V. Benkunskas vilniečius kviečia kultūringai panaktinėti
Sunku pasakyti, kad „geryklos“ (arba kitaip – barai) yra taip toli nutolusios nuo „dainyklų“ (įsivaizduokite karaoke vakarus po pasisėdėjimo bare). Tačiau sostinės meras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad naktinis Vilnius nėra tik apie vakarėlius, todėl nusprendė iš vilniečių lėšų „transformuoti“ net 17 vietinių gyventojų pamėgtų naktinių klubų ir barų į dainyklas, kad būtų galima vakaroti kultūringai. Tiesa, šiam tikslui vystyti buvo net įsteigtas specialus Vilniaus naktinis biuras.
Vilniaus meras dabar skelbia sostinę vedantis Londono ir Berlyno naktinio gyvenimo trajektorija ir net neabejoja, kad naujose „dainyklose“ gyventojai ne tik atras naujus garsus, idėjas, bendraminčius, bet ir esą prisidės prie naktinės miesto kultūros formavimosi[1].
„Pirmą kartą Vilniaus istorijoje miestas finansiškai remia naktinės kultūros erdves, suteikiant joms dainyklų statusą – šiandien dainyklomis tampa net 17 vilniečių pamėgtų barų ir klubų. Šiose dainyklose ne tik vyks unikalūs renginiai, tačiau ir bus pasirūpinama naktinėtojų gerove.
Dainyklų (arba „grassroots“) konceptas užaugino ne vieną garsų kūrėją Londone ir Berlyne, tad tikiu, tikrai bus puikiu kultūros katalizatoriumi ir Vilniuje.“ – rašė V. Benkunskas.
Projektą kuruoja prieš keletą metų įsteigtas Vilniaus naktinis biuras
Nurodoma, kad dainyklų projektą kuruoja Vilniaus naktinis biuras, kuris dainyklas apibūdina kaip „kultūrinę erdvę, skirtą eksperimentiniams pasirodymams ir inovatyviems renginiams, siekiantiems pralaužti nustatytas menines ribas ir skatinti išraiškos įvairovę“[2].
„Dainyklų verslo struktūra yra trapi, dažnai susidurianti su finansiniais, reguliaciniais ir konkurenciniais iššūkiais, tad jų veikla dažnai grindžiama valdytojų entuziazmu. Šios vietos skiriasi nuo pelno siekiančių verslų tuo, kad didelį dėmesį skiria kultūrinei vertei kurti.“ – rašo Vilniaus naktinis biuras.
O štai, jei dar neteko girdėti apie tokią viešąją įstaigą kaip antai Vilniaus naktinį biurą, pristatome ir jį. Rekvizitai.lt duomenimis, biurui vadovauja Laura Vaišnorė, o pats biuras duris atvėrė 2023-aisiais.
Šiuo metu čia dirba 4 asmenys, vidutinis darbo užmokestis siekia 2 886,83 eurus. Tiesa, dar 2024-ųjų gruodį čia dirbantieji uždirbo kone perpus daugiau – vidurkis siekė 4 745,54 eurus[3].
Tiesa, kaip nurodoma, tokio biuro veikla esą naudinga visiems vilniečiams, mat biuras prisideda ir prie naktinio triukšmo valdymo.
„Skaičiuojame, kad daugiau nei 6 proc. vilniečių dirba naktį veikiančiuose įstaigose ar įmonėse: baruose, naktiniuose klubuose, koncertinėse įstaigose. Tokia veikla kasmet generuoja daugiau nei 165 mln. eurų pajamų. Planuojame, kad strategiškai valdoma naktinė ekonomika įtrauks įvairaus amžiaus, socialinių veiklų ir užimtumo žmones“, – prieš keletą metų teigė tuometinė sostinės vicemerė Simona Bieliūnė[4].
Minios psichologiją V. Benkunskas gerai įvaldęs
O štai dar praėjusią savaitę tas pats V. Benkunskas į sceną žengė su gerai pažįstamu triuku – iš pradžių paskelbia nepopuliarią naujieną, o netrukus apsimeta išgirdęs miestelėnų balsą.
Tąkart dėmesio centre atsidūrė viešojo transporto reforma. Pranešęs apie 30 minučių bilieto naikinimą, meras galiausiai „persigalvojo“ – bilietas liks. Tik yra vienas kabliukas – kainuos beveik tiek pat, kiek valandinis.
Tuo pačiu metu, kol vilniečiai suka galvas dėl bilietų kainų, savivaldybė pradeda ambicingą – ir brangų – miesto „žalinimą“. Skamba gražiai: daugiau maršrutų, švaresni autobusai, pažadas centrinėje dalyje autobuso laukti ne ilgiau nei 10 minučių, o rajonuose – iki 15.
Bet gražūs pažadai kainuoja – planuojama skirti net 2,7 milijardo eurų CO2 mažinimui iki 2030 m. Tikslas? Net 80 % sumažinti išmetamų dujų kiekį. Skeptikai, kaip miesto tarybos narys A. Nemunaitis, klausia – iš kur tokie pinigai?
Kol savivaldybė piešia žalią ateitį, realybėje gyventojai mato visai kitokią žaliąją politiką: kertami sveiki medžiai, retinami parkai, o po gražiais pažadais slepiasi statybų planai – kaip nutiko Žvėryne ar Valakupiuose. Gyventojai vis garsiau kalba apie nenuoseklią miesto valdžios politiką: kai vienoje rankoje – žalieji milijardai, o kitoje – pjūklas.
