NATO pareigūnų gretose vis garsiau kalbama apie karą
Vienas iš aukščiausių NATO karinių pareigūnų viešai ragina įmones pasirengti karo veiksmų scenarijui ir atitinkamai pakoreguoti savo gamybos bei tiekimo linijas, kad jos būtų mažiau pažeidžiamos dėl tokių šalių kaip Rusija ir Kinija sabotažo.
NATO karinio komiteto pirmininkas, olandų admirolas Robas Baueris teigia, kad svarbu užtikrinti tai, kad visos svarbiausios paslaugos ir prekės galėtų būti pristatytos, kad ir kas nutiktų[1]. Tai jis įvardijo kaip svarbiausią atgrasymo priemonę,
Kalbėdamas Europos politikos centro analitinio centro renginyje, jis apibūdino atgrasymą kaip gerokai platesnį konceptą, o ne vien karinį pajėgumą. Tokią poziciją jis grindžia didėjančiu sabotažo aktų skaičiumi, pavyzdžiui, energetikos srityje.
„Mes manėme, kad susitarėme su „Gazprom“, bet iš tikrųjų susitarėme su Vladimiru Putinu. Tas pats pasakytina apie Kinijai priklausančią infrastruktūrą ir prekes. Iš tikrųjų turime sandorį su Xi Jinpingu“, – sakė R. Baueris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Vakarų priklausomybę nuo tiekimo iš Kinijos: NATO admirolo teigimu, iš Kinijos yra tiekiamos cheminės sudedamosios dalys raminamiesiems vaistams, antibiotikams, vaistams nuo uždegimo ir vaistams nuo žemo kraujospūdžio.
„Esame naivūs, jei manome, kad Komunistų partija niekada nepasinaudos šia galia. Europos ir Amerikos verslo lyderiai turi suprasti, kad jų priimami komerciniai sprendimai turi strateginių pasekmių jų tautų saugumui. Verslas turi būti pasirengęs karo veiksmų scenarijui ir atitinkamai pakoreguoti savo gamybos ir paskirstymo linijas. Nes nors mūšius laimi kariuomenė, karus laimi ekonomika.“, – pabrėžė R. Baueris.
Vokietija jau rengiasi oro puolimui
O dėl padidėjusios įtampos su Rusija, Vokietija jau kalba apie tai, kaip metro stotis išnaudoti kaip priešlėktuvines slėptuves. Šiuo metu federalinė civilinės saugos tarnyba taip pat svarsto galimybę viešuosius pastatus paversti bunkeriais ir sukurti programėlę slėptuvėms surasti[2]. Visuomenė taip pat yra skatinama įsirengti slėptuves savo namuose, ypač rūsiuose.
Vokietija nuo 2007 m. sumažino savo slėptuvių tinklą, tačiau padėtis pasikeitė po karo Ukrainoje ir Rusijos grasinimų. Šiuo metu 84,4 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra tik 579 viešosios slėptuvės, kuriose gali apsistoti apie 500 000 žmonių.
Civilinės saugos ekspertai įspėja, kad bunkerių tinklo atkūrimas gali užtrukti ištisas kartas, todėl reikia greitesnių sprendimų, pavyzdžiui, nustatyti metro stotis, kuriose būtų galima įrengti slėptuves. Vis daugiau vokiečių politikų taip pat kritikuoja šalies pasirengimo lygį ir paragino imtis neatidėliotinų veiksmų. Dažnai pabrėžiamas ir kaimyninės Lenkijos reikalavimas, kad nuo 2026 m. visuose naujuose pastatuose būtų įrengta galimybė naudotis slėptuvėmis.
Be to, neseniai Vokietijos Bundesveras taip pat prabilo apie karo grėsmę ir ėmėsi mokyti įmones būti pasirengusioms karui. Bundesveras pradėjo rengti įmones, remdamasis politikų priimtu „Vokietijos operacijos planu“. Dokumente išvardinti visi pastatai ir infrastruktūros objektai, kuriuos ypač verta saugoti dėl karinių priežasčių, suformuluoti planai, kaip elgtis šalies gynybos ar įtampos atveju, siekiant reaguoti į galimą grėsmę iš Rusijos.
Ekonomikos vaidmuo plane taip pat aiškiai apibrėžtas, o Hamburgo prekybos rūmuose surengtame renginyje, įmonių atstovams pulkininkas leitenantas Jornas Plischke davė konkrečių patarimų. Pavyzdžiui, kiekvienam šimtui darbuotojų rekomenduojama apmokyti bent penkis papildomus sunkvežimių vairuotojus, kurių šiuo metu nereikia. Kilus ekstremaliai situacijai, taip pat patariama įmonėms sudaryti konkretų planą, ko iš kurių darbuotojų tikimasi krizės atveju.
Piliečiai pratinami prie karinio konflikto idėjos
Švedija neseniai pradėjo siųsti gyventojams apie penkis milijonus brošiūrų, kuriose jie raginami pasirengti galimam karui. Suomija taip pat imasi darbo ir sukūrė naują tokio pasirengimo interneto svetainę. Tiek Švedija, tiek Suomija atsisakė neutralumo ir per pastaruosius keletą metų įstojo į NATO.
Knygelėje „Jei ištiktų krizė ar karas“, Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra (MSB) pateikia informaciją apie tai, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, karui, stichinėms nelaimėms ar kibernetinėms atakoms. Tai atnaujinta brošiūros, kurią Švedija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išleido penkis kartus, versija. Ankstesnė versija buvo išplatinta 2018 metais.
32 puslapių dokumente paprastomis iliustracijomis išdėstytos Šiaurės šalims kylančios grėsmės, įskaitant karinius konfliktus, stichines nelaimes, kibernetines ir teroristines atakas. Jame pateikiami patarimai, kaip visam tam pasirengti, pavyzdžiui, turėti ilgai negendančių maisto produktų ir geriamojo vandens atsargų. Atnaujintoje 2024 metų brošiūros versijoje daugiau dėmesio skiriama ir karo pasirengimui.
Suomijos skaitmeninėje brošiūroje taip pat yra aiškinama, kaip vyriausybė ir prezidentas reaguotų ginkluoto užpuolimo atveju, yra pabrėžiama, kad Suomijos valdžios institucijos yra „gerai pasirengusios savigynai“.
Norvegai neseniai irgi gavo lankstinuką, kuriame raginama pasirengti savarankiškai išgyventi sunkumus bent savaitę: tokia rekomendacija pateikiama ekstremalių oro sąlygų, karo ir kitų grėsmių atveju. Vasarą Danijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra pranešė, kad elektroniniu paštu suaugusiems danams išsiuntė išsamią informaciją apie vandenį, maistą ir medikamentus, kurių jiems prireiktų trims dienoms išgyventi krizę.
Lietuvoje taip pat vis garsiau kalbama apie pasirengimą galimam karui ar kitoms netikėtoms krizėms. Dar iki šių metų pabaigos maždaug 900 tūkst. šalies gyventojų turėtų gauti specialų leidinį „Jei krizė arba karas: kaip elgtis“. Šiame leidinyje bus pateikiami patarimai, kaip pasiruošti krizinėms situacijoms ir vadinamai dienai X, taip pat, kaip įsitraukti į valstybės gynybą.
