Grožio injekcijos be gydytojo: populiarios procedūros salonuose gali baigtis rimtomis komplikacijomis

Grožio injekcijos Lietuvoje laikomos medicininėmis procedūromis, tačiau jas siūlo ir tam teisės neturintys specialistai

Lūpų putlinimas, raukšlių korekcija, mezoterapija ir kitos estetinės procedūros tapo įprasta grožio industrijos dalimi. Socialiniuose tinkluose gausu pasiūlymų, žadančių greitą rezultatą ir palyginti nedidelę kainą. Tačiau už patrauklių nuotraukų bei reklamuojamų procedūrų gali slypėti problema: ne kiekvienas grožio specialistas turi teisę atlikti medicinines injekcijas, o komplikacijų atveju pacientui gali prireikti skubios gydytojų pagalbos.

2026 m. birželį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba dar kartą perspėjo gyventojus apie neteisėtai teikiamas intervencines estetinės medicinos paslaugas. Tarnyba sulaukia skundų dėl nekokybiškai atliktų procedūrų, o juos nagrinėjant paaiškėja, kad paslaugą teikęs asmuo neturėjo reikiamos kvalifikacijos arba pati įstaiga nebuvo licencijuota atitinkamai veiklai.

Tokie atvejai nėra vien formalus licencijavimo taisyklių pažeidimas. Botulino toksino ir hialurono rūgšties preparatų injekcijos susijusios su konkrečiomis medicininėmis rizikomis. Netinkamai atlikta procedūra gali sukelti infekciją, kraujotakos sutrikimą, audinių pažeidimą ar kitų komplikacijų. Retais atvejais hialurono rūgšties užpildų injekcijos gali baigtis net negrįžtamu regėjimo praradimu.

Lietuvoje nėra viešai paskelbtos išsamios statistikos, kuri leistų patikimai nustatyti, kiek tokių komplikacijų kasmet patiriama būtent nelegaliai veikiančiuose grožio salonuose. Todėl atskirus institucijų nustatytus pažeidimus reikėtų skirti nuo viso estetinės medicinos sektoriaus veiklos vertinimo.

Botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijas gali atlikti tik atitinkamą licenciją turintys gydytojai

Lietuvos teisės aktai aiškiai apibrėžia, kas gali atlikti intervencines estetinės medicinos procedūras. Botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras pagal savo profesinę kompetenciją gali atlikti gydytojai dermatovenerologai ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai.

Gydytojams veido ir žandikaulių chirurgams bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgams suteikta teisė atlikti botulino toksino ir užpildų injekcijas veido bei kaklo srityje. Visi šias paslaugas teikiantys gydytojai turi turėti galiojančią atitinkamos profesinės kvalifikacijos licenciją, o procedūros privalo būti atliekamos sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje reikiamą licenciją.

Bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacija tokios teisės nesuteikia. Nors slaugytojai pagal savo kompetenciją gali atlikti įvairias medicinines injekcijas, tai nereiškia, kad jiems leidžiama savarankiškai teikti intervencines estetinės medicinos paslaugas. Šios teisės taip pat nesuteikia kosmetologo diplomas, grožio akademijos pažymėjimas ar gamintojo organizuotų injekcijų kursų baigimo sertifikatas.

Šis skirtumas buvo įtvirtintas ir teismų praktikoje. 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kosmetologė buvo pripažinta kalta dėl neteisėto profesinės veiklos vykdymo. Moteris atliko hialurono rūgšties užpildų injekcijas neturėdama tam reikalingos gydytojo kvalifikacijos. Teismas konstatavo, kad kosmetologijos studijų metu įgytos teorinės žinios apie injekcijas nesuteikia teisės šias procedūras atlikti praktiškai.

Grožio salono higienos pasas nesuteikia teisės atlikti medicininių injekcijų

Vienas dažniausių nesusipratimų kyla dėl grožio salonų veiklos dokumentų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras grožio paslaugų teikėjams išduoda leidimus-higienos pasus. Jie patvirtina, kad patalpos ir veiklos sąlygos atitinka nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Tačiau leidimas-higienos pasas nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija. Jis suteikia teisę teikti atitinkamas grožio paslaugas, pavyzdžiui, atlikti veido ir kūno priežiūros procedūras, manikiūrą, pedikiūrą, tatuiruotes ar ilgalaikį makiažą. Medicininėms injekcijoms taikomas kitoks teisinis režimas, todėl vien higienos paso nepakanka.

Šią ribą svarbu suprasti ir dėl vadinamųjų beadatių procedūrų. Rinkoje siūlomi hialurono pieštukai bei kiti prietaisai, kuriais preparatai į audinius įterpiami naudojant slėgį. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškiai nurodo, kad tokiais prietaisais atliekamos procedūros taip pat priskiriamos asmens sveikatos priežiūros veiklai. Tai, kad procedūroje nenaudojama tradicinė adata, savaime nepaverčia jos įprasta kosmetine paslauga.

Tuo pat metu grožio salonuose teisėtai atliekama nemažai procedūrų, kurių metu gali būti pažeidžiamas odos paviršius. Pavyzdžiui, tatuiravimui ir ilgalaikiam makiažui taikomi specialūs higienos reikalavimai. Tačiau tokių paslaugų teisinis statusas nesuteikia teisės savavališkai pradėti leisti botulino toksiną, hialurono rūgšties užpildus ar kitus medicininius preparatus.

Hialurono rūgšties injekcijos gali sutrikdyti kraujotaką ir retais atvejais sukelti regėjimo praradimą

Hialurono rūgštis natūraliai aptinkama žmogaus organizme, tačiau tai nereiškia, kad jos pagrindu pagamintų užpildų injekcijos yra visiškai saugios. Medicininių užpildų savybės priklauso nuo jų sudėties, koncentracijos, struktūros ir naudojimo paskirties. Nemenką reikšmę turi ir veido anatomija bei preparato suleidimo vieta.

Viena sunkiausių galimų komplikacijų – kraujagyslės užkimšimas. Jeigu užpildas atsitiktinai patenka į arteriją arba ją užspaudžia, gali sutrikti kraujo tiekimas aplinkiniams audiniams. Laiku neatpažinus komplikacijos, gali vystytis audinių išemija, o vėliau – nekrozė, kai pažeisti audiniai žūsta.

Ypač pavojinga situacija susidaro užpildui patekus į kraujagysles, susijusias su akies kraujotaka. Medicinos literatūroje aprašyti atvejai, kai po užpildų injekcijų pacientai iš dalies arba visiškai prarado regėjimą. Padidėjusios rizikos anatominėms sritims priskiriama nosis, tarpuakis ir kakta. Nors tokios komplikacijos retos, jos gali sukelti negrįžtamų pasekmių.

2019 m. paskelbtoje sisteminėje medicinos literatūros apžvalgoje nagrinėti 190 po įvairių minkštųjų audinių užpildų injekcijų aprašytų aklumo atvejų. Iš jų 53 buvo susiję su hialurono rūgštimi. Šie skaičiai parodo medicinos literatūroje užfiksuotas komplikacijas, tačiau pagal juos negalima apskaičiuoti bendros tikimybės prarasti regėjimą, nes nėra žinomas visų atliktų procedūrų skaičius.

Tam tikroms hialurono rūgšties užpildų sukeltoms komplikacijoms gydyti gali būti naudojama hialuronidazė – fermentas, skaidantis hialurono rūgštį. Tačiau jos naudojimas negarantuoja, kad regėjimą pavyks atkurti. Būtent todėl svarbu, kad procedūrą atliekantis gydytojas gebėtų atpažinti pavojingus simptomus ir organizuoti neatidėliotiną medicininę pagalbą.

Botulino toksino injekcijų saugumą lemia preparato kilmė, dozė ir tinkamas naudojimas

Botulino toksinas veikia blokuodamas nervinių impulsų perdavimą į raumenis. Medicinoje jis naudojamas įvairioms ligoms gydyti, o estetinėje medicinoje – tam tikrų mimikos raumenų aktyvumui mažinti. Tačiau tai yra biologiškai aktyvi medžiaga, kurios poveikis priklauso nuo konkretaus preparato, suleistos dozės ir injekcijos vietos.

Netinkamai naudojamas botulino toksinas gali sukelti nepageidaujamą aplinkinių raumenų susilpnėjimą, akių vokų nusileidimą, veido asimetriją ar kitus funkcinius sutrikimus. Retais atvejais poveikis gali išplisti už injekcijos vietos ir sutrikdyti rijimą ar kvėpavimą. Tokie simptomai reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Papildomą riziką kelia neaiškios kilmės preparatai. 2024 m. JAV Maisto ir vaistų administracija paskelbė perspėjimą apie keliose valstijose aptiktus suklastotus botulino toksino preparatus. Po jų injekcijų užregistruota nepageidaujamų reiškinių, įskaitant hospitalizacijos atvejus. Pacientams pasireiškė regėjimo sutrikimai, rijimo problemos, raumenų silpnumas ir kiti simptomai.

Šie JAV užfiksuoti atvejai nėra Lietuvos rinkos statistika. Tačiau jie parodo, kodėl svarbi preparatų tiekimo grandinė. Įtartinai maža procedūros kaina, neaiškus preparato gamintojas, originalios pakuotės nebuvimas arba atsisakymas suteikti informaciją apie naudojamą produktą yra aplinkybės, kurias pacientui verta išsiaiškinti dar prieš procedūrą.

Prieš grožio injekciją galima patikrinti gydytojo ir gydymo įstaigos licencijas

Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų licencijavimo informaciją skelbia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Jos interneto svetainėje galima rasti nuorodas į gydytojų licencijų registrą ir įstaigų asmens sveikatos priežiūros licencijų sąrašą.

Tikrinant specialistą, svarbu įsitikinti, kad licencija galioja ir joje nurodyta profesinė kvalifikacija suteikia teisę atlikti konkrečią procedūrą. Vien gydytojo diplomas, medicinos studijos ar kitai specialybei išduota licencija nėra pakankamas pagrindas teikti visas estetinės medicinos paslaugas.

Taip pat būtina patikrinti įstaigą, kurioje bus atliekama procedūra. Net jeigu ją siūlo tinkamą kvalifikaciją turintis gydytojas, paslauga turi būti teikiama reikiamą licenciją turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai aktualu ir tais atvejais, kai gydytojas savo paslaugas reklamuoja socialiniuose tinkluose, dirba keliose vietose arba nuomojasi patalpas grožio salone.

Prieš procedūrą pacientui turi būti suteikta informacija apie numatomą rezultatą, naudojamą preparatą, galimas komplikacijas ir alternatyvas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kaip bus organizuojama pagalba nepageidaujamos reakcijos atveju. Pacientas gali paprašyti informacijos apie preparato gamintoją, pavadinimą ir kitus jo atsekamumui reikalingus duomenis.

Neįprastas skausmas, pakitusi odos spalva ar regėjimo sutrikimas po injekcijos gali būti skubios komplikacijos požymiai

Po estetinių injekcijų gali atsirasti nedidelis patinimas, paraudimas, jautrumas ar kraujosruvos. Tai žinomi ir dažniausiai laikini nepageidaujami reiškiniai. Tačiau kai kurie simptomai gali įspėti apie pavojingą komplikaciją, kuriai būtina skubi medicininė pagalba.

Po užpildų injekcijos atsiradęs neįprastas, stiprėjantis skausmas, staigus odos pabalimas, pilkšvas ar melsvas jos atspalvis gali būti kraujotakos sutrikimo požymiai. Staigus regėjimo pablogėjimas, regėjimo lauko pokyčiai, stiprus galvos skausmas ar neurologiniai simptomai reikalauja neatidėliotino įvertinimo.

Po botulino toksino injekcijos pavojingi požymiai gali būti ryškus bendras raumenų silpnumas, dvejinimasis akyse, rijimo ar kvėpavimo sutrikimai. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis skubios medicininės pagalbos, prireikus skambinti numeriu 112.

Svarbu ir tai, kad komplikacijos gali išsivystyti po procedūros praėjus tam tikram laikui. Infekcija, uždegiminė reakcija ar po oda susiformavę mazgeliai kartais pasireiškia vėliau. Todėl pacientui reikalinga informacija, kur kreiptis atsiradus nepageidaujamiems simptomams ir kaip susisiekti su procedūrą atlikusiu gydytoju.

Nukentėjus nuo nelegalių grožio injekcijų gali būti sudėtingiau gauti žalos atlyginimą

Lietuvoje pacientų teises ir žalos atlyginimą reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Jeigu žmogus mano, kad jam buvo suteikta nekokybiška sveikatos priežiūros paslauga arba pažeistos jo teisės, jis gali pasinaudoti įstatyme numatytomis skundų nagrinėjimo procedūromis.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ar prieinamumo paprastai pirmiausia kreipiamasi į paslaugą suteikusią įstaigą. Ji privalo išnagrinėti tinkamai pateiktą skundą ir atsakyti per 20 darbo dienų. Jeigu atsakymas netenkina arba per nustatytą terminą nepateikiamas, pacientas gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.

Sveikatai padarytos žalos atlyginimas nagrinėjamas atskira tvarka. Pacientas ne vėliau kaip per 3 metus nuo sužinojimo apie patirtą žalą turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Lietuvoje taikomas žalos atlyginimo be kaltės modelis, pagal kurį, sprendžiant dėl atlyginimo, vertinama, ar teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padaryta atlygintina žala ir ar ji nepriskiriama neišvengiamai žalai.

Tačiau procedūrą atlikus nelicencijuotam asmeniui nelegalioje įstaigoje, situacija tampa sudėtingesnė. Akreditavimo tarnyba perspėja, kad tokiais atvejais nukentėjusiajam gali būti sunkiau pasinaudoti įprastomis pacientų teisių gynimo ir žalos atlyginimo priemonėmis. Priklausomai nuo aplinkybių, gali kilti ir neteisėtos veiklos vykdymo bei civilinės atsakomybės klausimų.

Todėl išsaugoti mokėjimo dokumentai, susirašinėjimas su paslaugos teikėju, informacija apie naudotą preparatą ir medicininiai dokumentai gali tapti svarbiais įrodymais. Jeigu po procedūros prireikia papildomo gydymo, svarbu dokumentuoti nustatytą sveikatos sutrikimą ir visas patirtas išlaidas. Konkreti žalos atlyginimo galimybė priklausys nuo nustatytų aplinkybių, procedūrą atlikusio asmens teisinio statuso ir taikytinos atsakomybės.