<h2>Rugpjūčio pabaigoje siekiama atlikti bandomąjį milžiniškos Mėnulio raketos skrydį</h2>
<p>Kosmoso naujienos ir vėl staiga apskriejo pasaulį: per Apollo 11 nusileidimo į Mėnulį 53-iąsias metines, NASA trečiadienį paskelbė, jog rugpjūčio pabaigoje planuoja paleisti milžinišką raketą[1]. Iš pradžių NASA atliks daugiau nei mėnesį truksiantį bandomąjį skrydį į Mėnulį su trimis manekenais, bet be astronautų jau rugpjūčio 29 d. Taip pat yra dvi paleidimo datos, numatomos rugsėjo pradžioje.</p>
<p>Tiesa, misija „Artemis“ bus pirmoji iš virtinės skrydžių, per kuriuos JAV siekia sugrąžinti į Mėnulį žmones, įkurti ten ilgalaikę bazę ir, remdamasi sukaupta patirtimi, suplanuoti pirmąjį astronautų skrydį į Marsą.</p>
<p>Jimas Free'as, asocijuotasis administratorius, atsakingas už tyrinėjimo sistemų kūrimą, taip pat pažymėjo, kad bandomasis skrydis yra numatytas remiantis „Artemis“ programa, skirta grįžti į Mėnulį.</p>
<blockquote>
<p>Jis taipogi nurodė, kad ankstyviausios datos, kada galėtų būti paleista didžiulė nešančioji raketa „Space Launch System“ (SLS) ir kapsulė „Orion“, yra rugpjūčio 29-oji, rugsėjo 2-oji ir rugsėjo 5-oji.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nasa-7cz6bwjdlds-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sprendimas buvo priimtas atlikus galutinius raketos patikrinimus Kenedžio kosminiame centre Floridoje </h2>
<p>Buvo atliktas įrenginio taisymas po praėjusio mėnesio bandymo per NASA pakartotines paleidimo repeticijas, kadangi išryškėjo degalų nuotėkis ir kitos techninės problemos. Tačiau NASA pareigūnai dar trečiadienį patikino žurnalistus, kad problemos buvo išspręstos ir bandymai beveik baigti.</p>
<p>Visgi paleidimo datos gali kiek nukrypti, priklausomai nuo nepastovių Floridos orų bei problemų, kurios gali kilti prieš raketai grįžtant į vietą rugpjūčio 18 d.</p>
<blockquote>
<p>„Mes būsime atsargūs“, – sakė žvalgymo sistemų plėtros vadovas.</p>
</blockquote>
<p>Įdomu tai, jog 98 metrų aukščio raketa ir „Orion“ kapsulė yra aukštesnės už Laisvės statulą. Na, o jei pastarųjų kelionė į Mėnulį ir atgal bus sėkminga, astronautai galėtų įlipti į laivą jau 2023 m., ir nusileisti 2025 m.</p>
<p>Paskutiniai tokio tipo bandymai buvo atlikti birželį ir išpildė 90 proc. iškeltų uždavinių[2]. Tuo tarpu „Artemis 1“ turėtų apskrieti Mėnulį per misiją, truksiančią 4–6 savaites.</p>
<h2>Kapsulės skrydis būtų ilgiausia kosminė kelionė</h2>
<p>Kapsulės skrydis nesusijungus su kokiu nors kitu aparatu būtų ilgesnės trukmės negu bet kurio kito iki šiol paleisto erdvėlaivio. Į Žemę ji grįžtų leisdamasi didesniu greičiu ir labiau įkaisdama negu kuris nors kitas pilotuojamas aparatas. SLS taip pat turi iškelti keletą nedidelių palydovų „CubeSats“ eksperimentams kosmose.</p>
<p>„Artemis“ misijos vadovas Mike'as Sarafinas žurnalistams sakė, jog pagrindinis uždavinys – pademonstruoti „Orion“ karščio skydo veikimą skrydžio į Mėnulį sąlygomis. Kadangi grįždama kapsulė skries apie 39,4 tūkst. km per valandą greičiu, įskriejus į atmosferą jos karščio skydas įkais iki temperatūros, tik perpus mažesnės negu Saulės paviršiuje.</p>
<p>Nepaisant to, antrasis uždavinys – pademonstruoti, kad raketa ir kapsulė yra tinkamos skrydžiams ir gali atlikti visus reikiamus manevrus. Galiausiai NASA sieks susigrąžinti vandenyne nusileisiančią „Orion“ ir kruopščiai ją patikrinti.</p>
<p>Akivaizdu, jog „Artemis 2“ bus pirma pilotuojama misija. Per ją įgula apskries Mėnulį, bet jame nenusileis.</p>
<blockquote>
<p>Per trečiąjį šios programos skrydį ties Mėnulio Pietų ašigaliu pagal planą turėtų išsilaipinti pirmoji moteris bei pirmasis tamsiaodis, – galime didžiuotis, jog atliksime šiuos milžiniškus šuolius žmonijos labui.</p>
</blockquote>
<h2>Marse – keistas radinys, panašus į puoštą iš siūlų, kuris dingo kone iš karto </h2>
<p>Planuojamas kapsulės skrydis – ne vienintelės intriguojančios NASA naujienos.</p>
<p>Štai praėjusią savaitę pasklido žinia, kad Marse buvo padaryta nuotrauka, kurioje užfiksuotas keistas radinys, kuris šios planetos smėlyje atrodo tarsi žvejybinio tinklo atplaiša, nors NASA mokslininkų žiniomis, Marse dar nėra siūlų gamyklų ar kažko panašaus[3].</p>
<p>NASA marsaeigis „Mars Perseverance“ gavo nuotraukas naudodamas priekinę dešinę ir priekinę kairiąją pavojaus išvengimo kamerą A. Ir štai, populiarioji teorija teigia, kad radinys yra vienos iš misijų nuolauža, mat tai ne pirmas kartas, kai marsaeigis aptinka įvairių rūšių atliekas Marse, likusias ir besiplaikstančias planetoje po marsaeigių nusileidimo misijų.</p>
<p>Pavyzdžiui, birželio mėnesį „Perseverance“ komanda tviteryje paskelbė, jog aptiko šiluminės antklodės gabalą, kuris galėjo likti nuo roverio nusileidimo etapo. (Pastaroji yra naudojama temperatūrai kontroliuoti.)</p>
<p>Kita vertus, stebina tai, kad visa tai nutiko maždaug už 2 km.: galbūt šį gabalą nupūtė vėjas? Vis tik manoma, kad susipynęs virvelės gumulėlis buvo atpūstas Marso vėjų ir stabtelėjo ties pačiu marsaeigiu. Vėliau, po kelių dienų, darytose nuotraukose to paties gniutulo toje pačioje vietoje jau nebebuvo.</p>
<p>Ir iš tiesų, šis atrastas susipynusios virvės gniutulas yra įrangos, skirtos marsaeigio nusileidimui, tarkim, parašiuto ar kitos nusileidimo įrangos pakopos, dalis. Kad ir kurios dalies atplaiša tai bebūtų, žinoma, kad ji palikta nusileidimo Marse 2021-ųjų vasarį metu. Joje galima įžiūrėti, kad susipynusi virvelė yra itin maža, palyginus su marsaeigio ratais ar robotinės rankos dalimi. </p>
