Energetikos ministerijos drama: Nausėdos veto, Žemaitaičio kaltinimai ir senųjų veikėjų sugrįžimas į sceną
Lietuvoje šiuo metu vyksta naujos Vyriausybės gimimas – kaip ilgas serialas su nuolatine intriga. Tik prezidentas Gitanas Nausėda vėl trumpam sustabdė filmavimą – šįkart dėl Energetikos ministerijos, kurios kėdė atrodo brangesnė už aukso rezervus. Kodėl? Nes būtent ši ministerija, pasak Jo Ekscelencijos, yra nacionalinio saugumo širdis. O gal tiesiog per daug įdomi, kad būtų palikta R. Žemaitaičiui ir jo „Nemuno aušrai“.
Žemaitaitis, žinoma, nepraleido progos dėl to sukelti šurmulį feisbuke – su trenksmu pareiškė, kad čia vyksta tikra kova tarp „energetikų klano“ ir Lietuvos valstybės. Ir dar pridėjo prieskonių: paminėjo „Opus Dei“ – religinę organizaciją, apie kurią paprastai kalbama tyliai, kaip apie kokį Voldemortą. Pasak jo, ši mistinė grupė jau antrą dešimtmetį tampo virveles energetikos ir susisiekimo ministerijose, o paslaptingi jai priklausantieji esą užima strategines pozicijas[1].
Per visą šį laiką Lietuvos energetikos scenoje sukiojosi tie patys veikėjai: Rokas Masiulis, kuris iš energetikos ministro persikėlė į susisiekimo sferą ir dabar sėdi „Litgrid“ viršūnėje; Dainius Kreivys, jau išeinantis iš scenos, bet dar prisimenantis laikus, kai pats buvo ministerijos bosas; ir, žinoma, Žygimantas Vaičiūnas – „universalus kareivis“, kuris keitė politines vėliavas greičiau nei kai kas kepurę, bet visada sugebėjo išlikti arčiau energetikos valdžios lizdo.
Karaliaus puota už mokesčių mokėtojų pinigus?
Ir štai advokatų kontora „TGS Baltic“ (dabar gražiai persivadinusi į TEGOS) – lyg paslaptingas veikėjas iš detektyvo – vis pasirodo laiku ir vietoje, kai tik reikia pasirašyti naują pelningą sutartį. Per kelerius metus ši kontora iš valstybės užsakymų uždirbo solidžias sumas, o sąskaitas, kaip ir visame „pelningame“ versle apmoka ne kas kitas, o tie, kurie ta paslauga naudojasi mažiausiai arba ja visai nesinaudoja – šiuo atveju mokesčių mokėtojai.
Teismų maratonai – atskiras šio politinio serialo sezonas. „Gazprom“ byla? Baigėsi tuo, kad Lietuva išleido daugiau kaip 10 mln. eurų savo advokatams ir dar turėjo sumokėti už „Gazprom“ teisininkų darbą – tai jau klasikinis pralaimėjimo menas.
„Veolia“ byla? Lietuva gavo 35 mln. eurų, bet beveik pusė jų iškart atiduota advokatams. Valstybė liko su trupiniais, o advokatų veidus papuošė plačios šypsenos.
Prezidentūra dabar žiūri į Energetikos ministeriją kaip į Šventąjį Gralį – į ją neįleis bet ko. Bet Pandoros skrynia dar galutinai neatverta, nes liko neatsakytų klausimų: pavyzdžiui, ar socialdemokratai tikrai norėjo ministeriją atiduoti Žemaitaičiui, ar tiesiog norėjo, kad jis garsiai išrėktų tai, ko patys nedrįsta pasakyti?
Kol jie visi kovoja dėl posto, eiliniams gyventojams belieka pasiruošti dar vienam sezonui – pavadinimu „Kas valdys mūsų elektrą ir pinigus?“.
Koalicija atsidūrė ties lūžio tašku
Tuo tarpu ką turi Žemaitaitis – to niekas neištrins. Pavyzdžiui, didžiulis ego, vedantis tik į priekį – politikas atvirai pareiškė, kad yra pasiryžęs laikyti frontą – siūlo tuos pačius kandidatus į energetikos ir aplinkos ministrus, nors prezidentas juos jau kartą atmetė. Partija laikosi nuomonės, kad keisti pavardžių nėra jokio reikalo, tarsi tai būtų principo reikalas.
Premjerė Inga Ruginienė laikosi atsargesnės pozicijos – ji nebenori vėl tempti tų pačių kandidatūrų į Prezidentūrą, o socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius atvirai nerimauja, kad laikas tirpsta. Vyriausybės programa turi būti patvirtinta rugsėjo pabaigoje, bet dvi ministerijos vis dar be nuolatinių vadovų.
Tuo metu Žemaitaitis dar labiau kaitina atmosferą – užsimena apie interpeliaciją krašto apsaugos ministrei D. Šakalienei, nors valdantieji tai vertina kaip politinį triuką, o ne rimtą grėsmę.
„Aušrietis“ A. Skardžius gali tapti naujuoju energetikos ministru
Tuo tarpu Artūras Skardžius, pastaruoju metu dažnai minimas politinio skandalo kontekste, gali tapti nauju kandidatu į energetikos ministro postą. Tačiau jo šeimos verslo ryšiai kelia klausimų dėl skaidrumo.
STT ir Seimo Antikorupcijos komisija tiria Skardžiaus šeimos energetikos projektus Lietuvoje ir užsienyje: jo žmona paskolino 100 tūkst. eurų Baltarusijos bendrovei „Investenergostroi“, kuri elektrą parduoda itin dideliais tarifais, finansavimą jai suteikė „Gazprom“ bankas.
Lietuvoje šeima gauna pajamas iš vėjo elektrinių nuomos Šilutės rajone, o senesni sandoriai su rusiško kapitalo investicijomis kelia klausimų apie galimus interesų konfliktus ir naudos gavimą politiko sprendimams.
Nepaisant viešų klausimų apie finansinius ryšius ir galimą įtaką, „Nemuno aušros“ frakcija teigia, kad Skardžius yra kompetentingas ir patyręs energetikos srityje, atitinka visus reikalavimus bei neturi praeities „įtartinų istorijų“.
Frakcijos vadovai vertina jo patirtį kaip lemiamą faktorių, leidžiantį užtikrinti frakcijos kontrolę sektoriuje, ypač po prezidento atmetimų ankstesniems kandidatams.
