Spūsčių paradoksas: nors vairuotojai keliuose praleidžia daugiau laiko, avarijų skaičius sumažėjo

Pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiuosiuose miestuose transporto žalų sumažėjo 14 proc.

Ruduo vairuotojus didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, pasitiko tebesitęsiančiais kelio darbais ir ilgomis transporto spūstimis. Tačiau, nepaisant sudėtingesnių susisiekimo sąlygų, avarijų skaičius, remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, sumažėjo.

Per pirmąsias tris 2026 metų rugsėjo savaites penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bendrovė užregistravo 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai jų sumažėjo Šiauliuose ir Vilniuje.

Draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas aiškina, kad spūstyse transportas juda lėčiau, todėl automobilių susidūrimų pasekmės paprastai būna mažesnės. Vis dėlto jis pabrėžia, kad sumažėjusį registruotų žalų skaičių galėjo lemti ir kitos aplinkybės, įskaitant palankesnius orus.

Giedrius Petrikas

Vilniuje transporto žalų sumažėjo 18 proc., o Šiauliuose – net 27 proc.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, rugsėjo 1–23 dienomis labiausiai transporto žalų skaičius sumažėjo Šiauliuose – 27 proc. Sostinėje jų užregistruota 18 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais.

Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį užregistruota 1 251 transporto žala, kai praėjusiais metais jų buvo 1 523. Tai reiškia, kad draudimo bendrovė sulaukė 272 pranešimais mažiau.

Transporto žalų skaičius pastebimai sumažėjo ir Panevėžyje bei Klaipėdoje – atitinkamai 17 ir 11 proc. Kaune situacija išliko panaši kaip pernai. Šiame mieste užregistruotos 766 transporto žalos.

Dėl lėtesnio eismo sudėtingų avarijų penkiuose didmiesčiuose sumažėjo maždaug trečdaliu

Pasak G. Petriko, didelės transporto spūstys turi ir netikėtą pasekmę – lėčiau važiuojantys automobiliai susidūrimo metu dažniausiai patiria mažesnius apgadinimus.

„Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Ir automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute, pasekmės paprastai būna mažesnės. Tai matome ir savo žalų duomenyse: visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose sudėtingų ir kelių priežasčių lemtų avarijų šiemet sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje, kuriame spūstys buvo bene didžiausios, – 36 proc.“, – sako ekspertas.

Spūstyse vairuotojai dažniau patenka į nesudėtingus eismo įvykius. Tipiškos situacijos – saugaus atstumo nesilaikymas, pavėluota reakcija į priekyje stabdantį automobilį arba susidūrimai bandant įgyti pirmumą intensyviame eisme.

Vis dėlto draudiko statistikoje ir tokių atvejų šių metų rugsėjį užfiksuota mažiau beveik visuose didmiesčiuose. Vienintelė išimtis – Kaunas, kuriame šio pobūdžio eismo įvykių nesumažėjo.

Visoje Lietuvoje transporto žalų sumažėjo beveik 17 proc., įtakos galėjo turėti ir sausesni orai

Mažiau transporto žalų rugsėjį užregistruota visoje Lietuvoje. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, rugsėjo 1–23 dienomis bendrovė sulaukė beveik 4 200 pranešimų apie transporto žalas – beveik 17 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

G. Petrikas pabrėžia, kad mažesnį registruotų žalų skaičių būtų netikslu aiškinti vien transporto spūstimis. Viena iš galimų priežasčių – palankios oro sąlygos, kurios šiemet vairuotojams buvo palankesnės nei ankstesnį rugsėjį.

„Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų, todėl sausas oras vairuotojams tikrai padėjo“, – teigia ekspertas.

Eismo sąlygos

Spalį ir lapkritį vairuotojų laukia sudėtingesnės eismo sąlygos

Nors rugsėjo statistika palankesnė, G. Petrikas primena, kad tikrasis rudens išbandymas vairuotojų dar laukia. Spalį ir lapkritį sparčiai trumpėja šviesusis paros metas, anksčiau temsta, dažniau pasitaiko lietingų ir darganotų dienų.

Šlapia kelio danga, pablogėjęs matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias didina eismo įvykių riziką. Papildomų pavojų gali kelti ant važiuojamosios dalies susikaupę nukritę lapai.

Todėl artėjant vėlyvam rudeniui, vairuotojams svarbu atidžiau vertinti oro bei kelio sąlygas ir pasirinkti saugų greitį. Ypač didelio dėmesio reikalauja intensyvaus eismo ruožai ir vietos, kuriose tebevyksta kelio remonto darbai.

Kaip saugiau įveikti spūstis ir kelio darbų zonas: svarbiausia – atstumas ir nuspėjamas vairavimas

Transporto žalų ekspertas primena, kad artėjant prie remontuojamo kelio ruožo, greitį svarbu mažinti iš anksto, stebėti laikinus kelio ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu.

„Atsidūrus spūstyje, būtina išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti nestabdant staigiai, ir vengti dažno persirikiavimo vien siekiant įgyti pirmumą eisme. Kelionės maršrutą patariama apgalvoti ir nusistatyti prieš išvykstant, o ne vairuojant, kuomet ištrūkti iš spūsties jau būna neįmanoma“, – komentuoja G. Petrikas.

Susiaurėjus eismo juostoms, rekomenduojama taikyti vadinamąjį užtrauktuko principą – į pagrindinę eismo juostą įsilieti pakaitomis, praleidžiant po vieną automobilį iš kiekvienos juostos. Taip pat svarbu neįvažiuoti į sankryžą, jeigu dėl spūsties nėra galimybės iš jos išvažiuoti ir būtų blokuojamas kitomis kryptimis vykstantis eismas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad bandymas, išvažiavus iš spūsties, kompensuoti prarastą laiką didesniu greičiu retai duoda naudos. Miestuose eismą reguliuoja šviesoforai ir sankryžos, todėl agresyvus vairavimas dažniausiai tik didina riziką.

„Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės judėjimo juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžia G. Petrikas.