<h2>Lietuvos vaikai ir paaugliai yra vieni neaktyviausių iš visos ES</h2>
<p>Lietuva susidūrė su rimta problema – dideliu vaikų nejudrumu. Pasirodo, tik 1 iš 10 vaikų aktyviai juda, nepaisant to, kad lyg ir visiems turėtų būti suprantama, kad sportas, reguliariai vykdoma aktyvi veikla yra itin svarbu norint džiaugtis sveiku kūnu. Fizinis aktyvumas ne tik gerina savijautą, bet ir padeda palaikyti geresnį protinį darbingumą. </p>
<p>Kasdien nors po 1 valandą aktyviai judančių jaunuolių skaičius kasmet vis mažėja. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 1994 metų tokių vaikų kiekis susitraukė net trečdaliu. Tad dabar turime padėtį, kuri verčia išties sunerimti.</p>
<blockquote>
<p>Pagal vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo rodiklius, kuriuos rekomenduoja PSO, Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje iš visų ES šalių.</p>
</blockquote>
<p>Surinkus statistinius duomenis paaiškėjo, jog aktyviau sportuoja tik 6 proc. mergaičių ir 14 proc. berniukų. PSO minimalias rekomendacijas viršija ir ilgiau aktyvūs būna vos 1 iš 5 mokyklinukų.</p>
<p>O Higienos institutas pateikia dar liūdnesnę statistiką – ne pamokų metu aktyvia veikla užsiima vos 1 iš 10 nepilnamečių.</p>
<p>Jei tokia tendencija išliks ir toliau, gali būti, jog po kelerių metų statistika atrodys dar prasčiau. O tuo tarpu vaikai rizikuos vis dažniau patirti su per menku fiziniu aktyvumu susijusias problemas: prastesnę bendrą savijautą, nutukimo riziką, prastesnį darbingumą, mažėjantį ištvermingumą, atsparumą ligoms, antsvorio riziką, didesnę tikimybę susirgti depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis ir t. t.[1].</p>
<h2>Moksleivių fizinio neaktyvumo priežastys glūdi aplinkoje ir informacijos trūkume</h2>
<p>Mėginant suvokti, kodėl vaikai taip sparčiai užmiršta sportą ir vis rečiau renkasi aktyvią veiklą, gali atrodyti, jog dėl to kaltas tik laikmetis. Juk mažamečiai apsupti daugybės kitų laiko leidimo būdų, kuriems nereikia fizinės ištvermės. Jau nuo mažų dienų vaikai sėdi prie kompiuterių, telefonų, televizorių ir kitų technologijų, dėl kurių laisvas laikas prabėga itin greitai. Vien išmaniaisiais telefonais kasdien naudojasi net 74 proc. Europos paauglių[2].</p>
<p>Tačiau iš tiesų kaltinti tik išmaniąsias technologijas vargu ar galima, nes fizinio neaktyvumo priežasčių gali būti daugybė. Bene kertiniu aspektu čia tampa tėvai ir kita artima aplinka.</p>
<p>Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas sako[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką fiziniam aktyvumui turi tėvai. Jei jie aktyvūs, tokie būna ir vaikai. Be to, jei tėvai ir vaikai fiziškai aktyvūs kartu, poveikis, liekamoji vertė dar didesnė.“</p>
</blockquote>
<p>Tačiau tėvai dažnu atveju patys nesportuoja ar nesureikšmina savo vaikų popamokinės veiklos. Arba tiesiog susiduria su žinių ir informacijos stoka, kaip motyvuoti savo atžalas užsiimti kokia nors fiziškai aktyvia veikla.</p>
<p>O dabar, kai dideliu greičiu auga kone visų produktų ir paslaugų kainos, atsiranda ir dar viena problema – pinigų stygius, kai norima moksleivį leisti į kokį nors mokamą sporto būrelį. Tačiau tai vargu ar yra pakankamas pasiteisinimas, kai fiziškai aktyvi veikla gali nekainuoti nė cento. Pavyzdžiui, galima bėgioti, važinėti dviračiu, su šeima ar draugais žaisti įvairius aktyvius žaidimus ir panašiai.</p>
<p>Taip pat problemų kyla ir sveikatos sutrikimų turinčius vaikus auginantiems tėvams. Jie negauna pakankamai specializuotos informacijos. Tad vaikai nesulaukia reikiamos individualios pagalbos motyvuojant juos judėti dėl geresnės sveikatos ir savijautos. Dažnu atveju sveikatos sutrikimų turintys vaikai net nežino kokius pratimus ir kodėl turėtų atlikti ar kokia veikla jiems yra saugi ir tinkama.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/children_are_less_active.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dalis vaikų tiesiog tingi</h2>
<p>Visi vaikai vardija daugybę savo neaktyvumo priežasčių, kurios dažnu atveju kartojasi. Pavyzdžiui, dalis tiesiog tingi arba vis apie tai svarsto, bet taip ir nepradeda sportuoti. Kita dalis skundžiasi informacijos ir užsiėmimų nepasiekiamumu, mano, jog trūksta virtualių programų, kurių metu nereikėtų fiziškai vykti į tam tikrą užsiėmimų rengimo vietą.</p>
<p>Tiesa, vyresni vaikai kol kas pasižymi didesniu aktyvumu, nes motyvacija mankštintis dėl fizinės formos ir geresnės sveikatos ima augti didėjant moksleivių amžiui. Tačiau net ir paaugliai, kurie pradeda labiau kreipti dėmesį į savo kūno būklę, Lietuvoje sportuoja per retai ir per mažai. Tad būtina didinti įvairaus amžiaus vaikų motyvaciją užsiimti fiziškai aktyvia veikla. Tai turėtų būti ne tik tėvų, bet ir mokytojų, artimos aplinkos siekis. Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas sako[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Labai norėtųsi, kad mūsų visa visuomenė nepamirštų, kad fizinis ugdymas yra aktyvi veikla, ne referatų rašymas, ne kažkokių taisyklių mokymasis. Būtent fizinio ugdymo pamokoje privalome ugdyti vaikus per fizinį aktyvumą. Kartais mokytojai ir tėvai užsimiršta, kad vaikams reikia judėti, ir nesvarbu, ar pamokos vyksta nuotoliniu būdu, ar gyvai sporto salėje, stadione.“</p>
</blockquote>
<h2>PSO rekomenduoja kasdienę fizinę veiklą</h2>
<p>Pagal dabar galiojančias PSO rekomendacijas, vaikai turėtų kasdien bent 1 valandą užsiimti kokia nors fizine veikla. Be to, mažiausiai 3 kartus per savaitę rekomenduojama atlikti kaulų griaučių raumenų sistemai reikalingus pratimus: atsilenkimus, atsispaudimus, šuoliukus ir panašiai.</p>
<p>Žinoma, veiklos lygis turėtų būti parinktas pagal kiekvieno vaiko fizinę būklę ir sveikatą, tačiau PSO rekomenduoja, jog mažamečiai kasdien patirtų nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo veiklą. Prof. dr. A. Emeljanovas aiškina:</p>
<blockquote>
<p>„Mažas fizinis aktyvumas – tai yra bet kokia aktyvi veikla, vidutinis – kai bėgdamas dar gali kalbėtis. Didelis fizinis aktyvumas – kai bėgi ir jau ne iki kalbų. Šiek tiek prakaituoji, bet dar gali tęsti bėgimą.“</p>
</blockquote>
<p>Fizinis aktyvumas rekomenduojamas ne tik dėl siekio, kad vaikams netektų susidurti su nutukimo problemomis. Sportas daro teigiamą poveikį įvairių ligų prevencijai, vaikų kognityvinei raidai ir akademiniams pasiekimams. Kuo fiziškai aktyvesnis moksleivis, tuo didesnė tikimybė, jog jis jausis geriau ne tik fiziškai, bet ir protiškai. Prof. dr. A. Emeljanovas tikina:</p>
<blockquote>
<p>„Fizinė veikla padidina savivertę, sureguliuoja nerimo ir streso lygį, normalizuoja psichologinę būklę <…>.“</p>
</blockquote>
<p>Ji taip pat moko disciplinos, darbo komandoje. Fizinė veikla netgi mažina arterinį kraujo spaudimą vaikams, sergantiems lengvo laipsnio pirmine arterine hipertenzija ir cholesterolio ir/ar trigliceridų koncentraciją vaikams, sergantiems nutukimu ar turintiems didelę cholesterolio koncentraciją[5].</p>
<h2>Vilniuje – nemokamos treniruotės, siekiant paskatinti vaikų aktyvumą</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/crossfit_activities.jpeg" alt="" /></p>
<p>Siekiant sudominti vaikus fiziškai aktyvia veikla anaiptol nebūtina kas mėnesį tam skirti daug pinigų. Nors mokami būreliai būna išties įdomūs ir naudingi, tačiau galima užsiimti įvairia kita veikla. Pavyzdžiui, žaisti gaudynes, šokinėti per virvę, šokti, bėgioti, važinėti dviračiu, riedučiais ar kitomis priemonėmis, žygiuoti su šeima po įvairias įdomias gamtos vietas ir t. t.</p>
<p>Be to, kai kur galima rasti netgi visiškai nemokamų užsiėmimų. Štai Vilniuje įsikūrusio sporto klubo „CrossFit Laisvė“ administracija užmezgė bendradarbiavimą su Sporto rėmimo fondu. Tad dabar visus metus (nuo 2021 m. kovo mėn.) 12–17 m. jaunuoliai turi galimybę 2 kartus per savaitę sportuoti visiškai nemokamai[6].</p>
<p>Šio projekto tikslas ir yra toks, ko itin trūksta Lietuvos paaugliams – pagerinti bendrąjį fizinį pasirengimą ir drauge ugdyti paauglių norą būti fiziškai aktyviems. Sporto klubo vadovas Romas Kirkilas sako:</p>
<blockquote>
<p>„Tai buvo mūsų pirmas didesnės apimties projektas. Parengėme 12 mėnesių keturių etapų projektą. Išsikėlėme tikslą įtraukti į treniruotes bent 200 jaunuolių. Sporto rėmimo fondui patvirtinus projektą gavome finansavimą sporto įrangai papildyti.“</p>
</blockquote>
<p>Treniruočių metu paaugliams parenkami įvairūs pratimai, jie mokomi kaip tinkamai viską atlikti, taip pat įgauna papildomų sveikos gyvensenos žinių bei patiria geras emocijas. Visa treniruočių sistema apima daug skirtingų sporto disciplinų, įskaitant lengvąją ir sunkiąją atletiką, gimnastiką, dviračių sportą. Kadangi paaugliams siūlomi skirtingi pratimai ir treniruočių tikslai, užsiėmimai nepabosta ir kaskart įtraukia.</p>
<p>Veikiausiai todėl iš karto atsirado norinčių sportuoti jaunuolių būrys ir buvo priimti visi užsiregistravę. Juk sporto klubo siekis – sudominti ir suburti bent 200 jaunųjų sportininkų. Žinoma, tai tėra tik vienas nemokamas projektas, bet įvairių nemokamų pasiūlymų įmanoma rasti ir kitur.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/crossfit.jpeg" alt="" /></p>
<p>Taigi, norint skatinti vaikų sportą ir ugdyti supratimą, kodėl būtina užsiimti aktyvia fizine veikla, anaiptol nereikia skirti daug lėšų ar patiems tėvams itin išmanyti sporto temą. Užtenka gero artimųjų pavyzdžio, aktyviai praleidžiamo laiko drauge ir, jei tik įmanoma, kokių nors profesionalių užsiėmimų, kurie kai kuriais atvejais gali būti visiškai nemokami.</p>
