Sunkiai persirgus koronavirusu – rizika tapti nebepajėgiu lovoje
Artėjant šaltajam sezonui, kai neišvengiamai sulauksime peršalimo ligų, gripo ir kitų sveikatos problemų bumo, koronaviruso skiepų reklamavimas, regis, pasuko visai kita linkme. Jei seniau „Petys už laisvę“ strategija rėmėsi gąsdinimais, jog nepasiskiepiję asmenys rizikuoja susirgti rimta ligos forma, mirti ar tiesiog buvo manipuliuojama iš žmonių atimant teisę apsilankyti kavinėse, parduotuvėse ar kitose viešose vietose, šiais metais tokios kalbos jau vargiai jaudina didžiąją dalį žmonių. Tačiau įdomu, kaip elgsis vyrai, išgirdę naujausius perspėjimus, jog koronavirusas gali sukelti erekcijos problemas?[1]
Už skiepus aktyviai pasisakantys Lietuvos visuomenės veikėjai socialiniuose tinkluose jau dalinasi vienomis mokslinio tyrimo išvadomis, kuriose tikinama, jog po sunkesnių persirgimų koronavirusu dažnai išsivysto erekcijos disfunkcija. Tiesa, tyrėjai kol kas deramai negali paaiškinti, ką bendro COVID-19 turi su vyrų pasididžiavimu. Tačiau teigiama, jog tai veikiausiai susiję su tuo, kad sunkiai sergant virusas daug aršiau pažeidžia ląsteles, turinčias vyriškų hormonų receptorius.
Pasak mokslininkų, koronavirusas smarkiai puola vyriškus lytinius organus ir prostatą. Esą vyrams gali grėsti ne tik erekcijos sutrikimai, bet ir problemos su spermatozoidais. O kadangi žmonės spėja užsikrėsti net kelis kartus ir kiekvienas persirgimas kaskart žaloja organizmą, tai ilgainiui vyrams atsiranda tikimybė išvis pamiršti apie natūralią erekciją ar giminės pratęsimą.
Tokios naujienos veikiausiai išgąsdins ne vieną vyrą ir privers suskubti skiepytis. Nors kol kas socialiniuose tinkluose apstu naująją informaciją pašiepiančių komentarų. Netgi kalbama, jog galbūt kaip tik dabar startuojanti naujausia COVID-19 revakcinacijos kampanija galėtų būti pervadinta iš „Petys už laisvę“ į „Petys už erekciją“.
Paprastiems žmonėms nėra jokio reikalo žinoti vakcinų sudėtį
Vakcinavimo įstaigas jau spėjo pasiekti naujieji skiepai, kurie adaptuoti koronaviruso Omikron atmainos BA.1 potipiui. Vakcinos turėtų būti skiriamos tiems asmenims, kurių ir vėl laukia sustiprinančioji COVID-19 vakcinos dozė. Šį skiepą pirmiausia gaus 60 metų ir vyresni asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis pacientai, o likę gyventojai galės registruotis skiepams spalio pradžioje[2].
Tačiau įdomūs dalykai vyksta ir su naujosiomis vakcinomis. Vietoj to, kad būtų nuodugniai paaiškinta, ko juos skiriasi nuo senesnių skiepų, raginama apskritai nesigilinti į vakcinų sudėtį, galimus šalutinius poveikius ar kitus aspektus.
Štai oficialų Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimą skaitydama imunologė prof. Aurelija Žvirblienė sakė:[3]
„Jos iš tikrųjų yra vadinamos dvivalentės vakcinos tiek ir ta, kuri prieš B1 variantą, tiek ir ta naujai patvirtinta. Ir jų sudėty yra tiek pradinis… žodžiu, tiek vakcinos dalis, kuri apsaugo nuo pradinio viruso varianto, tiek ir nuo atitinkamo Omikrono potipio. Dabar koks yra ten skirtumas esminis, tai iš tikrųjų turbūt eiliniam žmogui ir nėra labai taip būtina gilintis.“
Panašu, jog ir šiais metais vietoj nuodugnaus paaiškinimo apie vakcinų sudėtį ir galimus šalutinius poveikius lauks tik raginimai kuo greičiau skiepytis arba priimti visus nemalonius pojūčius kaip normalų atsaką į vakciną. Paradoksalu, jog nuolat kartojama apie pasitikėjimą mokslu, tačiau iš visuomenės laukiama, kad ji pasitikės mokslu aklai, net neatsivertus jokios informacijos ir neužduodant jokių klausimų.
Lietuvoje – jau 110 tūkst. adaptuotos vakcinos dozių
O kol žmonės vis labiau nusigręžia nuo vakcinacijos ir vis skeptiškiau žiūri į dar vieną revakcinaciją, Sveikatos apsaugos ministerija nesnaudžia ir vis tiek aktyviai perka koronaviruso skiepus. Kaip teigia Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, vien rugsėjo mėnesį Lietuva turės 150 tūkst. vakcinos dozių:[4]
„Šiandien turime 110 tūkst. vakcinos dozių, kurios bus skirtos sustiprinančiajai [dozei] gyventojams vakcinuoti. Toliau yra planas rugsėjo mėnesį dar papildomai gauti 40 tūkst. adaptuotos vakcinos, analogiškai bus ir spalio mėnesį. Bet atkreipiame dėmesį, kad šiame etape, tikriausiai matote, susirgimų skaičius yra didėjantis, tačiau džiugina tai, kad neturime didelio stacionarinių lovų užimtumo šuolio, neturime mirčių. Tam, be abejonės, turi įtakos bendras gyventojų imuninis atsakas.
Taigi turime atkreipti dėmesį ir saugant save bei artimuosius tiems, kas turi lėtinių susirgimų, 60 metų ir vyresnių amžiaus grupė, tiek tie, kurie yra imlesni virusams, reikėtų atlikti vakcinaciją sustiprinančiąja doze. Kaip minėjau, bus sudaryta tokia galimybė visiems nuo 18 m., bet artėjant gripo sezonui turime atkreipti dėmesį į vyresnius asmenis, sergančiuosius lėtinėmis ligomis.“
Didėjant sergančiųjų skaičiui, mirčių skaičiaus šuolio nėra
Tuo tarpu koronaviruso susirgimų bei mirčių kreivė ir toliau išlieka panaši.
Net ir daugėjant sergančiųjų, mirčių arba išvis nepasitaiko, arba nuo komplikacijų registruojama vos viena ar dvi mirtys. Pavyzdžiui, per praėjusią parą nustatyti 84 nauji atvejai, o mirčių – 0.[5]
Šeštadienį paaiškėjo 119 naujų COVID-19 atvejų, o užfiksuotų mirčių – 2.[6]
Penktadienį buvo nustatyti net 1 485 nauji atvejai, bet mirė tik vienas asmuo.[7]
