Suprasti akimirksniu
  • Žiniasklaidos naratyvą formuoja turtingieji
  • Milijardai iš B. Geitso fondo nukeliauja į didžiuosius žiniasklaidos kanalus
  • Turtuoliai vis labiau daro įtaką žurnalistikai
Šaltiniai
Žiniasklaida
Turtuoliai vis labiau daro įtaką žurnalistikai. Bank Phrom/Unsplash nuotrauka

Žiniasklaidos naratyvą formuoja turtingieji

Technologijų korporacijos „Microsoft" įkūrėjas Bilas Geitsas dažnai atsiduria sąmokslo teorijų šalininkų taikinyje. Jam metami kaltinimai yra ypač įvairūs: vieni jį kaltina siekiu privatizuoti JAV mokyklas, kiti – planais sučipuoti visus planetos gyventojus. Tačiau, ne visa apie šį verslininką ir filantropą randama informacija yra tokia prieštaringa. Kai kuriais atvejais, atkapstyti faktai kalba patys už save.

Praėjusiais metais JAV kraštutinių kairiųjų naujienų svetainės „Mint Press" žurnalistams pavyko rasti informaciją, kuri įrodo, jog filantropas ir verslininkas B. Geitsas populiariausioms pasaulio žiniasklaidos priemonėms, žiniasklaidos organizacijoms ir žurnalistikos padaliniams skiria gausias finansines dotacijas. 

Tarp žiniasklaidos kanalų, gaunančių nemenkus pinigus iš B. Geitso fondo yra ir CNN, BBC, vokiečių „Der Spiegel" ar prancūzų „Le Monde".

Milijardieriaus lėšos keliauja ir į tarptautines žiniasklaidos asociacijas, kurios vienija kelis šimtus skirtingose pasaulio šalyse veikiančių leidinių.

Tokia informacija tik kursto kalbas apie milžinišką B. Geitso, o kartu ir kitų pasaulio įtakingųjų įtaką globaliai visuomenei. Juk tiesioginis žiniasklaidos kanalų rėmimas veikia jų šališkumą bei objektyvumą, taip prieštaraujant pozicijai, jog demokratinėse visuomenėse žiniasklaida turi būti nepriklausoma. 

Žiniasklaidos naratyvą formuoja turtingieji. Camilo Jimenezo/Unsplash nuotrauka
Žiniasklaidos naratyvą formuoja turtingieji. Camilo Jimenezo/Unsplash nuotrauka

Milijardai iš B. Geitso fondo nukeliauja į didžiuosius žiniasklaidos kanalus

Tai, kad turtingiausi pasaulio žmonės siekia plėsti savo įtakos sferas nėra naujiena. Verslininkai neretai tampa politikais, o politikai staiga pasuka link labdaros ir filantropijos. 

Be to, kai kurie B. Geitso gerbėjai gali ginčytis ir net būti teisūs teigdami, kad B. Geitso finansinės paramos žiniasklaidos kanalams mastas nėra toks didelis palyginti su kitais gerai žinomais turtuoliais. 

Vis dėlto, išnagrinėjusi daugiau kaip 30 000 atskirų dotacijų, „MintPress“ atskleidė, kad Bilo ir Melindos Geitsų fondas žiniasklaidos projektams finansuoti kasmet skiria daugiau kaip 300 mln. JAV dolerių[1].

Tarp šių pinigų gavėjų, kaip jau minėta, yra daugybė skaitomiausių ir įtakingiausių JAV naujienų agentūrų ir kanalų, įskaitant CNN, NBC, NPR, PBS ir „The Atlantic".

B. Geitsas taip pat nešykšti finansinės paramos užsienio naujienų organizacijoms. Dotacijų sulaukia britų BBC, „The Guardian", „The Financial Times" ir „The Daily Telegraph".

Kiti Europos naujienų kanalai taip pat yra susiję su B. Geitso finansais. Skelbiama, kad dotacijas gauna ir prancūzų „Le Monde", vokiečių „Der Spiegel", ispanų „El País", tarptautinis transliuotojas „Al-Jazeera".

Vertinant bendrai, didžiausi dotacijų gavėjai yra NPR ir „The Guardian".

Iš viso B. Geitsas žiniasklaidai skiria bent 319,4 mln. JAV dolerių, tačiau manoma, kad realiai ši suma gali būti gerokai didesnė.

Žiniasklaidos kanalai gautą finansinę „dovanėlę" naudoja skirtingai. Pavyzdžiui, 3,6 mln. JAV dolerių CNN dotacija buvo skirta rengti reportažus apie lyčių lygybę, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims, rengti žurnalistinius straipsnius apie kasdienę nelygybę, su kuria susiduria moterys ir mergaitės visame pasaulyje.

Tuo tarpu laikraštis „Texas Tribune" gavo milijonus visuomenės informuotumui ir įsitraukimui į švietimo reformos klausimus Teksase didinti.

Įdomu ir tai, kad B. Geitsas remia platų tiriamosios žurnalistikos centrų tinklą, taip pat skiria pinigų spaudos ir žurnalistų asociacijoms, pavyzdžiui, Nacionalinei laikraščių leidėjų asociacijai, kuri atstovauja daugiau kaip 200 leidinių.

B. Geitso lėšos pasiekia ir įvairias asociacijas, kurios rengia žurnalistus, taip pat vysto skirtingus žurnalistinius projektus[2].

Milijardai iš B. Geitso fondo nukeliauja į didžiuosius žiniasklaidos kanalus. Carlynn Alarid/Unsplash nuotrauka
Milijardai iš B. Geitso fondo nukeliauja į didžiuosius žiniasklaidos kanalus. Carlynn Alarid/Unsplash nuotrauka

Turtuoliai vis labiau daro įtaką žurnalistikai

Palyginti su kitais technologijų milijardieriais, B. Geitsas nėra tas, kuris žiniasklaidai numeta didžiausias pinigų sumas. Iš tiesų, kai kurie net gali teigti, kad verslininkas ir filantropas naujienoms ir informacijai skiria per mažai.

Pavyzdžiui, kompanijos „Amazon" įkūrėjas, milijardierius Džefas Bezosas dar 2013 m. už 250 mln. dolerių įsigijo laikraštį „The Washington Post". Tai tuomet buvo laikytas ypač akivaizdus siekis paveikti žiniasklaidą.

„eBay" įkūrėjas Pjeras Omidjeras yra įsteigęs bendrovę „First Look Media", kuriai priklauso laikraštis „The Intercept"[3]. Tai taip pat vertinama it tiesioginis poveikis medijos priklausomybei.

Kita vertus, B. Geitso įtaka žiniasklaidai neapsiriboja tik tiesioginėmis dotacijomis. Medijos yra neatsiejamos nuo B. Geitso „Microsoft" ir jos produktų:  „Skype", „Hotmail", „LinkedIn", „Microsoft XBox".

Pasaulio turtingųjų įtakai kasmet tik augant, kalbos apie žiniasklaidos nepriklausomybę demokratiškoje visuomenėje vis dažniau yra nustumiamos į antrą planą.

Dabar jau galime kvestionuoti, ar žiniasklaidos kanalas apskritai gali būti visiškai nepriklausomas. Vis dažniau atrodo, kad atsakymas yra neigiamas.