje, šio projekto niekada nėra net mačiusi[8].</p>
<blockquote>
<p>Šių ir panašių veiksmų imtasi po to, kai visuomenė išreiškė nepritarimą vienalytei partnerystei, net 73,8 proc. gyventojų pasisakius prieš Partnerystės įstatymą ir šiam skaičiui tendencingai augant[9].</p>
</blockquote>
