„Northwoods“: slaptas Pentagono planas surengti išpuolius ir apkaltinti Kubą

Operacija „Northwoods“: Pentagono planas sukurti pretekstą karui su Kuba

1962 m. JAV karinėje vadovybėje buvo parengtas „Northwoods“ pasiūlymas: surengti provokacijas, atsakomybę priskirti Kubai ir pateisinti karinę intervenciją. Dokumentas autentiškas. Pasiūlymas liko neįgyvendintas.

Šios istorijos svoris slypi jos oficialume. Karo preteksto kūrimas buvo svarstomas institucijoje, kurios sprendimai galėjo paveikti milijonų žmonių gyvenimą. Kartu istorinis tikslumas reikalauja atskirti pasiūlymą, jo politinį svarstymą ir veiksmus, kuriuos kas nors iš tikrųjų atliko. Šių skirtumų ištrynimas sensaciją sustiprina, tačiau istoriją iškreipia.

Kiaulių įlankos nesėkmė paskatino naują kovos su Castro etapą

1959 m. Kubos revoliucija nuvertė Fulgencio Batistos valdžią. Fidelio Castro vadovaujama vyriausybė nacionalizavo JAV ekonominį turtą ir suartėjo su Sovietų Sąjunga. Vašingtone šie pokyčiai buvo vertinami kaip grėsmė JAV interesams ir Sovietų įtakos plėtra arti Amerikos krantų.

1960 m. prezidentas Dwightas Eisenhoweris pavedė Centrinei žvalgybos valdybai (CIA) rengti Castro valdžios nuvertimo planą. Prezidento pareigas perėmęs Johnas F. Kennedy’is leido tęsti invazijos projektą. CIA apmokyti ir finansuoti Kubos emigrantai 1961 m. balandžio 17 d. išsilaipino Kiaulių įlankoje. Castro pajėgos juos įveikė per 2 dienas. Nesėkmė sustiprino Kubos valdžią ir paskatino JAV administraciją persvarstyti savo veiksmus.

1961 m. lapkritį pradėta slapta programa „Mongoose“. Jos priemonės apėmė propagandą, žvalgybą, sabotažą, paramą ginkluotai opozicijai ir politinį destabilizavimą. Dalis veiksmų buvo vykdoma 1962 m., tačiau svarbiausias tikslas – pašalinti Castro režimą – liko nepasiektas. Šioje aplinkoje atsirado „Northwoods“ pasiūlymai.

Kas rengė „Northwoods“ ir kur šioje istorijoje buvo CIA

1962 m. kovo 13 d. Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Lymanas Lemnitzeris gynybos sekretoriui Robertui McNamarai pateikė memorandumą „JAV karinės intervencijos Kuboje pateisinimas“. Jis buvo pažymėtas kaip itin slaptas ir pateiktas kaip preliminarūs planavimo pasiūlymai.

CIA ryšį su šia istorija paaiškina „Mongoose“ struktūra. Programą koordinavo generolas Edwardas Lansdale’as, derinęs CIA, Valstybės departamento ir Gynybos departamento veiklą. CIA viduje už ją buvo atsakinga Williamo Harvey’io vadovaujama „Task Force W“. Bendrą priežiūrą vykdė speciali tarpžinybinė grupė, kurioje dalyvavo ir prezidento brolis, generalinis prokuroras Robertas Kennedy’is.

Todėl visos istorijos sutraukimas į frazę „CIA operacija“ sumaišo skirtingas atsakomybės grandis. CIA dalyvavimas platesnėje programoje yra dokumentuotas. „Northwoods“ pasiūlymą pateikė karinė vadovybė. Institucijų įvardijimas svarbus ir vertinant atsakomybę: už konkretų sprendimą turi atsakyti jo rengėjai bei jį tvirtinę pareigūnai.

Sprogimai, pabėgėliai ir išgalvotas lėktuvo numušimas

Pasiūlymuose numatyta inscenizuoti Kubos pajėgų puolimą Guantánamo bazėje, sukelti sprogimus ir sabotažą. Svarstytas JAV laivo susprogdinimas, apkaltinant Kubą; vienas variantas numatė laivą be įgulos ir išgalvotus žuvusiųjų sąrašus. Taip pat siūlyta teroro kampanija Floridoje bei Vašingtone, pabėgėlių sužeidimai ir parengti Kubos kaltės „įrodymai“.

Dokumente minimas į Floridą plaukiančių kubiečių pabėgėlių laivo nuskandinimas – tikras arba imituotas. Kitame scenarijuje civilinio lėktuvo keleiviai būtų saugiai išlaipinti, o bepiločiu pakeistas lėktuvas sunaikintas, sukuriant Kubos naikintuvų atakos įspūdį. Vadinasi, pasiūlymai apėmė ir inscenizacijas, ir tikro smurto galimybę.

Šių scenarijų politinę logiką galima apibūdinti kaip mėginimą valdyti visuomenės reakciją per tariamą agresiją. Išpuolio vaizdas suteiktų emocinį pagrindą sprendimui, kurio šalininkams reikėjo pateisinimo. Tokiame mechanizme nukentėję žmonės, jų istorijos ir visuomenės pasitikėjimas tampa priemonėmis politiniam tikslui pasiekti.

Kennedy’is pasipriešino karinės intervencijos krypčiai

1962 m. kovo 16 d. Lansdale’o užrašytame susitikimo su prezidentu protokole užfiksuota, kad Lemnitzeris kalbėjo apie kariuomenės intervencijos planus ir galimybę sukurti įtikinamus pretekstus jėgai panaudoti. Kaip pavyzdžiai minėti išpuoliai prieš JAV lėktuvus ir Kubai priskirti veiksmai Lotynų Amerikoje. Kennedy’is griežtai atsakė, kad JAV karinės jėgos panaudojimas nėra svarstomas.

Šis įrašas pagrindžia prezidento pasipriešinimą siūlomai intervencijos krypčiai. Tačiau jo nepakanka teigti, kad Kennedy’is perskaitė kiekvieną „Northwoods“ punktą ir kiekvienam parašė atskirą draudimą. Istorijoje dažnai kartojama glausta formulė „Kennedy atmetė planą“ turėtų būti suprantama atsižvelgiant į šią dokumentų ribą.

Kennedy’io pozicijos taip pat negalima išplėsti iki tariamo visos slaptos veiklos prieš Kubą atsisakymo. Tame pačiame susitikime buvo svarstomos „Mongoose“ gairės, agentų veikla ir Castro valdžios destabilizavimas. Prezidento pasipriešinimas tiesioginei karinei intervencijai egzistavo kartu su administracijos pastangomis pakeisti Kubos politinę padėtį.

Lemnitzerio karjera tęsėsi NATO vadovybėje

Lemnitzerio kadencija Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko poste baigėsi 1962 m. rugsėjo 30 d. Lapkričio 1 d. jis tapo JAV pajėgų Europoje vadovu, o 1963 m. sausio 1 d. – NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu. Šias datas pateikia oficiali JAV karinės vadovybės istorija.

Todėl pasakojimas apie generolą, kuris pateikė planą ir iš karto buvo pašalintas iš visos karinės sistemos, neatitinka jo karjeros eigos. Vien pareigų pasikeitimas taip pat neįrodo konkretaus sprendimo motyvo. Teiginiui, kad paskyrimas ar kadencijos nepratęsimas buvo tiesioginė bausmė už „Northwoods“, reikėtų papildomų dokumentinių įrodymų.

Dokumentų išslaptinimas leido patikrinti istoriją

„Northwoods“ dokumentai visuomenę pasiekė XX a. paskutinį dešimtmetį per Kennedy’io nužudymo dokumentų peržiūros ir išslaptinimo procesą. 2001 m. jų turinį plačiau išgarsino Jameso Bamfordo knyga „Body of Secrets“ ir „National Security Archive“ publikacija. Pastarojoje paskelbtas memorandumas su lydimaisiais dokumentais leidžia tikrinti pasiūlymų turinį tiesiogiai.

„National Security Archive“ yra nepriklausomas tyrimų archyvas George’o Washingtono universitete. Jo nereikėtų painioti su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA). JAV Nacionalinio archyvo kataloge taip pat nurodyta „Northwoods“ byla, apimanti karinės vadovybės siūlymus dėl invazijos į Kubą ir jos pretekstų.

Prieiga prie pirminių dokumentų keičia diskusijos kokybę. Skaitytojas gali patikrinti, kas pasirašė memorandumą, kam jis buvo adresuotas ir kaip apibrėžtas pasiūlymų statusas. Tai leidžia atskirti autentišką planavimo medžiagą nuo vėliau prie jos prilipusių pasakojimų.

Ką ši istorija sako apie karo pretekstus ir valdžios kontrolę

„Northwoods“ atvejis pagrindžia konkretų istorinį faktą: aukščiausio lygio JAV karinė vadovybė oficialiai siūlė provokacijas karui pateisinti. Iš to kyla svarbus politinis klausimas – kokia kontrolė reikalinga institucijoms, kurios disponuoja ginklais, slapta informacija ir galimybe formuoti viešąją nuomonę?

Šios istorijos analizėje būtinos 2 ribos. Pasiūlymo parengimas negali būti prilygintas jo įvykdymui. Vieno dokumentuoto plano egzistavimas taip pat nesuteikia įrodymų apie bet kurio kito išpuolio ar karo kilmę. Kiekvienam tokiam kaltinimui reikalingi savi dokumentai, liudijimai ir patikrinama įvykių seka.

„Northwoods“ palieka pakankamai rimtą klausimą ir be papildomų sensacijų: kaip valstybės institucijoje atsiranda sprendimas, pagal kurį žmonių baimė, galimas kraujo praliejimas ir suklastota atsakomybė tampa karo planavimo medžiaga? Atsakymo paieška prasideda nuo tiksliai įvardytų veikėjų, viešų dokumentų ir valdžios sprendimų kontrolės.

Šaltiniai

Jungtinio štabų vadų komiteto memorandumas „Justification for US Military Intervention in Cuba“, 1962 m. kovo 13 d. – originalus dokumentas (PDF).

JAV Valstybės departamento Istoriko biuras: Kiaulių įlankos invazija ir jos pasekmės, 1961–1962 m..

Edwardo Lansdale’o memorandumas apie susitikimą su prezidentu Kennedy, 1962 m. kovo 16 d..