NASA aptiko pačią didžiausią kada nors atrastą kometą

Dangaus kūnų stebėjimas
Stebėdami įvairias kometas mokslininkai gali apskaičiuoti jų dydį. Ganapathy Kumaro/Unsplash nuotrauka

<h2>Įspūdingo dydžio kometa labiausiai priartės prie Žemės 2031 metais</h2>
<p>NASA Hablo (ang. Hubble) kosminis teleskopas nustatė didžiausios ledinės kometos branduolio, kurį kada nors matė astronomai, dydį. Numatomas skersmuo yra maždaug 130 kilometrų, todėl ši kometa yra didesnė nei Rodo sala. Be to, minėtas branduolys yra maždaug 50 kartų didesnis nei dauguma žinomų kometų. Apskaičiuota, kad jos masė yra stulbinančiai didelė – net 500 trilijonų tonų. Tai reiškia, kad savo mase ji yra šimtą tūkstančių kartų didesnė už įprastas kometas, randamas daug arčiau Saulės.</p>
<p>Ši įspūdingo dydžio kometa, pavadinta C/2014 UN271, arba tiesiog Bernardinelli-Bernstein, nes ją aptiko astronomai Pedro Bernardinelli ir Gary Bersteinas.</p>
<p>Kometa pirmą sykį buvo pastebėta dar 2010 metais, kai nuo Saulės buvo nutolusi maždaug tokiu atstumu kaip Neptūnas. Nuo tada ji buvo intensyviai tiriama įvairiais teleskopais ir pagaliau pavyko įvertinti jos dydį. Makao mokslo ir technologijos universiteto tyrėjas Man-To Hui neslėpė džiaugsmo[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Tai nuostabus objektas, atsižvelgiant į jo aktyvumą, kai jis dar taip toli nuo Saulės. Manėme, jog kometa gali būti gana didelė, bet mums reikėjo geriausių duomenų, kad tai patvirtintumėme.“</p>
</blockquote>
<p>Kometa skrieja nuo Saulės sistemos krašto didesniu nei 35 400 km/h greičiu. Tačiau NASA informuoja, jog pagrindo nerimauti, kad rekordinis dangaus kūnas kada nors atsitrenks į Žemę, tikrai nėra. Prie mūsų planetos kometa labiausiai priartės 2031 metais, bet net ir tada ji bus nutolusi nuo Saulės panašiu atstumu kaip Saturno planeta, tad jokio realaus pavojaus nėra.</p>
<h2>Išmatuoti tikrąjį kometos dydį nėra taip paprasta</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hubble_comet_c_2014_un271.png" alt="" /></p>
<p>Ankstesnė rekordininkė buvo 2002 metais atrasta kometa, pavadinta C/2002 VQ94. Jos branduolio skersmuo siekė kiek daugiau nei 96 kilometrus. Kalifornijos universiteto planetų mokslo ir astronomijos profesorius Davidas Jewittas, kalbėdamas apie naująją kometą, sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Ši kometa yra tiesiogine ta žodžio prasme tik ledkalnio viršūnė daug tūkstančių kometų, kurios yra per silpnos, jog jas būtų galima matyti labiau nutolusiose Saulės sistemos dalyse. Visada įtarėme, jog ši kometa turi būti didelė, nes ji tokia ryški tokiu dideliu atstumu [nuo mūsų]. Dabar patvirtiname, jog taip ir yra.“</p>
</blockquote>
<p>Tam, kad būtų kuo aiškiau išmatuotas kometos dydis, buvo panaudotas Hablo kosminis teleskopas, kuris savo galimybėmis smarkiai lenkia visus antžeminius teleskopus. Kometos matavimas buvo gan keblus, nes yra sunku atskirti kietąjį branduolį nuo jį gaubiančios didžiulės dulkėtos komos – migloto apvalkalo, susidarančio kometai skriejant arti Saulės.</p>
<p>Iš tiesų, net ir dabar kometa yra per toli, jog būtų įmanoma vien vizualiai nustatyti tikrąjį branduolį. Tačiau pasitelkiant Hablo kosminio teleskopo nuotraukas ir kompiuterines programas pavyko apskaičiuoti tikėtiną branduolio dydį. Žinoma, mokslininkai ketina ir toliau aktyviai stebėti bei tyrinėti šią kometą, kuri gali suteikti dar daugiau žinių apie dangaus kūnus.</p>