Naudotas automobilis su paslėptais defektais: brangus remontas gali būti pardavėjo, o ne pirkėjo problema

Sugedus naudotam automobiliui, pardavėjas gali būti atsakingas net praėjus keliems mėnesiams po pirkimo

Nusipirkote naudotą automobilį, tačiau po kelių savaičių užsidega variklio gedimo lemputė, pradeda trūkčioti automatinė pavarų dėžė arba servisas nustato, kad remontas kainuos kelis tūkstančius eurų. Pardavėjas pareiškia, kad pirkimo metu automobilis veikė nepriekaištingai, todėl visas išlaidas turite padengti patys. Tačiau Lietuvos teisės aktai numato ir kitokią atsakomybės tvarką.

Civilinis kodeksas įpareigoja pardavėją perduoti pirkėjui sutarties sąlygas ir nustatytus kokybės reikalavimus atitinkančią transporto priemonę. Naudoto automobilio pardavimas savaime neatleidžia nuo atsakomybės už defektus, kurie egzistavo jo perdavimo metu arba atsirado dėl anksčiau buvusių priežasčių. Kartu atsižvelgiama į automobilio amžių, ridą ir natūralų nusidėvėjimą.

Pirkėjo teises lemia ir tai, iš ko automobilis įsigytas. Perkant iš įmonės arba automobilių prekyba užsiimančio verslininko asmeniniams poreikiams, paprastai galioja dvejų metų įstatyminė garantija. Perkant naudotą automobilį, galima aiškiai susitarti dėl trumpesnio laikotarpio, tačiau jis negali būti trumpesnis kaip vieneri metai. Tokios vartotojų apsaugos taisyklės netaikomos įprastam sandoriui tarp dviejų privačių fizinių asmenų, nors pardavėjo atsakomybė už paslėptus defektus išlieka pagal bendrąsias Civilinio kodekso nuostatas.

Pirmaisiais metais nustatytus automobilio defektus įrodyti lengviau, tačiau svarbi jų atsiradimo priežastis

Jeigu iš verslininko įsigyto automobilio kokybės trūkumas paaiškėja per pirmuosius metus nuo perdavimo, pagal Civilinį kodeksą laikoma, kad jis egzistavo jau pardavimo metu. Ši prielaida galioja, kol pardavėjas neįrodo priešingai, išskyrus atvejus, kai ji nesuderinama su automobilio ar konkretaus gedimo pobūdžiu.

Tai nereiškia, kad pardavėjas privalo apmokėti kiekvieną remontą. Pirkėjas pirmiausia turi įrodyti patį kokybės trūkumą. Jeigu gedimas atsirado dėl įprasto nusidėvėjimo, netinkamos eksploatacijos arba po pardavimo įvykusio pažeidimo, pagrindo reikalauti kompensacijos gali nebūti. Pasibaigus pirmųjų metų laikotarpiui, pirkėjui paprastai tenka didesnė įrodinėjimo našta.

Perkant automobilį iš privataus asmens, situacija sudėtingesnė. Jeigu pardavėjas nesuteikė kokybės garantijos, pirkėjui paprastai reikia įrodyti, kad defektai egzistavo perdavimo metu arba atsirado dėl iki pardavimo buvusių priežasčių. Tokiais atvejais nepriklausomo serviso diagnostika, techninės ekspertizės rezultatai ir ankstesnių remontų istorija gali tapti svarbiausiais įrodymais.

Techninė apžiūra negarantuoja automobilio kokybės, o brangus gedimas dar nesuteikia automatinės teisės nutraukti sutartį

Galiojanti techninė apžiūra nepatvirtina, kad automobilio variklis, automatinė pavarų dėžė ir kiti mechaniniai mazgai neturi paslėptų defektų. Tai 2024 m. gegužės 16 d. nagrinėtoje byloje pabrėžė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas konstatavo, kad, sprendžiant ginčą dėl parduoto automobilio kokybės, negalima pernelyg sureikšminti prieš pardavimą atliktos techninės apžiūros.

Tačiau ir nustatytas brangus gedimas automatiškai nesuteikia teisės grąžinti automobilio. 2026 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl naudoto BMW X6 išaiškino, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas vartotojo teisių gynimo būdų eiliškumas. Paprastai pirmiausia turi būti suteikta galimybė užtikrinti tinkamą prekės kokybę – ją pataisyti arba pakeisti, jeigu tai įmanoma ir proporcinga.

Sutartį galima nutraukti įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, pardavėjui atsisakius pašalinti trūkumus, jų nepašalinus per protingą terminą arba gedimui pasikartojus. Jeigu defektas esminis, įstatymas leidžia reikalauti sutarties nutraukimo iš karto. Tačiau jeigu pirkėjas savavališkai išardo variklį ar atlieka kitus automobilio vertę keičiančius darbus, tai gali apsunkinti ginčą dėl transporto priemonės grąžinimo.

Sugedus automobiliui, svarbu neskubėti remontuoti ir pirmiausia pateikti pardavėjui pretenziją

Viena dažniausių pirkėjų klaidų – vos nustačius gedimą užsakyti brangų remontą ir tik vėliau pateikti pardavėjui sąskaitą. 2022 m. balandį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pardavėjui turi būti suteikta galimybė pačiam įvertinti trūkumus, pasirinkti pagrįstą remonto būdą ir jo kainą.

Todėl, sugedus automobiliui, pirmiausia verta gauti rašytinę serviso diagnostikos išvadą. Joje turėtų būti nurodyti nustatyti defektai, galima jų kilmė, poveikis eksploatacijai ir preliminari remonto kaina. Turint šiuos dokumentus, pardavėjui reikia pateikti rašytinę pretenziją ir suteikti galimybę apžiūrėti transporto priemonę. Jei gedimas kelia pavojų eismo saugumui, automobilio eksploataciją būtina nutraukti.

Jeigu automobilis pirktas iš verslininko, šis privalo išnagrinėti vartotojo pretenziją ir per 14 kalendorinių dienų pateikti motyvuotą atsakymą. Pardavėjui atsisakius tenkinti reikalavimą, jį patenkinus tik iš dalies arba neatsakius per nustatytą laiką, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Paprastai tai būtina padaryti ne vėliau kaip per vienus metus nuo pirmojo kreipimosi į pardavėją.

Perkant automobilį iš privataus asmens, ginčas dažniausiai sprendžiamas teisme

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja ginčus tarp vartotojų ir verslininkų. Jeigu automobilį įsigijote iš tikro privataus pardavėjo, įprasto tokio pobūdžio ginčo ši institucija nenagrinės. Nepavykus susitarti dėl remonto išlaidų, kainos sumažinimo ar sutarties nutraukimo, galima pasitelkti mediaciją arba kreiptis į teismą.

Tačiau pasitaiko situacijų, kai automobilį faktiškai parduoda prekybos įmonė, o sutartyje nurodomas kitas fizinis asmuo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba perspėja, kad tokie sandoriai gali apsunkinti pirkėjo teisių gynimą. Vis dėlto teisinį sutarties pobūdį lemia faktinės aplinkybės. Jeigu privatus pardavimas tik imituojamas siekiant išvengti vartotojų apsaugos taisyklių, tikrasis sandorio pobūdis gali būti nustatomas nagrinėjant ginčą.

Nepriklausomai nuo to, kas pardavė automobilį, būtina išsaugoti sutartį, mokėjimo dokumentus, pardavimo skelbimą, susirašinėjimą su pardavėju ir serviso išvadas. Ginčuose dėl paslėptų defektų šie dokumentai padeda nustatyti, kokią informaciją pardavėjas suteikė, kokios automobilio savybės buvo sutartos ir kada galėjo atsirasti gedimas.

Perkant naudotą automobilį, sutartyje būtina nurodyti tikrąją kainą ir žinomus techninius trūkumus

„Regitra“ rekomenduoja prieš perkant automobilį patikrinti jo savininko deklaravimo kodą, registracijos duomenis ir galimus apribojimus. Sutartyje turi būti nurodyti tikrieji sandorio dalyviai, automobilio rida, žinomi techniniai trūkumai ir kita privaloma informacija. Taip pat svarbu išsaugoti skelbimą, kuriame pardavėjas aprašė automobilio būklę.

Ypatingą reikšmę turi tikroji automobilio kaina. Jeigu sutartyje įrašoma mažesnė suma, nei faktiškai sumokėta, vėliau gali būti sunku įrodyti, kiek pinigų pardavėjas privalėtų grąžinti nutraukus sandorį. Dėl tos pačios priežasties naudinga išsaugoti bankinio pavedimo duomenis arba rašytinį grynųjų pinigų perdavimo patvirtinimą.

Prieš pasirašant sutartį, verta atlikti išsamią automobilio patikrą nepriklausomame servise. Ji gali apimti elektroninę diagnostiką, kėbulo būklės vertinimą, ankstesnių remontų pėdsakų paiešką bei variklio ir pavarų dėžės patikrą. Jeigu pardavėjas neleidžia patikrinti automobilio, atsisako nurodyti tikrąją kainą arba siūlo sutartyje įrašyti kitą pardavėją, šios aplinkybės gali smarkiai apsunkinti vėlesnį ginčą.