<h2>Mokyklos neturėjo būti uždarytos</h2>
<p>Užbaigiant šiuos mokslo metus ir abiturientams laikant brandos egzaminus, paaiškėjo ir katastrofiški jų rezultatai – 35 proc. jį laikiusių mokinių <a href="/katastrofiski-matematikos-egzamino-rezultatai-buka-karta-ar-buki-svietimo-politikos-formuotojai">nepasiekė net patenkinamo lygio</a>. Ekspertai kalba, kad viena iš tokių prastų rezultatų priežasčių gali būti tai, kad dėl karantino mokyklos buvo uždarytos ir mokiniams teko mokytis nuotoliu. Tokias prielaidas sustiprina ir Norvegijos visuomenės sveikatos instituto vyriausiasis gydytojas Prebenas Aavitslandas, kuris jau pasidalino ir savo įžvalgomis, kad COVID-19 pandemijos metu sprendimas uždaryti mokyklas buvo visiška klaida ir galimai dėl to dabar didžioji dalis mokinių turi įvairiausių spragų mokykloje. Su mokymosi spragomis, pasirodo, susiduria visa Europa bei JAV, o dėl šių priežasčių net pastebimas ir pakitęs rinkėjų elgesys bei augantis nepasitikėjimas valdančiomis partijomis.</p>
<blockquote>
<p>Norvegijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto vyriausiasis gydytojas Prebenas Aavitslandas pareiškė, kad mokyklų uždarymas koronaviruso pandemijos metu buvo klaida ir to daryti tikrai nebuvo būtina[2]. Pasak jo, karantino metu buvo nusitaikyta į vaikus, nors šie sunkiomis COVID-19 formomis sirgo labai retai.</p>
</blockquote>
<p>P. Aavitslandas pastebėjo, kad kai kuriose pasaulio šalyse slenkstis mokyklų uždarymui iki šiol išlieka labai žemas, o mažamečiai yra verčiami dėvėti kaukes ir skiepytis. </p>
<blockquote>
<p>„Nacionalinis visuomenės sveikatos institutas visuomet tikėjo, kad tie, kurie yra mažiausiai paveikiami viruso, neturėtų labiausiai nukentėti“, – teigė gydytojas[2].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Norvegijos sveikatos direktorato direktoriaus padėjėjas Espenas Nakstadas laikosi kiek kitos pozicijos ir yra įsitikinęs, kad tik mokyklų uždarymas buvo veiksminga priemonė, kad būtų suvaldytas pandemijos plitimas, mat taip buvo mažinamas visuomenės narių mobilumas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vaikai-11.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rezultatai panašūs į 2020 metų</h2>
<p>Raktu į norimą universitetą turintys tapti brandos egzaminai šiais metais tapo tikru ir sunkiai įveikiamu barjeru mokiniams, kurio neperžengę turės gerokai apgalvoti savo pasirinkimus ir galimai net keisti studijų kryptį. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pasidalino šių metų egzaminų rezultatais, kurie nedžiugina nė vieno, o ir taip sunkia užduotimi tapęs matematikos egzaminas tapo dar menkiau išlaikomas. </p>
<blockquote>
<p>NŠA skelbia, kad matematikos egzamino rezultatai šiais metais panašūs į 2020-ųjų, tačiau gerokai prastesni nei 2021 m. Iš viso šį egzaminą laikė 14 490 kandidatų, išlaikė – 64,6 proc., kai tuo tarpu 2021 m. šis skaičius siekė 84,8 proc., o 2020-aisiais – 67,6 proc.[4]</p>
</blockquote>
<p>Gautais šimtukais gali džiaugtis tik 0,8 proc. matematikos egzaminą laikiusių mokinių, kai tuo tarpu 2021 m. tokių buvo 1,7 proc., o 2020 m. – 1 proc.</p>
<blockquote>
<p>„Egzamino neišlaikė per 5 000 kandidatų arba 35,4 proc. Beveik 40 proc. kandidatų, pasirinkusių laikyti matematikos egzaminą, metinis matematikos pažymys siekia 4–6 balus“, – skelbiama NŠA pranešime[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egzaminas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mokinių kaltės neįžvelgia</h2>
<p>Tuo tarpu komentuodamas tokius mokinių rezultatus Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Rimas Norvaiša nebuvo linkęs kaltinti mokinių. Pasak jo, politikams, dirbantiems švietimo sistemoje, svarbu ne turinys, o politinė atskaitomybė[6].</p>
<p>VU matematikos mokslų daktaras Dainius Dzindzalieta teigia, kad tarp studentų pastebimos menkstančios matematikos žinios, o dėl to galima kaltinti tik pačią mokyklinę sistemą. Anot jo, net ir puikiai išlaikytas VBE neparodo tikrųjų matematinių žinių, mat tarp studentų būna ir tokių, kurie brandos egzaminą išlaiko puikiais rezultatais, tačiau stokoja elementariausių žinių.</p>
<p>O štai, kad švietimo sistemoje pagaliau būtų pasiekta teigiamų pokyčių, R. Norvaišos tvirtinimu, derėtų atsižvelgti į kelis aspektus.</p>
<blockquote>
<p>Pirma, pasak jo, visuomenės matematinis išsilavinimas turi būti pripažintas nacionalinio saugumo reikalu. Antra, būtina skatinti ir finansuoti mokytojų bendruomenes užsiimti matematikos mokymo tyrimais matematikos mokslo srityje. Trečia, būtina kurti mokyklinės matematikos standartus ir matematinio išsilavinimo sampratą remiantis Nacionaline matematikos mokytojų taryba. Ir, bene svarbiausias kriterijus – bent du kartus didinti mokytojų atlyginimus, atitinkančius jų kvalifikaciją[6].</p>
</blockquote>
<h2>Įtakos prastiems rezultatams turėjo ir karantinas</h2>
<p>Visgi, Lietuva – ne vienintelė šalis, susidurianti su iššūkiais švietimo srityje. Pasak NŠA direktorės R. Krasauskienės, su problemomis susiduria visa Europa, o prastėjančios matematinės žinios yra ir sisteminės problemos. Iš pokalbių su specialistais, programų rengėjais ir egzaminų vertintojais, R. Krasauskienė teigė galinti spręsti, jog prastiems rezultatams įtakos vienareikšmiškai turėjęs ir karantinas, ir moksleivių pamokų lankomumas, ir moksleivių bei mokytojų motyvacija[7].</p>
<blockquote>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad skirtingai nuo didmiesčių, šalies miesteliai, abiturientams laikant matematikos brandos egzaminus, išties sužibėjo. Skelbiama, kad sėkmingiausiai matematikos egzaminą išlaikė mokiniai iš Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.)[8].</p>
</blockquote>
<p>Apie šią problemą, kai dėl paskelbto karantino masiškai uždarinėjant švietimo įstaigas vaikai susidūrė su milžiniškomis mokymosi spragomis, jau viešai kalba ir JAV gyvenantys tėvai. Štai infekcinių ligų mokslininkė ir keturių mokyklinio amžiaus vaikų mama Margery Smelkinson pareiškė, jog pažvelgus į kitose šalyse veikiančias mokyklas, akivaizdu, kad joms „viskas buvo gerai“ ir šios netapo viruso židiniais, dėl ko buvo labiausiai baimintasi[11].</p>
<p>Anot M. Smelkinson, ji, kaip mokslininkė mano, jog mokyklų uždarymas buvo labiau politinis sprendimas. </p>
<blockquote>
<p>„Jiems nerūpėjo mokslas. Labiau rūpėjo mokytojų profsąjungų reikalavimai, nerealistiškas požiūris į riziką, nerealistiški reikalavimai likti uždarytiems. Būtent tai ir buvo jų varomoji jėga <…>“, – teigė mokslininkė[11].</p>
</blockquote>
<div class="input_body description_edit_box
">
<div class="input_field">
<div id="img_preview_box_2" class="img_preview_box">
<div id="image_sample_2_11272" class="image-list-element private" data-index="image_sample_2_4"><img src="77_CDN_URL/images/uzdaryta-2.jpg" alt="" /></div>
</div>
</div>
</div>
<h2>Keičia rinkėjų elgesį?</h2>
<p>Tuo tarpu JAV gyvenantys tėvai reikalauja politikų atsakomybės už visą naštą, tenkančią dėl uždarytų mokyklų. Teigiama, kad tai net galimai pakeis rinkėjų elgesį. Štai vaikų neuropsichologė, auginanti mokyklinio amžiaus vaiką dr. Jennifer Reesman teigė, kad dėl COVID metu uždarytų mokyklų ji iš nuolatinės demokratų rinkėjos tapo svyruojančia, mat nusivylė šia partija.</p>
<blockquote>
<p>„Įdomu, kada politikai, už kuriuos balsavau anksčiau, atsibus ir supras, kad jie pakenkė mano vaikui ir kad aš neturiu užtikrinto balso. Aš negaliu balsuoti tik už partiją, o turiu būti į problemą orientuotas rinkėjas“, – teigė J. Reesman[11].</p>
</blockquote>
<p>Todėl pagrindinis kriterijus sekančiuose rinkimuose, anot jos, bus politikų pozicija švietimo klausimais. O štai tiek M. Smelkinson, tiek J. Reesman įsitikinusios, kad politiniai kandidatai negali galvoti, jog prisiminimai apie COVID-19 pandemiją išblėso, mat su to pasekmėmis vaikai susiduria iki šiol.</p>
