Naftos kainos rugsėjį krito 5 proc.

Naftos kainos ženkliai mažėja: tai lemia ekonomika ir politiniai veiksniai

Rugsėjo 2024 m. pradžioje naftos kainos smarkiai sumažėjo: daugiau nei 5 proc. Tai sukėlė nemenką sumaištį pasaulinėse rinkose. Šis kritimas buvo netikėtas, nes pastaruoju metu naftos kainos laikėsi gana stabiliai ar net kilo dėl apribotos pasiūlos.

Antradienį „Brent“ rūšies nafta atpigo 3,77 JAV dolerio, arba 4,9 proc. Prekybos sesiją naftos markė baigė ties 73,75 JAV dolerio už barelį kaina. Žalia nafta nukrito iki žemiausio lygio nuo gruodžio 12 d.

JAV „West Texas Intermediate“ atpigo 3,21 JAV dolerio, arba 4,4 proc., iki 70,34 JAV dolerio už barelį. Tai taip pat žemiausia kaina nuo gruodžio mėnesio^[1].

Manoma, kad tokia rinkos reakcija nėra netikėta ir yra susijusi su bent keliais reikšmingais ekonominiais ir politiniais veiksniais, kurių visuma dabar daro įtaką globalioms naftos kainoms.

Ekspertai spėja: ateityje rinka stabilizuosis, tačiau viskas priklausys nuo pasiūlos

Kaip skelbia CAPEX, antrojo ketvirčio pradžioje žalios naftos kainos sumažėjo daugiau kaip 15 proc. Tai įvyko dėl makroekonominių pokyčių. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad naftos rinkų perspektyvos trečiąjį ketvirtį gana daug priklausys nuo to, ar bus kokių nors ženklų, kad paklausa gali tvariai didėti ir atitikti, kaip atrodo, labai didelę ir dar didėjančią pasiūlą. Kol kas tokių ženklų sunku pastebėti^[2].

Savo ruožtu pasaulinė finansų maklerio įmonė „Emkay“ teigia, kad nerimas dėl naftos paklausos artimiausioje ateityje bus dominuojanti globali problema ir galiausiai paskatins kainas artėti prie 70 JAV dolerių ribos. „Emkay“ taip pat pažymi, kad lėtėjanti paklausa, ypač iš EBPO nepriklausančių šalių, tokių kaip Kinija, kur naftos vartojimas mažėja nuo 2024 m. pradžios, kels nemažai priešpriešos. „Emkay“ akcentuoja ir tai, kad OPEC gebėjimas užtikrinti tiekimą sumažėjo, nes jos dalis pasaulinėje naftos gavyboje sumažės nuo beveik 60 proc. 2012 m. iki 49 proc. 2025 m. I pusmetį.

„Racionalu manyti, kad OPEC gali pereiti prie rinkos dalies gynimo, o tai gali lemti tolesnį kainų mažėjimą“, – teigiama „Emkay“ pranešime.

Be to, spaudimą naftos kainoms didina ir lūkesčiai, kad nuo spalio mėnesio bus padidinta OPEC gavyba, kuria siekiama kompensuoti Libijos naftos gavybos sumažėjimą.

Vis tik, kai kurie ekspertai spėja, kad trečiąjį ketvirtį OPEC narės toliau savanoriškai mažins pasiūlą 2,2 mln. barelių per dieną. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad trečiąjį ketvirtį naftos kainos pasieks aukščiausią lygį, o ketvirtąjį ketvirtį ir kitais metais turėtų mažėti. 

2025 m. rinka turėtų palaipsniui grįžti prie nuosaikaus atsargų kaupimo, o paskutinį šių metų ketvirtį, prognozuojamas pasiūlos augimas iš OPEC nepriklausančių šalių ir tai galimai pradės atsverti pasaulinės naftos paklausos augimą.

Spėjama, kad 2025 m. vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina bus 61 JAV doleris už barelį, o 2030 m. 73 JAV doleriai už barelį. Kai kurie ekspertai taip pat tikisi, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu iškastinio kuro paklausa gali sumažėti, todėl po 5-10 metų naftos kaina gali būti dar mažesnė.

Įtakos turi politiniai reiškiniai ir geopolitinė įtampa

Ekspertai teigia, kad naftos kainai įtakos turi politiniai ir geopolitiniai reiškiniai. Rugpjūčio mėnesį Kinijos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) pasiekė šešių mėnesių minimumą^[3].

Be to, neseniai Kinija pranešė, kad liepos mėnesį pirmą kartą per aštuonis mėnesius sumažėjo naujo eksporto užsakymų ir nurodė, kad rugpjūčio mėnesį naujų būstų kainos augo lėčiausiai šiais metais.

Dar labiau susirūpinimą dėl tiekimo padidino tai, kad pirmadienį Raudonojoje jūroje netoli Jemeno buvo užpulti du naftos tanklaiviai, nors didelės žalos jie nepatyrė.

Be to, Rusijos „Gazpromneft“, Maskvos naftos perdirbimo gamykla, sustabdė vieno padalinio veiklą remontui po gaisro, kilusio sekmadienį dėl bepiločio lėktuvo smūgio. Pernai šis įrenginys perdirbo 11,6 mln. tonų žalios naftos.

Nereikia nuvertinti JAV įtakos

Be to, verta atsiminti ir Jungtinių Valstijų įtaką pasaulinei naftos prekybai. „Goldman Sachs“ neseniai sumažino JAV recesijos tikimybės prognozę nuo 25 proc. iki 20 proc., netrukus po to, kai ją padidino nuo 15 proc.

Po to, kai beveik metus laikėsi 15 proc. tikimybės, „Goldman Sachs“ ir kitų bendrovių ekonomistus išgąsdino silpnesnė, nei tikėtasi, liepos mėnesio darbo vietų ataskaita. Tačiau nuo to laiko mažmeninės prekybos ir bedarbių paraiškų rodmenys gerokai sumažino susirūpinimą, kad didžiausia pasaulio ekonomika artėja prie recesijos arba kad ji jau prasidėjo^[4].

Iš pradžių „Goldman Sachs“ tai nurodė kaip priežastį, dėl kurios padidino ekonomikos nuosmukio tikimybę, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir nurodė, kad tikimybė sumažėjo iki 20 proc., nes naujausiai paskelbti duomenys nerodo „jokių recesijos požymių“.

Be to, manoma, kad naftos kainoms netolimoje ateityje nemažai įtakos turės ir JAV prezidento rinkimai. Politikos ekspertai nurodo, kad per 2024 m. JAV prezidento rinkimus nafta bus itin svarbus vidaus klausimas^[5].

JAV, kaip didžiausia naftos gamintoja ir vartotoja, yra itin glaudžiai susijusi su produktu. Tai akivaizdžiai žino ir kandidatai į prezidentus.

Pavyzdžiui, Donaldas Trumpas pažadėjo ir toliau kaip įmanoma daugiau išgauti naftos ir pažadėjo finansinę pramonės pagalbą. Dėl to su nafta susiję verslai D. Trumpo politinei kampanijai paaukojo 7,3 mln. Eur – tris kartus daugiau nei 2020 m. rinkimų kampanijai.

Tuo tarpu Joe Bidenas savo kadencijos metu bandė sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, nors ir prižiūrėjo vietinės naftos gavybos didinimą ir pažadėjo vairuotojams, kad išlaikys žemas benzino kainas.

Nepaisant to, kad šalyje išgaunama pakankamai naftos, kad būtų padengtas jos suvartojimas, JAV ir toliau prekiauja nafta visame pasaulyje.

2015 m. Kongresas nubalsavo už tai, kad būtų panaikinti keturis dešimtmečius galioję Amerikos žalios naftos eksporto ribojimai, todėl JAV bendrovės gali parduoti savo naftą didžiausią kainą pasiūliusiam tarptautiniam pirkėjui.

Tačiau kai kurios JAV naftos perdirbimo gamyklos gali dirbti tik su tam tikros rūšies žalia nafta, kurią tenka importuoti. Nei tarptautiniai įvykiai, nei sprendimai dėl gamybos užsienyje nepriklauso tik nuo JAV prezidento, tačiau tai veikia pasaulinės geopolitinės krizės, prie kurių prisideda tiek JAV politikai, tiek ekonomika.