<h2>Aptikti paslaptingos raketos sudužimai Mėnulyje</h2>
<p>NASA paskelbė, kad šių metų pradžioje į Mėnulį nukrito nežinomos nacionalinės kilmės raketa, sukeldama retą dvigubo kraterio susidūrimą su paviršiumi[1]. Kai tai įvyko, buvo aptikti du krateriai, kurių rytinis buvo maždaug 18 metrų skersmens, o vakarinis krateris – apie 16 metrų skersmens.</p>
<p>Teigiama, jog dvigubas krateris galėjo susidaryti, nes raketa kiekviename jo gale laikė didelę masę. Tai neįprasta, nes dažniausiai raketa didžiąją savo masės dalį laiko viename gale, kur yra ir varikliai.</p>
<p>Tarp kitko, NASA pridūrė, kad nė vienas žinomas raketos kūnas niekada nesuformavo dvigubo kraterio. Na, o kadangi raketos kūno kilmė lieka neaiški, dvigubas kraterio pobūdis galiausiai gali parodyti jos tapatybę[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mike-kiev-opzk_hvwo9q-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Labiausiai gluminančios Visatos paslaptys apima kapines, esančias Mėnulyje</h2>
<p>Mėnulio fazių ritmas vadovavo ir vadovauja žmonijai tūkstantmečius. Pavyzdžiui, kalendoriniai mėnesiai, galima sakyti, yra lygūs laikui, kurio reikia pereiti nuo vienos pilnaties iki kitos[3]. Tačiau Mėnulio orbita ir fazės gali atrodyti išties paslaptingai.</p>
<p>Tarkim, šis visada rodo mums tą patį „veidą“, bet jo dydis nuolatos keičiasi, nes tai, kiek Mėnulio matome, priklauso nuo jo padėties Žemės bei Saulės atžvilgiu. Bet kokiu atveju, pastarasis, sudarydamas šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį Žemės dydžio, daro didelį poveikį mūsų planetai ir netgi gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis gyvybę.</p>
<p>Kalbant apie minėtos planetos atsiradimą, yra įvairių teorijų apie tai, tačiau kai kurie įrodymai rodo, jog Mėnulis susidarė, kuomet didžiulis susidūrimas nuplėšė pirmykštės išlydytos Žemės gabalą, į orbitą išsiųsdamas žaliavas Mėnuliui. (Mokslininkai teigia, kad susidūręs objektas greičiausiai buvo maždaug 10 % Žemės masės arba Marso dydžio.)</p>
<p>Kadangi Žemė ir Mėnulis yra labai panašios sudėties, kai kurie mokslininkai padarė išvadą, jog smūgis turėjo įvykti praėjus maždaug 95 milijonams metų po Saulės sistemos susidarymo (manoma, kad Saulės sistema yra 4,6 milijardo metų senumo). Kita vertus, nors ši teorija dažniausiai žinoma kaip pagrindinė, taipogi yra keletas kitų mėnulio formavimosi idėjų.</p>
<p>Galų gale, įdomybės apima ne tik planetos kildinimo „pradžiamokslį“, bet ir smalsumą keliančią idėją, susijusią su ten esančiomis kapinėmis: kosmoso šiukšlės, patekusios į avariją arba paliktos 12 astronautų, apsilankiusių ten nuo 1969 m., sudaro apleistus palydovus, panaudotas raketas, fotoaparatus, kuprines bei golfo kamuoliukus[4].</p>
<p>Visgi tai yra vienas liūdnesnių mėnulio faktų, kadangi tarp pastarųjų taip pat yra ir Eugene'o Shoemakerio, vieno iš planetų mokslo srities įkūrėjų, pelenai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/federico-di-dio-photography-qi6ditsemsi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mėnulio paviršiuje aptikti ir vandens pėdsakai</h2>
<p>Nuolatiniai žvalgybos stebėjimai parodė, kad vandens yra daugiau šlaituose, nukreiptuose į Mėnulio pietų ašigalį, nors mokslininkai perspėja, jog jo kiekis yra panašus į ypač sausą dykumą. Galiausiai, jūsų žiniai, Mėnulyje dargi aptikta ir šimtai duobių, kuriose vieną dieną neva galėtų gyventi tyrinėtojai.</p>
<p>Derėtų paminėti, kad ši planeta turi itin ploną atmosferą, dėl ko dulkių sluoksnis arba tam tikri pėdsakai gali netrukdomi stovėti (išlikti) šimtmečius. Na, o be atitinkamo atmosferos sluoksnio šiluma, kaip žinia, nesilaiko šalia paviršiaus, todėl temperatūra vietomis labai skiriasi: dienos metu saulėtoje pusėje ji gali siekti 134° C; naktinėje pusėje atšąla iki minus 153° C.</p>
<p>Įdomu dar ir tai, jog Mėnulio trauka lėtina Žemės sukimąsi, o tai yra žinoma kaip potvynių stabdymas, dėl kurio mūsų dienos trukmė pailgėja 2,3 milisekundėmis per šimtmetį. Tuo tarpu energiją, kurią praranda Žemė, pasiima Mėnulis, padidindamas savo atstumą nuo Žemės, kas reiškia, kad Mėnulis kasmet nutolsta maždaug 3,8 centimetrais.</p>
<p>Mėnulio gravitacinė trauka galėjo būti esminis veiksnys, jog Žemė ilgainiui taptų tinkama gyventi vieta. Kita vertus, pastarasis nuo šios sąveikos nepabėga nepažeistas, mat kai kurie tyrimai rodo, kad Žemės gravitacija ištempė Mėnulį į keistai iškreiptą formą.</p>
<p>Galų gale, nors Jungtinės Valstijos į Mėnulio orbitą ir paviršių išsiuntė astronautus dar septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, ši paslaptinga planeta tebėra vienintelis nežemiškas kūnas, kurį kada nors aplankė žmonės.</p>
