Didžiulius nuostolius patirianti Rusijos kariuomenė NATO vis dar kelia rimtą grėsmę
Žiniasklaidoje nepaliaujamai kalbama, kad Rusijos patiriami karių ir karinės technikos nuostoliai Ukrainoje yra milžiniški, o kai kurios kariuomenės vadų taktikos yra tapusios pajuokų objektu Vakaruose. Tačiau net ir vyraujant pašaipiam diskursui Rusijos atžvilgiu, NATO vis dar jaučia didžiulę grėsmę dėl tikrųjų Rusijos kariuomenės pajėgumų.
Kijevas teigia, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija, sunaikino apie 200 000 Rusijos karių. Tai sutampa su naujausiais JAV skaičiavimais, kad Rusijos nuostoliai siekia nuo 89 500 iki 223 000 žmonių. Manoma, kad Maskva taip pat prarado apie 2 000 tankų.
Nors oficialios informacijos nėra, manoma, kad elitiniai Rusijos kariniai daliniai, kurie vadovavo pirminiam veržimuisi į Kijevą, taip pat buvo sunaikinti. Pernai rudenį Maskvos vykdyta 300 000 karių „dalinė mobilizacija“ galimai kiek apkamšė skyles karių fronte, tačiau Kremlius bėgant karo mėnesiams gali nuspręsti vykdyti visišką mobilizaciją – toks poreikis tikrai yra[1].
Visi šie Rusijos patiriami iššūkiai tarsi galėtų reikšti, kad šios agresyvios šalies keliama grėsmė Ukrainai ir net visai Europai turėtų mažėti, tačiau tokio scenarijaus mes tikrai nematome. Neseniai Estijoje vykusioje Lennarto Meri konferencijoje NATO kariniai pareigūnai atvirai sakė, kad net ir tokios, tariamai silpnos Rusijos išpuolių Aljansas nėra pasirengęs atlaikyti.
Rusijos oro ir jūrų pajėgumai patyrė minimalių nuostolių
Lennarto Meri konferencijoje kalbėjęs Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad Rusija šiuo metu iš tiesų yra nusilpusi ir jo manymu, šaliai gali prireikti net kelerių metų, kol jos ginkluotosios pajėgos atkurs savo pajėgumus, buvusius iki invazijos į Ukrainą. Tačiau ministras ragina neapsigauti dėl to, kiek Rusija dar gali sugebėti.
„Net ir netekę technikos ir žmonių Ukrainoje, jie vis dar kelia grėsmę Estijai, o tai reiškia ir NATO. Štai ką turime suprasti, kad Rusija kelia grėsmę NATO, Estijai, Latvijai, rytiniam NATO flangui. Ir todėl turime kuo greičiau pasirengti“, – sakė H. Pevkuras.
Estijos gynybos ministras pabrėžia tai, apie ką dažnai nėra kalbama Vakaruose: kad Rusijos nuostoliai yra neproporcingai dideli sausumos pajėgose, tačiau jos jūrų ir oro pajėgos, įskaitant tolimojo nuotolio raketų pajėgumus, tebėra palyginti geros būklės. Ministro teigimu, net ir ženkliai nukentėjusios sausumos pajėgos gali būti bent kiek atnaujinamos.
Negana to, Estijos 1-osios brigados vadas Andrus Merilo sako, kad jeigu Rusija paskelbtų visišką mobilizaciją, šios šalies pajėgos, bent jau karių skaičiumi, gali būti atkurtos per du mėnesius.
Estijos gynybos pareigūnai akcentuoja ir tai, kad akivaizdu, jog Rusijos jos karių ir ginkluotės praradimas Ukrainoje nestabdo, o tai reiškia, kad rusai ne tik toliau gali kelti pavojų Ukrainoje, tačiau vėliau gali žvalgytis ir tolyn į Europą.
Vakarai nėra pasirengę karui, ginklų ir amunicijos stoką jaučia net didžiosios ir turtingosios NATO valstybės
Tačiau karas Ukrainoje parodė ne tik tai, ką sugeba ar ko nesugeba Rusija, tačiau ir tai, kokia tikroji gynybinė situacija yra NATO. Vakarai, gausiai remdami Ukrainą, greitai neteko savo pačių ginklų atsargų, kurių gamyba stringa. Skelbiama, kad kai kuriomis karo dienomis Rusija per parą iššauna daugiau sviedinių nei Europos šalys kartu pajėgia pagaminti per mėnesį.
Iš tiesų, dėl to Vakarų pareigūnai jau kelis mėnesius skambina pavojaus varpais. Dar vasario mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad dabartinės Ukrainos išlaidos šaudmenims daug kartų viršija NATO dabartinę gamybos apimtį, o tai kelia įtampą Aljanso gynybos pramonei[2].
ES šiuo metu artėja prie 2 mlrd. eurų vertės susitarimo, pagal kurį bus papildytos šaudmenų atsargos tiek Ukrainai, tiek ir pačių šalių poreikiams tenkinti. Tačiau bent jau JAV privačios bendrovės laikosi griežtos pozicijos ir pripažįsta, kad Vakaruose nėra sovietinio stiliaus gynybos pramonės.
Šiuo metu net Jungtinė Karalystė skelbia, kad turi nedaug ginklų, kuriuos galėtų atiduoti Ukrainai. Britų gynybos strategijos analitikas Howardas Wheeldonas jau atvirai reiškia susirūpinimą dėl ginklų stokos, ypač atsižvelgiant į tai, kad premjeras Riši Sunakas pažadėjo toliau aktyviai palaikyti Ukrainą[3].
„Mintis, kad galėjome suteikti greitųjų reaktyvinių lėktuvų pajėgumus, liko labai nepagrįsta dėl paprastos priežasties: neturime pakankamai lėšų, kad galėtume apginti Jungtinę Karalystę ir tęsti savo tarptautinius įsipareigojimus. Kalbant apie įrangos pajėgumus ir bendrus turimus pajėgumus, esame tauta, kuri, kalbant apie gynybą, jau yra išsekusi“, – sako ekspertas.
Ukrainai žadami naikintuvai gali iškelti daugiau klausimų, nei pasiūlyti atsakymų
Kol Vakarų ginklai senka, Ukrainai jau netrukus gali būti pradėti tiekti vakarietiški „F-16“ naikintuvai, kurie dar labiau susilpnins Vakarų pajėgumus. Tačiau dalis ekspertų svarsto, kokią naudą jie iš tiesų suteiks. Pasak analitikų, prieš pradedant Ukrainai skraidinti pažangius karo lėktuvus, reikia išspręsti dar ne vieną problemą ir atsakyti į esminius klausimus.
Pabrėžiama, kad net patyrusių pilotų apmokymas dirbti su nauju naikintuvu trunka ne savaites, o mėnesius, o patys ukrainiečiai su Vakarų naikintuvais patirties neturi. Be to, ekspertai anksčiau sakė, kad „F-16“ iš esmės skiriasi nuo sovietinės Ukrainos oro infrastruktūros[4].
Tai reiškia, kad kartu su lėktuvais reikės ne tik naujų mokymų, bet ir logistikos, pavyzdžiui, naujų tiekimo grandinių, techninės priežiūros procedūrų ir infrastruktūros. Šios vietos gali tapti pagrindiniu taikiniu Rusijos smūgiams. Negana to, šių bazių gynimas atitraukia Ukrainos raketų sistemas nuo kitų fronto linijos zonų.
Prie karo Ukrainoje gali tekti priprasti
O Vakarams remiant Kijevą bei taip sekinant savo ginklų atsargas, karas Ukrainoje gali užtrukti ir virsti įšaldytu konfliktu, trukti galinčiu galbūt net ištisus dešimtmečius, taip, kaip analogiški nesutarimai tęsiasi Korėjos pusiasalyje, Pietų Azijoje ar kituose įtemptose pasaulio taškuose.
Įšaldytu konfliktu karas tampa tuomet, kai kovos nutrūksta, bet nė viena pusė nepaskelbiama nugalėtoja ir nesutariama, kad karas oficialiai baigėsi. Manoma, kad Ukrainai nepasiekus realios pergalės, toks scenarijus būtų priimtinas ilgalaikis rezultatas Jungtinėms Valstijoms ir kitoms Ukrainą remiančioms šalims[5].
Jis reikštų, kad sumažėtų karinių susirėmimų skaičius, greičiausiai sumažėtų ir Kijevo rėmimo išlaidos. Žinoma, visuomenės dėmesys karui taip pat sumažėtų. Tokios preliminarios diskusijos jau vyksta JAV. Manoma, kad Vašingtono pareigūnai apie tokią galimybę gali prabilti ir viešai, jei Ukrainai nepasiseks su kontrpuolimu.
„Kai praeina keli mėnesiai ar metai, tada tai reiškia, kad šis karas prasitęs metų metus. Net ir su pačiu sėkmingiausiu Ukrainos kontrpuolimu, jie vis tiek gali matyti save vis dar kovojančius ir šiuo metu kitais metais“, – sako Benjaminas Jensenas iš JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro.
