Vaisingumo problema gali sukelti pasaulinę krizę
Pasaulyje kone kas dešimta pora turi vaisingumo problemų ir negali susilaukti vaikų. Lietuvoje tokių šeimų yra apie 50 tūkstančių ir jų kasmet vis daugėja. 10-25 procentai moterų išgyvena antrinį nevaisingumą, tai reiškia, kad negali pastoti pakartotinai. Kad nevaisingumas tėra vien moterų bėda – seniai išaiškintas ir paneigtas mitas. Pasaulyje vis dažniau nevaisingumo kaltė krypsta į vyrų pusę, o mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad žmonijos išlikimui gresia pavojus[1].
Izraelio visuomenės sveikatos gydytojas ir epidemiologas, Jeruzalės Hebrajų universiteto Hadassah Braun profesorius ir visuomenės sveikatos mokyklos darbuotojas Hagai Levine atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė nerimą keliančią tendenciją visame pasaulyje – per pastaruosius penkis dešimtmečius spermatozoidų skaičius vyrų spermoje sumažėjo perpus, o nuo šimtmečio pradžios jų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Šis drastiškas sumažėjimas gali kelti grėsmę žmonijos ateičiai.
Mokslininkai nagrinėjo 223 tyrimų rezultatus, pagrįstus daugiau kaip 57 000 vyrų iš 53 šalių spermos mėginiais. Rezultatai rodo, kad tiriamų vyrų spermoje spermatozoidų skaičius sumažėjo taip pavojingai, kad poros gali susidurti su sunkumais pastojant be medicininės intervencijos.
„Turime rimtą problemą, kuri, jeigu nebus sušvelninta, gali kelti grėsmę žmonijos išlikimui“, – sakė H. Levine.
Ankstesnieji tyrimų, atliktų 1973-2018 metais, duomenys rodė, kad spermatozoidų skaičius kasmet vidutiniškai sumažėdavo 1,2 procento. Tyrimų duomenys po 2000 metų atskleidė, kad spermatozoidų skaičius kasmet mažėjo jau daugiau kaip 2,6 procento. Profesorius teigė, kad rezultatai įspėja apie pasaulinę krizę, kurią galima palyginti su klimato kaita.
„Kaip ir klimato kaitos atveju, poveikis skirtingose vietose gali būti skirtingas, tačiau apskritai šis reiškinys yra pasaulinio masto. Tai panašu į pandemiją“, – komentavo H. Levine.
Mažas spermatozoidų kiekis mažina pastojimo tikimybę
Tyrėjai teigė, kad spermatozoidų kiekis esantis žemiau 40-50 mln./ml ribos gerokai sumažina pastojimo tikimybę. Mažas spermatozoidų skaičius taip pat siejamas su didesne lėtinių ligų, sėklidžių vėžio rizika ir trumpesne gyvenimo trukme.
Nors mokslininkai netyrė spermatozoidų skaičiaus mažėjimo priežasčių, jie atkreipė dėmesį į aplinkoje esančių cheminių medžiagų, kurios sutrikdo hormonų ir reprodukcinės sistemos veiklą, vaidmenį.
Neaiškumų kelia tai, kad atliktų tyrimų išvados buvo paskelbtos būtent tą dieną, kai pasaulio gyventojų skaičius perkopė 8 milijardų ribą. Profesorius H. Levinas į rezultatų paskelbimo datą pažvelgė iš filosofinės prizmės ir teigė, kad spermatozoidų skaičiaus mažėjimas vyrų spermoje ir nevaisingumas galimai yra kažkoks būdas subalansuoti pasaulio gyventojų skaičiaus augimą. Tačiau pridūrė, kad tyrimų išvados turėtų kelti susirūpinimą ir atsakingos valdžios institucijos turėtų išnagrinėti būdus, kaip pagerinti gyventojų gyvenimo būdą bei apriboti žmogaus sukurtų cheminių medžiagų poveikį žmonijai.
„Jau anksčiau yra įrodyta, kad vyrų reprodukcinės sistemos sutrikimus lemia cheminių medžiagų poveikis prenataliniu laikotarpiu, taip pat prasta sveikatos elgsena suaugus“, – sakė H. Levinas[2].
Ekspertai tyrimo rezultatus vertina skeptiškai
Vis tik daugelis mokslininkų ir ekspertų skeptiškai vertina aukščiau aprašyto tyrimo rezultatus.
„Šiuose tyrimuose nustatyta vidutinė spermatozoidų koncentracija išlieka normalaus vyrų vaisingumo ribose“, – sakė Vašingtono universiteto medicinos mokyklos Sietle medicinos profesorius daktaras John K. Amory.
„The New York Times“ skelbiama, kad vien spermatozoidų skaičius negali būti tikslus nevaisingumo rodiklis. Spermatozoidus reikia vertinti poros kontekste, kuomet jie sąveikauja su kiaušialąste moters lytiniuose takuose.
„Sperma auga iš kamieninių ląstelių sėklidėse, todėl jos vystymasis gali užtrukti apie du mėnesius. Taigi tyrimų metu apskaičiuotas spermatozoidų skaičius mėginyje tėra momentinė akimirka laike“, – rašoma „The Times“.
Žvelgiant plačiau, sumažėjęs spermatozoidų skaičius reiškia pasaulinę problemą, susijusią su šiuolaikine aplinka ir gyvenimo būdu, kuri atspindi sutrikusį ligotą pasaulį[3].
Susilaukti vaikų – misija įmanoma
Nevaisingumo gydymo pradininkė Lietuvoje, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė džiaugiasi, kad nevaisingumo priežasčių jau nebesibaimina ieškoti ir vyrai.
„Seniai pasikeitė tendencija, kai į gydytoją akušerį ginekologą dėl nevaisingumo buvo kreipiamasi moters iniciatyva. Šiais laikais poros sąmoningesnės ir atsakymų bei problemos sprendimo būdų ateina ieškoti drauge. Kas trečiam vyrui iš besikreipiančiųjų nustatomas nevaisingumo sutrikimas, kuriam nustatyti atliekami nesudėtingi spermos ir hormoniniai tyrimai“, – aiškino gydytoja.
Nevaisingumo gydymas priklauso nuo įvairių priežasčių. Neretai vis dar manoma, kad vienintelė išeitis įveikti nevaisingumą – pagalbinis apvaisinimas. Tačiau net 90 procentų porų jis nėra reikalingas – pakanka konservatyvaus gydymo. Jei nustatomi hormoniniai sutrikimai, skiriami medikamentai. Kiaušintakių nepratekamumo atveju gydoma arba operaciniu būdu (atliekant laparoskopiją), arba atliekamas pagalbinis apvaisinimas. Nustačius pakitimų spermoje, gali būti skiriama įvairių papildų. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų įpročių. Šiais laikais misija sulaukti naujos gyvybės yra įmanoma[4].
Akupunktūra gali išgelbėti nuo nevaisingumo
Nevaisingumo problema yra ir buvo aktuali visame pasaulyje bei egzistavo dar senovėje, o gydymo metodai, padedantys susilaukti atžalų, taikomi ir tobulinami jau tūkstančius metų.
Viena iš natūralių nevaisingumo gydymo procedūrų yra akupunktūra. Norint pasiekti geriausių rezultatų, akupunktūra dažniausiai taikoma du mėnesius prieš ir po embrionų perkėlimo, atliekant dirbtinį apvaisinimą. Dažniausiai ši procedūra taikoma norint pagerinti kiaušidžių ir gimdos funkciją. Prieš atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūras naudojamas ir šildymas moksa (šildomi biologiškai aktyvūs taškai išdžiovintais ir susmulkintais standžialapio kiečio cigarais).
Akupunktūra gali būti naudojama esant daugeliui sutrikimų: gydant kiaušintakių disfunkcijas, skatinant folikulų aktyvumą, gydant įvairius hormoninius ir endokrininius sutrikimus, geltonkūnio fazės defektus, hiperprolaktinemiją, policistinių kiaušidžių sindromą, ovuliacinio ciklo bei kitus sutrikimus. Nevaisingumo gydymas akupunktūra skiriamas tik po nuodugnios medicininės diagnostikos ir tyrimų analizės[5].
„NaPro“ technologija poroms, kurioms nepriimtinas pagalbinis apvaisinimas
„NaPro“ technologija – tai dar viena moderni šeimos planavimo alternatyva vaisingumo problemų turinčioms poroms, kurioms nepriimtinos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Europoje šis metodas taikomas jau daugiau nei 15 metų. „NaPro“ medicinos centrų yra Lietuvoje, kiti artimiausi mums – Lenkijoje, Vokietijoje, Airijoje.
Taikant „NaPro“ technologiją yra naudojamos Kreitono modelio „FertilityCare™“ sistemos stebėjimo lentelės ir biomarkeriai tam, kad lengvai ir objektyviai galima būtų stebėti įvairių hormoninių reiškinių atsiradimą menstruacinio ciklo metu. Ši technologija suteikia naudingos informacijos, kurią kartu su tam tikrų hormonų tyrimais gali interpretuoti pati moteris ir gydytojas, kuris yra specialiai apmokytas dirbti su šia sistema. Išsamesniam ištyrimui atliekami papildomi diagnostiniai tyrimai, jei reikia – chirurginė intervencija.
Specialistai teigia, kad šis metodas naudingas poroms, kurios siekia nėštumo, bet susiduria su nevaisingumu ar persileidimais, nori pašalinti sveikatos sutrikimus, kurie didina priešlaikinio gimdymo ar persileidimo tikimybę bei nori priimtinos sveikatos priežiūros. Taip pat moterims ar poroms, kurios ruošiasi pastojimui, nori išvengti nevaisingumo, stebėti savo sveikatą bei daugiau sužinoti apie savo kūną[6].
