NATO finansuos technologijų projektus, kurie skiria dėmesį žmogaus laisvei ir saugumui
Po dviejų metų nuo plano paskelbimo, NATO praneša, kad pirmieji pinigai jau pasieks technologijų startup’us. NATO, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, žengė didžiulį žingsnį, siekdama įsitraukti į pažangiausias ateities technologijas. Praėjus beveik dvejiems metams nuo pirmųjų pranešimų apie tokį inovacijų fondą, NATO oficialiai uždarė savo pirmąjį etapą.
Fondą, skirtą remti pradedančiąsias įmones, kurios daugiausia dėmesio skiria technologijoms, gyvybiškai svarbioms Aljanso tikslams gynybos ir saugumo srityje, NATO ruošiasi naudoti tikslingai. Šis pokytis žymi reikšmingą NATO strateginio požiūrio pokytį, nes jis suderinamas su besiformuojančia technologine aplinka.
NATO, transatlantinis gynybos aljansas, sėkmingai įsteigė pirmąjį pasaulyje daugiatautį rizikos fondą, kurio bendra vertė yra 1 mlrd. dolerių ir kurio tikslas remti startuolius, ieškančius gynybos ir saugumo problemų sprendimų. NATO inovacijų fondo tikslas yra tiesiogiai investuoti į perspektyvius ankstyvojo etapo startuolius, įsikūrusius 23 fondui įsipareigojusiose valstybėse narėse, įskaitant tokias Europos galiūnes kaip Jungtinė Karalystė ir Vokietija[1].
Švedija prisijungs po to, kai visiškai įstos į NATO. Be tiesioginių investicijų, fondas taip pat planuoja nukreipti investicijas į giluminių technologijų fondus. Pažymėtina, kad JAV, svarbi gynybos technologijų dalyvė, nusprendė nedalyvauti šiame fonde.
Dirbtinis intelektas, biotechnologijos ir kvantinė fizika traukia dėmesį ir pinigus
Pastaruoju metu išaugo rizikos kapitalo susidomėjimas gynybos technologijų sritimi, apimančia tokias plačias sritis kaip kvantiniai mokslai, dirbtinis intelektas ir biotechnologijos. Šį padidėjusį dėmesį lėmė šie veiksniai: vykstantis karas Ukrainoje ir stiprėjanti JAV ir Kinijos technologinė konkurencija, pabrėžianti neatidėliotiną naujų technologijų pažangos poreikį. Šią tendenciją atspindi ir tyrimų duomenys: praėjusiais metais buvo sudaryti antri pagal dydį rizikos kapitalo sandoriai gynybos technologijų srityje tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje. Jie siekia 34 mlrd. dolerių[2].
Tačiau verta pažymėti, kad šiais metais ši veikla sumažėjo. JAV buvo gynybos technologijų sandorių sudarymo lyderė, čia veikė tokios bendrovės, kurios specializuojasi dirbtiniu intelektu paremtų gynybos sistemų srityje, ir autonominių dronų kūrimo lyderės. Tačiau naujasis NATO fondas gali paskatinti investicinę veiklą Europoje, kur investicijos į šį sektorių buvo gerokai mažesnės.
Kartu su šiuo rizikos fondu NATO ėmėsi iniciatyvos įsteigti Šiaurės Atlanto gynybos inovacijų akceleratorių (DIANA). Jo tikslas yra bendradarbiauti su pradedančiosiomis įmonėmis, kuriančiomis dvejopos paskirties technologijas, kurios gali būti taikomos tiek civilinėje, tiek karinėje srityje.
Konkrečios šio akceleratoriaus dominančios sritys: energetinis atsparumas, jutimas ir stebėjimas bei saugus dalijimasis informacija. Šis bendras fondo ir akceleratoriaus metodas rodo, kad NATO deda bendras pastangas skatinti inovacijas ir stiprinti saugumą pasitelkiant technologinę pažangą.
NATO inovacijų fondas akcentuoja laisvės ir žmogaus teisių principus
NATO valstybės narės susivienijo ir NATO inovacijų fondui (NIF) skyrė 1 mlrd. eurų kapitalo. Fondas planuoja tiek tiesiogiai investuoti į startuolius, tiek netiesiogiai investuoti į kitus startuolius remiančius fondus. Tikimasi, kad šios įmonės ir startuoliai daugiausia dėmesio skirs naujoms ir griaunamosioms technologijoms, atitinkančioms tokius esminius principus kaip saugumas, laisvė ir žmogaus teisių suteikimas[3].
NATO dėmesio sritys apims pažangiausias sritis, įskaitant:
- dirbtinis intelektas ir autonomija
- biotechnologijos
- kvantinė kompiuterija
- kosmoso technologijos ir hipergarsinės sistemos
- energetika
- nauja gamyba ir medžiagos
- naujos kartos komunikacijos.
Šios sritys atspindi dabartines technologinių inovacijų ribas, kurias NATO siekia ištirti ir įtraukti į savo strateginius tikslus. NIF investavimo strategija yra šiek tiek panaši į JAV In-Q-Tel projektą. Juo siekiama, kad investicijos būtų strateginės, o kai kurios (nors nebūtinai visos) būtų skirtos paslaugoms, kuriomis galėtų naudotis valstybės narės arba pati NATO. Fondas daugiausia dėmesio skiria ankstyvosios stadijos investicijoms (nuo pradinės iki B serijos), tačiau gali atlikti ir tolesnes investicijas. Pradiniai čekiai sieks iki 15 mln. eurų. Organizacija paskelbė, kad pirmosios investicijos bus atliktos rugsėjo mėn.
Klasikinis rizikos kapitalo metodas: nuo viešųjų pirkimų prie inovacijų
NATO ketina valdyti NIF kaip klasikinį rizikos kapitalo fondą, planuodama būsimas lėšas ir kurdama jį taip, kad jis veiktų neribotą laiką. Ši ilgalaikė perspektyva skiria jį nuo vienkartinių investicinių iniciatyvų ir atspindi įsipareigojimą bei strateginę viziją. Skirtingai nuo daugelio šalių, įsteigusių nepriklausomus fondus technologijų startuoliams ir investuotojams remti, NATO pabrėžia, kad Inovacijų fondas bus pirmasis daugiašalis rizikos kapitalo fondas.
NATO narių įnašai reiškia, kad bus bendradarbiaujama su daugeliu valstybių. Pirmajame NATO inovacijų fondo 1 subfonde dalyvauja 23 šalys, apimančios platų NATO narių spektrą, įskaitant tokias valstybes kaip Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Čekija ir kitos. Švedija taip pat prisijungs po visiško įstojimo į NATO, todėl prie fondo papildomai prisidės 40 mln. eurų.
Tradiciškai NATO buvo svarbi viešųjų pirkimų dalyvė. Tačiau šis naujasis fondas reiškia perėjimą prie darbo su įmonėmis, kurios gali netiesiogiai daryti poveikį šalių narių saugumo pozicijoms. Tai galėtų apimti tokias sritis kaip kibernetinis saugumas, giluminės technologijos ir technologijos, padedančios valstybėms siekti didesnės energetinės ar išteklių nepriklausomybės.
Besikeičiantis saugumo kraštovaizdis skatina technologijas tapti svarbiu komponentu
Neseni įvykiai, tokie kaip Rusijos invazija ir vėliau prasidėjęs karas Ukrainoje, išryškino Europos ekonominį susietumą ir galimą riziką. NATO investicijos į rinkų diversifikavimą ir statymų sklaidą, o tai pastangos sustiprinti savo saugumo poziciją. Naujesnių technologijų diegimas tapo itin svarbus XXI a. valstybėms apsiginti.
NATO investicijos į inovacijas reiškia, kad pripažįstama, jog šiuolaikinėje gynybos ekosistemoje labai svarbus vaidmuo tenka startuoliams ir naujoms įmonėms. Fondui vadovaus steigėjų komanda, atsakinga už investicijų paiešką ir investavimą, o jai padės direktorių valdyba, teikianti nevykdomąsias konsultacijas. Į steigėjų komandą įeina tokie pramonės ekspertai kaip Andrea Traversone, Kelly Chen, Thorsten Claus ir kiti.
Projekto laukia ir iššūkiai. Dėl NATO biurokratinės istorijos Inovacijų fondui gali kilti problemų, susijusių su jo judrumu ir operatyvumu. Be to, išlieka klausimų dėl galimų raudonų linijų investicijoms, bendrų investicijų apribojimų ir investicinių sprendimų skaidrumo.
NATO Inovacijų fondo sukūrimas žymi novatoriškas Aljanso pastangas aktyviau įsitraukti į inovacinių technologijų sritį. Kartu su kitomis iniciatyvomis, tokiomis kaip DIANA akceleratorius, NATO užima pirmaujančią poziciją sparčiai besikeičiančioje technologinėje aplinkoje. Nors ateityje laukia iššūkiai, strateginis susiejimas su naujomis technologijomis reiškia naują NATO skyrių, kuris teikia vilčių aljansui ir jo valstybėms narėms pasaulyje, kurį vis labiau lemia inovacijos.
