Suprasti akimirksniu
  • Moldova vos per plauką pritarė narystei ES
  • Moldovos referendumo kampaniją lydėjo kaltinimai papirkinėjimu ir iki paskutinių akimirkų neaiškus rezultatas
  • Moldovos referendumą išgelbėjo diasporos Vakaruose balsai
Šaltiniai
Moldovos referendumas
Moldovos referendume vos per plauką buvo nubalsuota už narystę ES. Sasha Pleshco/Unsplash nuotrauka

Moldova vos per plauką pritarė narystei ES

Neseniai įvykęs referendumas dėl Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES) iškėlė šią šalį į dėmesio centrą pasauliniu mastu. Šis įvykis atskleidė gilias visuomenės susiskaldymo problemas ir sukėlė klausimų dėl tolesnės šalies raidos.

Referendumas, kuriuo siekta įtvirtinti Moldovos įsipareigojimą tapti ES nare konstitucijoje, baigėsi netikėtai apylygiu rezultatu: 50,46% rinkėjų pasisakė už narystę ES, o 49,54% – prieš[1].

Toks nedidelis skirtumas išryškėjo tik tada, kai buvo suskaičiuoti balsai, atkeliavę iš Moldovos diasporos Vakaruose, kurie galiausiai pakreipė referendumo rezultatą proeuropietiško kelio naudai. Šis dramatiškas posūkis aiškiai parodė, kad Moldova balansuoja tarp savo europinių ambicijų ir noro išlaikyti dabartinį statusą kaip šalis, kuri nėra prisijungusi prie ES ir esą vis dar stipriai priklauso nuo Rusijos įtakos.

Moldovos referendumo kampaniją lydėjo kaltinimai papirkinėjimu ir iki paskutinių akimirkų neaiškus rezultatas

Nuo pat pradžių Moldovos referendumo kampanija buvo lydima ginčų. Nors proeuropietiška prezidentė Maia Sandu ilgą laiką kovojo už šalies narystę ES ir buvo atkakli tokio kelio gynėja, tačiau ne visi buvo tokie entuziastingi.

Kampanija tapo dar labiau komplikuota dėl kaltinimų, esą Rusija kišosi į procesą, siekdama paveikti tiek referendumą, tiek prezidento rinkimus. Pati M. Sandu tvirtino, kad nusikalstamos grupuotės, palaikomos užsienio jėgų, bandė nupirkti iki 300 000 balsų, kad sužlugdytų Moldovos mėginimą eiti europine kryptymi[2]. Pranešama, kad šias grupes tariamai finansavo Rusijoje besislapstantis oligarchas Ilanas Shoras. Jis esą pervedė milijonus eurų, taip siekdamas papirkti rinkėjus, jog šie balsuotų prieš narystę ES.

I. Shoras pabėgo iš Moldovos dėl kaltinimų korupcija. Jis neigia bet kokius kaltinimus. Internete paskelbtame vaizdo įraše jis teigė, kad pinigai buvo skirti kaip „pensijų papildymai“, atmesdamas kaltinimus dėl balsų pirkimo. Nepaisant to, Moldovos policija tęsė tyrimą dėl jo dalyvavimo balsų papirkinėjime, o vyriausybė ėmėsi priemonių uždaryti žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus, susijusius su I. Shoru ir kitais esą prorusiškais veikėjais.

Verta pažymėti, jog Rusijos pareigūnai, įskaitant Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą, irgi neigia bet kokius kaltinimus dėl kišimosi į Moldovos referendumą. Tiesa, Kremlius jau seniai mato Moldovą kaip dalį savo įtakos zonos, o šį referendumą daugelis analitikų vertino kaip mūšį tarp Rusijos ir Vakarų.

Moldovos prezidentė palaiko idėją stoti į ES. EPA-ELTA nuotrauka
Moldovos prezidentė palaiko idėją stoti į ES. EPA-ELTA nuotrauka

Pati Moldovos prezidentė M. Sandu šį referendumą vadino kova ne tik dėl Moldovos ateities, bet ir dėl šalies demokratijos išlikimo.

„Nusikalstamos grupuotės... atakavo mūsų šalį dešimtimis milijonų eurų, melu ir propaganda, naudodami pačius negarbingiausius būdus, kad mūsų piliečiai ir mūsų tauta liktų įkalinti netikrumo ir nestabilumo spąstuose“, – sakė M. Sandu[3].

Nepaisant šių bandymų, ES šalininkai laimėjo referendumą, nors ir labai nedidele persvara. O M. Sandu pavadino šią pergalę „pirmuoju mūšiu sudėtingoje kovoje“.

Tiesa, pergalė išaiškėjo tik paskutinę minutę. Pradiniai referendumo rezultatai buvo nuviliantys M. Sandu ir jos šalininkus. Ankstyvieji balsai, gauti iš kaimiškų vietovių ir mažesnių miestelių, rodė aiškią „ne“ balsų persvarą. Daugelis rinkėjų, regis, mieliau norėjo palaikyti glaudesnius ryšius su Rusija arba tiesiog nenorėjo pritarti idėjai, jog narystė į ES būtų įtraukta į konstituciją. Tai sukėlė šoką daugeliui stebėtojų ir ekspertų, nes iki referendumo dienos apklausos rodė stiprų palaikymą narystei ES – kai kuriuose tyrimuose net 63% moldavų pritarė šiam žingsniui.

Prezidento rinkimų rezultatai buvo panašūs – M. Sandu surinko 42,45% balsų[4]. Lyginant su ankstesniais rezultatais, jos populiarumas išaugo, tačiau to nepakako, kad būtų išvengta antrojo rinkimų turo. Jos oponentas, buvęs generalinis prokuroras Aleksandras Stoianoglo, surinko 25,98% balsų. Tai irgi buvo išties stiprus rezultatas, viršijęs daugelio ekspertų prognozes.

Moldovos referendumą išgelbėjo diasporos Vakaruose balsai

Moldovos visuomenė yra gan susiskaldžiusi dėl klausimo apie ES. Sasha Pleshco/Unsplash nuotrauka
Moldovos visuomenė yra gan susiskaldžiusi dėl klausimo apie ES. Sasha Pleshco/Unsplash nuotrauka

Nakčiai įsibėgėjus ir toliau skaičiuojant papildomus balsus, situacija ėmė keistis. Lemiamą vaidmenį suvaidino balsai iš didžiulės Moldovos diasporos, kurios dauguma gyvena Europos šalyse ir tvirtai palaiko artimesnius ryšius su ES.

Būtent šie diasporos balsai pakeitė referendumo baigtį, pavertę tai, kas iš pradžių atrodė kaip aiškus pralaimėjimas, į vos per plauką pasiektą proeuropietiškos krypties pergalę. Diasporos įtaka referendumo rezultatams parodo, kokį didelį vaidmenį Moldovos ateičiai turi joje net negyvenantys piliečiai.

Kadangi pagal galutinius rezultatus už narystę ES pasisakė vos 50,46% piliečių, tai rodo labai aiškų gyventojų susiskaldymą. Nors Moldovos europinės ambicijos išlieka stiprios, šalies viduje vis dar gyva stipri pasipriešinimo banga, kuri abejoja ES nauda ir nenori prarasti istorinių ryšių su Rusija.

Moldovos geopolitinė kova tęsiasi jau ilgą laiką. Nuo tada, kai šalis tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos 1991 m., ji svyruoja tarp proeuropietiškų ir prorusiškų vyriausybių. Šis referendumas ir kartu vykę prezidento rinkimai nebuvo išimtis. Moldova vis dar yra stipriai priklausoma nuo Rusijos kai kuriose pagrindinėse srityse, pavyzdžiui, energetikoje. O pasipriešinimas nutraukti santykius su Maskva ypač pastebimas ekonomiškai silpnesniuose ir kultūriškai konservatyvesniuose regionuose.

Tokios teritorijos kaip Gagaūzija, kurioje gyvena tiurkų kalba kalbanti mažuma, turinti glaudžius kultūrinius ryšius su Rusija, istoriškai skeptiškai vertina artimesnius ryšius su Vakarais. Tuo tarpu atsiskyręs Padniestrės regionas, kuris gauna ekonominę ir karinę paramą iš Rusijos, ir toliau sudaro rimtų kliūčių Moldovos siekiams integruotis į Europą. Tad analitikai mano, jog nors parama narystei ES kai kuriuose regionuose yra stipri, bendra situacija yra trapi[5].