Mokytojų prestižą užsimojo kelti taip, kad šie kelia rankas ir palieka mokyklas

Vien sostinėje trūksta tūkstančio mokytojų

Lietuvoje mokytojo profesija turi tapti prestižine iki 2025 metų. Liko vos pora metelių, o iki prestižo būti mokytoju, rodos, šiuo metu yra toliau nei bet kada anksčiau. Mokytojų trūksta, jauni žmonės į pedagogiką nesiveržia, tiksliųjų mokslų srityje – tikrų tikriausia katastrofa, ką ir atspindi mokinių egzaminų rezultatai. O valdžios klerkai toliau linksi galvomis: viskas gerai, reforma sudėlios viską į vietas, girdime teigiamus atsiliepimus, konstruktyvios kritikos nėra, nes, na, veikiausiai konstruktyviai kritikuoti tiesiog tobulos reformos ir neįmanoma.

Vilniaus miesto savivaldybė suskaičiavo, kad nuo rugsėjo mokyklose trūks beveik tūkstančio pedagogų. Trūks 69 lietuvių kalbos mokytojų, pusšimčio matematikos mokytojų, jau nekalbant apie švietimo pagalbos tarnybos darbuotojus. O jų būtinai reikia – juk ministerijai užsimojus klasėse ugdyti skirtingo emocinio, įgimto intelekto, įgūdžių ir raidos vaikus, prie kai kurių jų reikės budinčio specialisto. O kas bus, jei tokio specialisto nebus? Kraus naštą vieninteliam pedagogui ar kitiems vaikams, kurie negalės kokybiškai mokytis? 

„Po kelerių metų vienai didžiausių Molėtų mokyklų gali stigti net dešimties pedagogų, nes esami išeis į pensiją, – sako Molėtų rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Kralikevičius. – Žiūrint į stojimo rezultatus, akivaizdu, kad padėtis yra tragiška. Niekas nesirenka studijuoti fizikos ir chemijos. Tad nėra rezervo.“

„Atėjo jaunos mokytojos, labai džiaugiuosi. Bet niekaip nerandu matematikos mokytojo ir tai yra labai didelė problema. Mūsų mokytojas yra pensinio amžiaus, nori išeiti, pailsėti. Ieškau žmogaus į jo vietą ir niekaip nerandu“, – sakė Molėtų Alantos gimnazijos vadovė Dalia Skebienė^[1].

Europos Komisija: mokytojo profesija Lietuvoje nepatraukli

Europos Komisija drėbtelėjo kaip reikiant – pareiškė, kad mokytojo profesija Lietuvoje nėra patraukli, pedagogams trūksta karjeros galimybių, todėl šalyje trūksta mokytojų, o dėl to kenčia mokinių pasiekimai^[2].

Tiesa, komisija palankiai įvertino dabartinės valdžios reformas, esą tam tikri veiksmai buvo padaryti, kad pedagogai patobulintų savo kompetencijas.

Vėlgi, ar to tikrai reikia, čia kitas klausimas, nes net ir aukščiausių kvalifikacijų pedagogai guodžiasi gaunantys mažus atlyginimus, tad akivaizdu, kad ne kompetencijos klausime čia yra pagrindinė problema. 

Dirbti mokytoju net nebesinori

Nors Europos Komisija ir sako, kad valdžia kažką padarė, kad mokytojo profesija taptų patrauklesnė, tas „kažkas“ patiems mokytojams tik atmuša norą dirbti tokį darbą.

Parengtas pedagogų karjeros modelis, kuris neva turėtų leisti mokytojui kelti kvalifikaciją ir kartu keltis atlyginimą, pačių pedagogų matomas visai kitoje šviesoje, nei projekto rengėjų. Švietimiečiai netruko pastebėti, kad kiekvienai mokytojo pareigybei priskirtų funkcijų sąrašas drastiškai didėja. Kai kurios jų yra apskritai kvestionuotinos kaip mažai tikėtinos, o svarbiausia – siekiant aukštesnės pareigybės pedagogui gali tekti aklai vaikytis funkcijų įgyvendinimo, o tai reiškia, kad jam liks vis mažiau laiko tiesioginiam ir svarbiausiam jo darbui.

„Mokytojų veikla nukreipta į funkcijų rinkimą – jei mokytojas nori aukštesnės pareigybės. O kada mokytojui dirbti su mokiniais?“ – dėmesį atkreipė Seimo narė, prof. habil.dr. Vilija Targamadzė.

Kalbėdami apie aprašą projekto rengėjai sako, kad juo siekiama pritraukti ir daugiau jaunų pedagogų, ir daugiau pedagogų į savivaldą. Tačiau panašu, kad švietimo bendruomenė mato visai kitokius rezultatus.

„Dauguma profsąjungų kategoriškai nesutinka su tokiais siūlymais. Jais ribojamas savarankiškumas, nepasitikima mokytojais, bus neapmokėta už eilę veiklų, kurias jie turės padaryti, didėja biurokratinis aparatas.

Mokytojai pašiurpę. Vyresnieji dar sako prisitaikys, o jaunieji neįsivaizduoju kaip dirbs“, – svarstė parlamentaras Eugenijus Jovaiša.

„Pedagogai visiškai nieko nežino, tai čia vienas momentas. O kitas momentas, kuris mane liūdina – ar mes neatbaidysime jaunų žmonių? Ar pedagogo profesija taptų patrauklesnė? Matome, kiek yra laiptelių pradedančiam pedagogui, kiek funkcijų priskirta, tačiau koks jo atlyginimas?“ – svarstė ir Seimo narė Laima Nagienė^[3].

Prestižą apibrėžia ir atlyginimas, mokytojai papasakojo, kiek gauna

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paskelbus, kad vidutinis mokytojo atlyginimas Lietuvoje siekia 1,4 tūkst. eurų „į rankas“, mokytojai tik skaudžiai nusijuokė ir sakė norintys pamatyti, kuris iš jų kolegų tiek gauna.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, išgirdęs tokius ministerijos pateiktus skaičius sako, kad galbūt ir yra mokytojų, kurie gauna tokį atlyginimą, tačiau jų – vienetai. 

„Negalime paneigti, kad yra didelių atlyginimų. Gali būti mokytojų, gaunančių ir 1 600, ir 2 000 eurų „į rankas“. Tokių atvejų yra šimtai, tačiau ne tūkstančiai. Esminis skirtumas, kad pagal duomenų agentūros pateiktą skaičių, visi mokytojai IV ketvirtį turėjo uždirbti vidutiniškai 1 408 eurus. Gali būti, kad kažkas gavo 3 000, kažkas – 100 eurų, bet vidurkis yra toks“, – aiškino LŠMPS pirmininkas. E. Milešinas ir švietimo bendruomenė nesupranta, iš kur tokie skaičiai galėjo atsirasti^[4].

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Justė Širmulė, mokanti tris vyresnėlių klases ir turinti auklėtinių klasę, sako gaunanti vos 1 000 eurų į rankas.

„Kai susirenku visų mokinių darbus, rašinius (82 mokiniai), tai dirbu vakarais, parduoti savaitgaliai. Sakykit man, ar aš kažką blogai darau? Skaitau, yra mokytojų, dirbančių 1,5 etato... Tai naktim nemiegat? Paskaičiavus, oficiali darbo valanda yra 6 eurai. Bet ar kas skaičiavo vakariniu ir savaitgaliniu tarifu? 

Mokytojui tuoj į kirpyklą nueiti bus prabanga (tiesą pasakius, yra prabanga...). Už geresnės kavinės kavos puodelį valandą ariam. Tokios melagystės – spjūvis į veidą akademinei bendruomenei. Protingus, išsilavinusius žmones kvailiais laiko“, – sako mokytoja.

Jai antrina ir kiti mokytojai, pasakodami, kad tokio atlyginimo gyvenime akyse nėra matę, nors turi ir kelių dešimčių metų patirtį^[5].